Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Parsisiųsti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Jūrava

Indeksas Jūrava

Jūrava – kaimas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, 3 km į rytus nuo Žukų, dešiniajame Giluvės upės krante, Karšuvos girioje.

39 santykiai: Žukai, Žukų valsčius, Giluvė, Jūravos valsčius, Jurbarko rajono savivaldybė, Kaimas, Karšuvos giria, Kazikėnai, Mažoji Lietuva, Medžių alėjos, Melno taika, Mikytai, Pagėgiai, Pagėgių apskritis, Pirmasis pasaulinis karas, Ragainės apskritis, Rusijos imperija, Smalininkai, Spaudos draudimas, Tilžė, Tilžės apskritis, Valstybės siena, Viešvilė, Viešvilės apylinkė, Viešvilės seniūnija, Vilkyškiai, Vokietija, XX amžius, 1422 m., 1785 m., 1817 m., 1871 m., 1885 m., 1904 m., 1905 m., 1920 m., 1925 m., 1950 m., 1995 m..

Žukai

Žukai – kaimas Pagėgių savivaldybės teritorijoje, 8 km į rytus nuo Vilkyškių, prie Giluvės upės, 1,5 km į šiaurę nuo plento Šilutė-Jurbarkas, prie kelio į Tauragę.

Nauja!!: Jūrava ir Žukai · Žiūrėti daugiau »

Žukų valsčius

Žukų valsčius buvo Mažojoje Lietuvoje.

Nauja!!: Jūrava ir Žukų valsčius · Žiūrėti daugiau »

Giluvė

Giluvė – upė Jurbarko rajone ir Pagėgių savivaldybėje, kairysis Jūros upės intakas, įteka į ją 12,8 km nuo jos žiočių, 2 km į šiaurės rytus nuo Mociškių.

Nauja!!: Jūrava ir Giluvė · Žiūrėti daugiau »

Jūravos valsčius

Jūravos valsčius buvo Mažojoje Lietuvoje, dešiniajame Nemuno krante.

Nauja!!: Jūrava ir Jūravos valsčius · Žiūrėti daugiau »

Jurbarko rajono savivaldybė

Jurbarko rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas pietvakarinėje Lietuvos dalyje, Nemuno dešiniajame krante.

Nauja!!: Jūrava ir Jurbarko rajono savivaldybė · Žiūrėti daugiau »

Kaimas

Šuminų kaimas Beržynės kaimas Dirvonėnų kaimas Kaimas – istoriškai susiklostęs teritorinis (Lietuvoje iki 1945 m. ir administracinis bendruomeninis) vienetas su gyvenviete, kuri mažesnė už miestą.

Nauja!!: Jūrava ir Kaimas · Žiūrėti daugiau »

Karšuvos giria

Eičių Karšuvos giria (Smalininkų−Viešvilės miškai) − tai ketvirtas pagal plotą Lietuvos miškų masyvas esantis Jurbarko ir Tauragės rajonuose prie plento Klaipėda − Jurbarkas.

Nauja!!: Jūrava ir Karšuvos giria · Žiūrėti daugiau »

Kazikėnai

Kazikėnai – kaimas Jurbarko rajone, 3 km į vakarus nuo Smalininkų, dešiniajame Nemuno krante.

Nauja!!: Jūrava ir Kazikėnai · Žiūrėti daugiau »

Mažoji Lietuva

Mažoji Lietuva, arba Prūsų Lietuva, rečiau – Litauischer Kreis, Litauische Ämter, Provinz Litthauen) – istorinis-etnografinis Prūsijos, o vėliau Rytprūsių regionas, apėmęs šiaurrytines Prūsijos provincijos dalis, kuriose gyveno lietuvininkai. Iki Kalavijuočių Ordino invazijos XIII a., vėliau Mažąja Lietuva tapusio regiono gyventojai buvo daugiausia skalvių ir nadruvių gentys. Vykstant kovoms tarp Lietuvos ir Ordino ši teritorija prarado didelę dalį savo gyventojų. Regionas vėl pradėtas apgyvendinti po Melno taikos, gyventojų pagrindą sudarė likusieji baltai, naujai atsikėlę lietuviai ir iš kitų Prūsijos regionų grįžtantys gyventojai. „Mažosios Lietuvos“ sąvoka pirmą kartą paminėta tarp 1517 ir 1526 m. Šiuo metu jo dauguma priklauso Kaliningrado sričiai, dalis – Lietuvai (Klaipėdos kraštas) ir Lenkijai. Siaurąja prasme taip vadinamas ir tik Klaipėdos kraštas, esantis vienu iš penkių dabartinės Lietuvos etnokultūrinių regionų. Veikiama protestantų bažnyčios ir Prūsijos valstybės Mažojoje Lietuvoje susiformavo savita lietuvių kultūra, kuri skyrėsi nuo Lenkijos ypač paveiktos katalikiškos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lietuvių kultūros. Mažosios Lietuvos lietuviai save vadino lietuvininkais ir tuo skyrėsi nuo Didžiosios Kunigaikštystės lietuvių. Nors po 1945 m. Mažojoje Lietuvoje praktiškai nebeliko lietuvininkų ir jų kultūros, šis regionas buvo svarbus Lietuvos kultūrai. Mažojoje Lietuvos buvo išspausdinta pirmoji knyga lietuvių kalba, pirmoji lietuviška Biblija, pirmoji lietuvių kalbos gramatika, pradėtas leisti pirmasis laikraštis lietuvių kalba. Iki 1709-10 m. maro lietuviai sudarė Rytprūsių gyventojų daugumą, gyveno daugiausia kaime, o miestuose vyravo vokiečiai. Iki pat II Pasaulinio karo pabaigos tai buvo ypatingas regionas, su daugmaž vienoda vokiečių ir lietuvių populiacija. Per ilgalaikę Prūsijos ir Vokietijos imperijos istoriją buvo įvairiai vadinamas - Lietuvos departamentas, Rytprūsiai. Unikalus krašto vystymasis ir istorija baigėsi 1946 m. pasitraukus 99% natūralių gyventojų (1945 m. sovietams artinantis Mėmelyje buvo likę 6 žmonės) ir kraštui tapus LTSR dalimi, kuomet atvyko naujakuriai iš didžiosios Lietuvos ir RFTSRS.

Nauja!!: Jūrava ir Mažoji Lietuva · Žiūrėti daugiau »

Medžių alėjos

Liepų alėja Daniliškyje Medžių alėjos – Lietuvoje saugomi gamtos paminklai ar gamtos paveldo objektai, grupės įvairių medžių (ąžuolų, liepų ir kt.) suformuotos alėjos.

Nauja!!: Jūrava ir Medžių alėjos · Žiūrėti daugiau »

Melno taika

Sutarties dokumentas Melno taika – 1422 m.

Nauja!!: Jūrava ir Melno taika · Žiūrėti daugiau »

Mikytai

Mikytai – kaimas Šakių rajone, 6 km į šiaurės rytus nuo Lekėčių, kairiajame Nemuno krante.

Nauja!!: Jūrava ir Mikytai · Žiūrėti daugiau »

Pagėgiai

Pagėgiai – miestas vakarų Lietuvoje, Klaipėdos krašte, Tauragės apskrityje, prie kelio, 30 km į pietvakarius nuo Tauragės.

Nauja!!: Jūrava ir Pagėgiai · Žiūrėti daugiau »

Pagėgių apskritis

Pagėgių apskritis buvo Lietuvos pietvakariuose 1920–1939 ir 1944–1950 metais, į pietvakarius nuo Tauragės.

Nauja!!: Jūrava ir Pagėgių apskritis · Žiūrėti daugiau »

Pirmasis pasaulinis karas

Sąjungininkų teritorijos (tamsiai žalia) ir kolonijos bei okupuotos teritorijos (šviesiai žalia), Centrinių valstybių teritorijos (oranžinė) ir kolonijos bei okupuotos teritorijos (geltona) Ipras Ipras, 1917 m. Po mūšio. Chateau miško likučiai Pirmasis pasaulinis karas (arba Didysis karas, Didžkaris) – vienas iš pasaulinių karų, vykęs 1914 m.

Nauja!!: Jūrava ir Pirmasis pasaulinis karas · Žiūrėti daugiau »

Ragainės apskritis

Ragainės apskritis – 1818–1871 m.

Nauja!!: Jūrava ir Ragainės apskritis · Žiūrėti daugiau »

Rusijos imperija

Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I-ojo po Šiaurės karo.

Nauja!!: Jūrava ir Rusijos imperija · Žiūrėti daugiau »

Smalininkai

Smalininkai – miestas Jurbarko rajone, Klaipėdos krašte, tarp Jurbarko (12 km) ir Viešvilės (12 km), dešiniajame Nemuno krante.

