Greičiau nei naršyklėje!
20 santykiai: Amplitudė, Atomas, Banga, Banginė funkcija, Bangos ilgis, Christiaan Huygens, Difrakcija, Elektronas, Fazė, Fotonas, Furjė transformacija, Garsas, Interferencija, Koherentiškumas, Kvantas, Laplaso operatorius, Molekulė, Neutronas, Protonas, Tikimybė.
Amplitudė
Nuokrypis nuo pusiausvyros padėties ''y'' yra bangos viršūnės amplitudė. Amplitudė – svyruojančio dydžio kitimo matas fizikoje, parodantis dydžio vertės pokytį svyravimų metu.
Nauja!!: Hiugenso ir Frenelio principas ir Amplitudė · Žiūrėti daugiau »
Atomas
Atomo schema Atomas (– ‘nedalus’) – mažiausia elektriškai neutrali ir chemiškai nedali cheminio elemento dalelė, turinti jo chemines ir fizikines savybes.
Nauja!!: Hiugenso ir Frenelio principas ir Atomas · Žiūrėti daugiau »
Banga
Skersinė stovinti banga Bangos vandens paviršiuje Banga – erdvėje ir laike sklindantis trikdys, pernešantis energiją(pvz., šviesos arba garso pavidalu) iš vieno taško į kitą.
Nauja!!: Hiugenso ir Frenelio principas ir Banga · Žiūrėti daugiau »
Banginė funkcija
Banginė funkcija – pagrindinis dydis visiškai aprašantis dalelės judėjimąkvantinėje mechanikoje.
Nauja!!: Hiugenso ir Frenelio principas ir Banginė funkcija · Žiūrėti daugiau »
Bangos ilgis
Bangos ilgis (simbolis λ) – tai mažiausias atstumas tarp dviejų tos pačios fazės taškų vienoje bangoje.
Nauja!!: Hiugenso ir Frenelio principas ir Bangos ilgis · Žiūrėti daugiau »
Christiaan Huygens
Christiaan Huygens (g. 1629 m. balandžio 14 d. – 1695 m. liepos 8 d.) – Nyderlandų matematikas, astronomas, fizikas.
Nauja!!: Hiugenso ir Frenelio principas ir Christiaan Huygens · Žiūrėti daugiau »
Difrakcija
Difrakcija Difrakcija (nuo lot. „diffringere“, „skaidyti į dalis“, „sklaidyti“) – bet koks nuokrypis nuo bangų tiesaeigio sklidimo, nepaaiškinamas bangos atspindžiu arba lūžiu.
Nauja!!: Hiugenso ir Frenelio principas ir Difrakcija · Žiūrėti daugiau »
Elektronas
Elektronas (e−) – stabili elementarioji dalelė, turinti neigiamąkrūvį (-1,6022·10-19 C) ir 9,1094·10-31 kg arba 0,0005486 a.m.v masę.
Nauja!!: Hiugenso ir Frenelio principas ir Elektronas · Žiūrėti daugiau »
Fazė
Sąvoka fazė bangų fizikoje yra susijusi su aprašomo kompleksiniais kintamaisiais fizikinio dydžio matematiniu atvaizdavimu.
Nauja!!: Hiugenso ir Frenelio principas ir Fazė · Žiūrėti daugiau »
Fotonas
Fotonas (gr. φως, phōs – šviesa) – elektromagnetinio lauko kvantas (elektromagnetinės sąveikos nešiklis), viena iš elementariųjų dalelių.
Nauja!!: Hiugenso ir Frenelio principas ir Fotonas · Žiūrėti daugiau »
Furjė transformacija
Furjė transformacija – tam tikras tiesinis operatorius, transformuojantis funkcijas į dažnių dedamąsias, tai yra dažnių spektras.
Nauja!!: Hiugenso ir Frenelio principas ir Furjė transformacija · Žiūrėti daugiau »
Garsas
Būgnas skleidžia garsądėl vibruojančios membranos Garsas – slenkantis slėgio svyravimas terpėje, kuris yra girdimas žmogaus ar gyvūno ausimis.
Nauja!!: Hiugenso ir Frenelio principas ir Garsas · Žiūrėti daugiau »
Interferencija
lazeriu Šviesos interferencija – reiškinys, kai dvi ar kelios erdvėje sklindančios koherentinės bangos susideda sudarydamos iš eilės besikeičiančias šviesias ir tamsias juostas.
Nauja!!: Hiugenso ir Frenelio principas ir Interferencija · Žiūrėti daugiau »
Koherentiškumas
Koherentiškumas – statistiškas bangų panašumas dviejuose laiko ar erdvės taškuose.
