Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Nemokama
Greičiau nei naršyklėje!
 

Jablon Košcelna

Indeksas Jablon Košcelna

Jablon Košcelna – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Novės Piekutų valsčiuje, Mazovijos Vysokio apskrityje, Palenkės vaivadijoje.

19 santykiai: Balstogė, Kaimas, Lenkija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Liublino unija, Mazovijos Vysokio apskritis, Mazovijos Vysokis, Novės Piekutų valsčius, Nove Piekutai, Palenkės vaivadija, Raciborų geležinkelio stotis, XV amžius, 1480 m., 1569 m., 1827 m., 1842 m., 1866 m., 1867 m., 1868 m..

Balstogė

Bal̃stogė (arba Bialystòkas, Belostòkas) – didžiausias miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijos ir Balstogės apskrities administracinis centras.

Nauja!!: Jablon Košcelna ir Balstogė · Žiūrėti daugiau »

Kaimas

Šuminų kaimas Beržynės kaimas Dirvonėnų kaimas Kaimas – istoriškai susiklostęs teritorinis (Lietuvoje iki 1945 m. ir administracinis bendruomeninis) vienetas su gyvenviete, kuri mažesnė už miestą.

Nauja!!: Jablon Košcelna ir Kaimas · Žiūrėti daugiau »

Lenkija

Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.

Nauja!!: Jablon Košcelna ir Lenkija · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Nauja!!: Jablon Košcelna ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Liublino unija

Liublino unijos aktas Liublino unija () – 1569 m.

Nauja!!: Jablon Košcelna ir Liublino unija · Žiūrėti daugiau »

Mazovijos Vysokio apskritis

Mazovijos Vysokio apskritis – apskritis šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje.

Nauja!!: Jablon Košcelna ir Mazovijos Vysokio apskritis · Žiūrėti daugiau »

Mazovijos Vysokis

Mazòvijos Vysòkis – miestas ir valsčius Lenkijos šiaurės rytuose, Mazovijos Vysokio apskrityje, Palenkės vaivadijoje.

Nauja!!: Jablon Košcelna ir Mazovijos Vysokis · Žiūrėti daugiau »

Novės Piekutų valsčius

Novės Piekutų valsčius – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Mazovijos Vysokio apskrityje.

Nauja!!: Jablon Košcelna ir Novės Piekutų valsčius · Žiūrėti daugiau »

Nove Piekutai

Nove Piekutai – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Novės Piekutų valsčiuje, Mazovijos Vysokio apskrityje, Palenkės vaivadijoje.

Nauja!!: Jablon Košcelna ir Nove Piekutai · Žiūrėti daugiau »

Palenkės vaivadija

Palenkės vaivadija – tai viena iš 16 Lenkijos vaivadijų, esanti šalies šiaurės rytuose.

Nauja!!: Jablon Košcelna ir Palenkės vaivadija · Žiūrėti daugiau »

Raciborų geležinkelio stotis

Raciborų geležinkelio stotis – geležinkelio stotis Nove Raciborų kaime, šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Mazovijos Vysokio apskrityje, Sokolų valsčiuje.

Nauja!!: Jablon Košcelna ir Raciborų geležinkelio stotis · Žiūrėti daugiau »

XV amžius

Penkioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1401 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1500 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Jablon Košcelna ir XV amžius · Žiūrėti daugiau »

1480 m.

1480 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Jablon Košcelna ir 1480 m. · Žiūrėti daugiau »

1569 m.

1569 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Jablon Košcelna ir 1569 m. · Žiūrėti daugiau »

1827 m.

1827 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Jablon Košcelna ir 1827 m. · Žiūrėti daugiau »

1842 m.

1842 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Jablon Košcelna ir 1842 m. · Žiūrėti daugiau »

1866 m.

1866 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Jablon Košcelna ir 1866 m. · Žiūrėti daugiau »

1867 m.

1867 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Jablon Košcelna ir 1867 m. · Žiūrėti daugiau »

1868 m.

1868 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Jablon Košcelna ir 1868 m. · Žiūrėti daugiau »

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »