22 santykiai: Afiksas, Agliutinacinė kalba, Analitinė kalba, Anglų kalba, Asmuo (gramatika), Šaknis (kalbotyra), Būdvardis, Fleksinė kalba, Galūnė (kalbotyra), Inkorporacinė kalba, Kaityba (kalbotyra), Kinų kalba, Lietuvių kalba, Linksnis, Morfema, Papildinys, Pinyin, Priešdėlis, Priesaga, Prieveiksmis, Veiksmažodis, Veiksnys.
Afiksas
Afiksas ('pritvirtintas') – žodžio dalis, turinti gramatinę reikšmę arba pakeičianti šaknies leksinę reikšmę.
Nauja!!: Izoliacinė kalba ir Afiksas · Žiūrėti daugiau »
Agliutinacinė kalba
Agliutinacinės kalbos ('prilipdyti') – kalbos, kuriose žodžiai bei žodžių formos sudaromi prie šaknies jungiant afiksus.
Nauja!!: Izoliacinė kalba ir Agliutinacinė kalba · Žiūrėti daugiau »
Analitinė kalba
Analitinė kalba – kalba, kurioje gramatinius santykius daugiausia perteikia sintaksė, t. y. tarnybiniai žodžiai (prielinksniai, polinksniai, pagalbiniai, modaliniai veiksmažodžiai ir t. t.), pastovi žodžių tvarka, kontekstas ir (arba) intonavimo variacijos, o ne žodžio dalių (galūnių, priesagų, priešdėlių ir t. t.) kaityba.
Nauja!!: Izoliacinė kalba ir Analitinė kalba · Žiūrėti daugiau »
Anglų kalba
Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba, kilusi iš germanų prokalbės.
Nauja!!: Izoliacinė kalba ir Anglų kalba · Žiūrėti daugiau »
Asmuo (gramatika)
Asmuo – kalbėtojo ir klausytojo santykį nurodanti gramatinė kategorija.
Nauja!!: Izoliacinė kalba ir Asmuo (gramatika) · Žiūrėti daugiau »
Šaknis (kalbotyra)
Šaknis – kertinė, neskaidoma žodžio dalis, formalus ir semantinis žodžio branduolys be afiksų.
Nauja!!: Izoliacinė kalba ir Šaknis (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Būdvardis
Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).
Nauja!!: Izoliacinė kalba ir Būdvardis · Žiūrėti daugiau »
Fleksinė kalba
Fleksinė kalba – kalba, kurioje gramatinės žodžių kategorijos ir sintaksiniai santykiai daugiausia reiškiami galūnėmis.
Nauja!!: Izoliacinė kalba ir Fleksinė kalba · Žiūrėti daugiau »
Galūnė (kalbotyra)
Galūnė – po kamieno einanti kintamoji žodžio pabaigos dalis.
Nauja!!: Izoliacinė kalba ir Galūnė (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Inkorporacinė kalba
Inkorporacinė kalba arba polisintetinė kalba – kalba, kurioje sakiniai sudaromi inkorporacijos būdu.
Nauja!!: Izoliacinė kalba ir Inkorporacinė kalba · Žiūrėti daugiau »
Kaityba (kalbotyra)
portugalų) leksemos, reiškiančios 'katė'. Mėlynu kaspinėliu pažymėtas katinas (vyriškoji g.), rožiniu – katė (moteriškoji g.) Kaityba – skirtingų žodžio formų sudarymas iš tos pačios leksemos, šios žodžio formos turi skirtingągramatinę reikšmę.
Nauja!!: Izoliacinė kalba ir Kaityba (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Kinų kalba
Kinų kalba (汉语/漢語, 华语/華語, arba 中文; Pinyin: Hànyǔ, Huáyǔ, arba Zhōngwén) – izoliacinė toninė kalba, priklausanti kinų-tibetiečių kalboms.
Nauja!!: Izoliacinė kalba ir Kinų kalba · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Nauja!!: Izoliacinė kalba ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Linksnis
Linksnių skaičius standartinėse Europos kalbose. Pilka spalva pažymėtos kalbos daiktavardžių nelinksniuoja. Linksnis – kalbos dalių galūnių kaitymas, kurį sąlygoja tam tikros kalbai būdingos gramatinės funkcijos sakinyje.
Nauja!!: Izoliacinė kalba ir Linksnis · Žiūrėti daugiau »
Morfema
Morfema ('pavidalas, forma') – mažiausias kalbos vienetas, turintis tam tikrąreikšmę.
Nauja!!: Izoliacinė kalba ir Morfema · Žiūrėti daugiau »
Papildinys
Papildinys – sintaksės mokslo, kalbos dalių kategorija.
Nauja!!: Izoliacinė kalba ir Papildinys · Žiūrėti daugiau »
Pinyin
Hànyǔ Pīnyīn (汉语拼音; t. y. „han kalbos pinin“), paprastai trumpinamas tiesiog Pinyin (liet. Pin-inas, arba Pinjinas) – bendrinės kinų (mandarinų) kalbos romanizacijos, t. y. transkripcijos lotyniškais rašmenimis, būdas.
Nauja!!: Izoliacinė kalba ir Pinyin · Žiūrėti daugiau »
Priešdėlis
Priešdėlis, arba prefiksas – afiksas, kuris eina prieš savarankiškų žodžių – daiktavardžių (pvz., „priemiestis“), būdvardžių (pvz., „apygeris“), veiksmažodžių („suprasti“), prieveiksmių (pvz., „paeiliui“) – šaknį.
Nauja!!: Izoliacinė kalba ir Priešdėlis · Žiūrėti daugiau »
Priesaga
Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.
Nauja!!: Izoliacinė kalba ir Priesaga · Žiūrėti daugiau »
Prieveiksmis
Prieveiksmis – nei linksniais, nei asmenimis nekaitoma kalbos dalis.
Nauja!!: Izoliacinė kalba ir Prieveiksmis · Žiūrėti daugiau »
Veiksmažodis
Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.
Nauja!!: Izoliacinė kalba ir Veiksmažodis · Žiūrėti daugiau »
Veiksnys
Veiksnys – pagrindinė sakinio dalis, kuri atsako į klausimąkas? ir todėl dažniausiai yra reiškiama linksniuojamųjų kalbos dalių vardininku.
Nauja!!: Izoliacinė kalba ir Veiksnys · Žiūrėti daugiau »