Nauja!!: Hiugenso ir Frenelio principas ir Koherentiškumas · Žiūrėti daugiau »
Kvantas
Kvantas – fizikos sąvoka, reiškianti nedalomąenergijos vienetą(elementą).
Nauja!!: Hiugenso ir Frenelio principas ir Kvantas · Žiūrėti daugiau »
Laplaso operatorius
Laplaso operatorius arba laplasianas – diferencialinis operatorius, atvaizduojantis skaliarinį laukąį kitąskaliarinį lauką – pirmojo lauko gradiento divergenciją.
Nauja!!: Hiugenso ir Frenelio principas ir Laplaso operatorius · Žiūrėti daugiau »
Molekulė
Vandens (H2O) molekulė Molekulė (lotyniškai molecula – mažybinė žodžio moles (masė) forma), mažiausia medžiagos dalelė, turinti esmines tos medžiagos chemines savybes.
Nauja!!: Hiugenso ir Frenelio principas ir Molekulė · Žiūrėti daugiau »
Neutronas
Neutronas – neturinti elektrinio krūvio subatominė dalelė (nukleonas), kurios masė yra 939,6 MeV/c² (1,6749 × 10−27 kg, kiek didesnė už protono. Jo antidalelė – antineutronas. Gali susidaryti, protonui išspinduliavus pozitronąarba pasigavus elektroną. Neutronui pasigavus pozitronąarba išspinduliavus elektroną, susidaro protonas. Laisvas neutronas skyla į elektroną, antineutrinąir tampa protonu. Skilimas vyksta dėl to, kad neutrono masė yra šiek tiek didesnė už protono ir jam yra energetiškai naudingiau suskilti. Vidutinė gyvavimo trukmė yra 886s. Neutronus sunkiai sugeria įvairios medžiagos, tačiau, pataikę į branduolius, jie lengvai sukelia skilimąarba naujų izotopų susidarymą, atitinkamai – ir stiprų antrinį radioaktyvumą. Tuo atveju, kai izotopų skilimo metu susidaro daugiau neutronų, nei sunaudojama skaidymui, kyla grandininė branduolinė reakcija. Tokiomis savybėmis pasižymi kai kurie urano, plutonio, torio izotopai. Branduolių skaidymo, pataikius neutronui, efektyvumas gana smarkiai priklauso nuo neutronų greičio: lėtesni neutronai branduolius skaido lengviau, dėl to neutronų lėtinimui naudojami įvairūs lengvųjų elementų mišiniai, pvz., vandenilio junginiai, anglis ir pan. Neutronų pluoštas, sklisdamas medžiaga, praktiškai nesąveikauja su atomų arba molekulių elektroniniais apvalkalais, nes neutronai neturi krūvio. Neutronai sąveikauja tiktai su branduoliais, todėl jie skvarbesni už elektringas daleles. Neutronams sąveikaujant su medžiaga vyksta šie procesai: tamprusis ir netamprusis jų išsklaidymas nuo branduolių, taip pat neutronų pagavimas ir sunkiųjų branduolių dalijimasis. Šie reiškiniai vyksta vienas greta kito, ir jų tikimybės kinta savotišku būdu priklausomai nuo nuklido charakteristikos ir nuo neutrono energijos. Greituosius neutronus branduoliai daugiausia išsklaido. 1932 metų vasario 27 d. atlikęs įtikinamus eksperimentus, Kavendišo (Anglija) laboratorijos darbuotojas Džeimsas Čadvikas (James Chadwick) paskelbė, kad atrastas neutronas. Už šį atradimąDžeimsas Čadvikas 1935 m. apdovanotas Nobelio premija.
Nauja!!: Hiugenso ir Frenelio principas ir Neutronas · Žiūrėti daugiau »
Protonas
Protonas (prōton – pìrma) – stabili subatominė dalelė, turinti teigiamąvieno bazinio vieneto krūvį (1,602 × 10−19 kulonų) ir masę 938,3 MeV/c² (1,6726 × 10−27 kg, arba maždaug 1836 kartais didesnę masę nei elektrono).
Nauja!!: Hiugenso ir Frenelio principas ir Protonas · Žiūrėti daugiau »
Tikimybė
Tikimybė – tam tikro nepastovaus įvykio tikėtinumas.
Nauja!!: Hiugenso ir Frenelio principas ir Tikimybė · Žiūrėti daugiau »
Nukreipimus čia:
Heigenso ir Frenelio principas, Hiuigenso ir Frenelio principas, Huigenso ir Frenelio principas.