Nauja!!: Jūrava ir Smalininkai · Žiūrėti daugiau »

Spaudos draudimas

Lietuviška maldaknygė, atspausdinta kirilica Michailas Muravjovas (sėdi centre) Kalbėti lietuviškai draudžiantis ženklas Michailo Muravjovo 1864 m. birželio 5 d. įsakas LSDP atsišaukimas „Spauda leista“, 1904 m. Konfiskuotų lietuviškų knygų sąrašas Lietuvių spaudos draudimas – po 1863–1864 m. sukilimo Rusijos imperijos valdžios įvestas draudimas europinės imperijos dalies gubernijose spausdinti, įvežti ir platinti lietuviškus (o taip pat ir latvių katalikų) leidinius lotyniškomis raidėmis.

Nauja!!: Jūrava ir Spaudos draudimas · Žiūrėti daugiau »

Tilžė

'Tilžė arba Sovetskas – miestas Rusijoje, Kaliningrado srityje, Nemuno pakrantėje.

Nauja!!: Jūrava ir Tilžė · Žiūrėti daugiau »

Tilžės apskritis

Tilžės apskritis – 1736–1818 m.

Nauja!!: Jūrava ir Tilžės apskritis · Žiūrėti daugiau »

Valstybės siena

Šveicarijos valstybes Lietuvos-Latvijos valstybės sieną žymintys stulpai (už upės – Latvijos sienos riboženklis) Vištyčio ežere Žagarės pasienio perėjimo punktas į Latviją 1924 m. rugpjūčio 20 d. Valstybės siena – linijos, sudarančios valstybės teritorijos ribas sausumoje, vidaus vandenyse, žemės gelmėje ir oro erdvėje.

Nauja!!: Jūrava ir Valstybės siena · Žiūrėti daugiau »

Viešvilė

Viešvilė – miestelis Jurbarko rajone, prie kelio, dešiniajame Nemuno krante (kitame krante – Karaliaučiaus kraštas), abipus Viešvilės upelį.

Nauja!!: Jūrava ir Viešvilė · Žiūrėti daugiau »

Viešvilės apylinkė

Viešvilės apylinkė – LTSR administracinis-teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje.

Nauja!!: Jūrava ir Viešvilės apylinkė · Žiūrėti daugiau »

Viešvilės seniūnija

Viešvilės seniūnija yra vakarinėje Jurbarko rajono dalyje.

Nauja!!: Jūrava ir Viešvilės seniūnija · Žiūrėti daugiau »

Vilkyškiai

Vilkyškiai – miestelis Pagėgių savivaldybėje, prie kelio Pagėgiai–Jurbarkas.

Nauja!!: Jūrava ir Vilkyškiai · Žiūrėti daugiau »

Vokietija

Apie Vokietijos Federacinės Respublikos istoriją skaitykite straipsnį Vakarų Vokietija Vokietija, oficialiai – Vokietijos Federacinė Respublika, VFR (BRD) – federacinė parlamentinė respublika Vakarų Europoje.

Nauja!!: Jūrava ir Vokietija · Žiūrėti daugiau »

XX amžius

Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Jūrava ir XX amžius · Žiūrėti daugiau »

1422 m.

1422 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Jūrava ir 1422 m. · Žiūrėti daugiau »

1785 m.

1785 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Jūrava ir 1785 m. · Žiūrėti daugiau »

1817 m.

1817 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Jūrava ir 1817 m. · Žiūrėti daugiau »

1871 m.

1871 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Jūrava ir 1871 m. · Žiūrėti daugiau »

1885 m.

1885 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Jūrava ir 1885 m. · Žiūrėti daugiau »

1904 m.

1904 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Jūrava ir 1904 m. · Žiūrėti daugiau »

1905 m.

1905 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Jūrava ir 1905 m. · Žiūrėti daugiau »

1920 m.

1920 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Jūrava ir 1920 m. · Žiūrėti daugiau »

1925 m.

1925 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Jūrava ir 1925 m. · Žiūrėti daugiau »

1950 m.

1950 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Jūrava ir 1950 m. · Žiūrėti daugiau »

1995 m.

1995 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Jūrava ir 1995 m. · Žiūrėti daugiau »

Nukreipimus čia:

Antgiluviai.

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »