Greičiau nei naršyklėje!
36 santykiai: Alšėnai, Alšėniškiai, Edvardas Gudavičius, Galšia, Jadvyga, Jogaila, Jurgis Gedgaudas, Katalikybė, Kęstutis, Kijevo kunigaikščiai, Krokuva, Kyjivas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Maskva, Olelkaičiai, Prūsija, Salyno sutartis, Skirgaila, Stačiatikybė, Vasilijus I, Vilniaus-Radomo sutartis, Vokiečių ordinas, Vytautas Didysis, 1379 m., 1383 m., 1385 m., 1386 m., 1389 m., 1390 m., 1391 m., 1394 m., 1396 m., 1397 m., 1398 m., 1401 m., 1402 m..
Alšėnai
Alšėnai – kaimas Kauno rajono savivaldybėje, 3 km į šiaurės vakarus nuo Mastaičių, į vakarus nuo vakarinio Kauno lanksto.
Nauja!!: Jonas Alšėniškis ir Alšėnai · Žiūrėti daugiau »
Alšėniškiai
Alšėniškiai (arba Alšėnų kunigaikščiai), XIII a.-XVI a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikų giminė.
Nauja!!: Jonas Alšėniškis ir Alšėniškiai · Žiūrėti daugiau »
Edvardas Gudavičius
Edvardas Gudavičius (1929 m. rugsėjo 6 d. Kaune – 2020 m. sausio 27 d. Vilniuje) – istorikas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras.
Nauja!!: Jonas Alšėniškis ir Edvardas Gudavičius · Žiūrėti daugiau »
Galšia
Galšià (arba Alšė́nai) – agromiestelis Baltarusijoje, prie kelio Vilnius–Ašmena–Voložinas, 20 km į pietus nuo Ašmenos, netoli Lietuvos sienos, prie Galšios (Alšios) upės.
Nauja!!: Jonas Alšėniškis ir Galšia · Žiūrėti daugiau »
Jadvyga
Jadvyga I de Anžu (1373 m. spalio 3 d. – 1399 m. liepos 17 d. Krokuvoje) – Lenkijos karalienė; Lenkijos, Vengrijos ir Kroatijos karaliaus Liudviko I iš Anžu dinastijos (šalutinė Kapetingų šaka) ir Elžbietos Kotromanič (Bosnijos bano Stepano II Kotromaničiaus ir Elžbietos ir Kujavijos dukters) duktė.
Nauja!!: Jonas Alšėniškis ir Jadvyga · Žiūrėti daugiau »
Jogaila
Jogaila (1352 m. – 1434 m. birželio 1 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1377–1401), taip pat tituluotas „Rusios valdovu ir tėvoniu“, ir Lenkijos karalius (1386–1434) Vladislovas II Jogaila.
Nauja!!: Jonas Alšėniškis ir Jogaila · Žiūrėti daugiau »
Jurgis Gedgaudas
Jurgis Gedgaudas (m. 1435 m.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės veikėjas, Vilniaus vaivada, Gedgaudų bajorų giminės pradininkas.
Nauja!!: Jonas Alšėniškis ir Jurgis Gedgaudas · Žiūrėti daugiau »
Katalikybė
Katalikybė („bendras“) – Katalikų bažnyčios mokymo turinys, tikėjimo, moralės, religinio gyvenimo ir normų visuma, jų praktinis taikymas ir plėtojimas, stambiausia Krikščionybės šaka.
Nauja!!: Jonas Alšėniškis ir Katalikybė · Žiūrėti daugiau »
Kęstutis
Kęstutis (apie 1300 m. − 1382 m. rugpjūčio 15 d.) – LDK submonarchas (nuo 1337(?) ar 1345 iki 1381 m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1381–1382 m.). Gedimino sūnus, didžiųjų kunigaikščių Vytauto ir Žygimanto tėvas.
Nauja!!: Jonas Alšėniškis ir Kęstutis · Žiūrėti daugiau »
Kijevo kunigaikščiai
Kijevo kunigaikščiai, Kijevo didieji kunigaikščiai – Kijevo Rusios, vėliau – Kijevo kunigaikštystės valdovai, valdę IX–XII a. Jie buvo Riurikaičių dinastijos pagrindinė atšaka, nuo kurios šakojosi daugybė kitų atšakų.
Nauja!!: Jonas Alšėniškis ir Kijevo kunigaikščiai · Žiūrėti daugiau »
Krokuva
Krokuva – miestas-apskritis pietų Lenkijoje, Vyslos aukštupyje, Mažosios Lenkijos vaivadijos administracinis centras.
Nauja!!: Jonas Alšėniškis ir Krokuva · Žiūrėti daugiau »
Kyjivas
Kyjivas, arba Kijevas – Ukrainos sostinė.
Nauja!!: Jonas Alšėniškis ir Kyjivas · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Jonas Alšėniškis ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Maskva
Maskva – Rusijos Federacijos sostinė, vienas iš trijų šalies federalinių miestų bei Centrinės federalinės apygardos ir Maskvos srities administracinis centras.
Nauja!!: Jonas Alšėniškis ir Maskva · Žiūrėti daugiau »
Olelkaičiai
Portretai valdovų Olelkaičių: Aleksandras (Olelko) Vladimirovič (1411-1454), Jurijus III (1559-1586), Jonas Simonas, Aleksandaras Olelkaičiai – LDK didikų giminė, kilusi iš Algirdo anūko Aleksandro Olelkos ir jo žmonos, Sofijos Vytautaitės ir Vasilijaus I dukters, Maskvos didžiosios kunigaikštytės Anastasijos.
Nauja!!: Jonas Alšėniškis ir Olelkaičiai · Žiūrėti daugiau »
Prūsija
Prūsija – istorinė Europos valstybė pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje.
Nauja!!: Jonas Alšėniškis ir Prūsija · Žiūrėti daugiau »
Salyno sutartis
Vokiečių ordino valdos apie 1455 m. Centre – Žemaitija (rožinė spalva), skyrusi Prūsijąpietuose nuo Livonijos ordino šiaurėje Salyno sutartis − Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto ir Vokiečių ordino didžiojo magistro Konrado fon Jungingeno (vok. Hochmeister Konrad von Jungingen) sutartis, sudaryta 1398 m. spalio 12 d. Salyno saloje (Nemune, ties Nevėžio žiotimis).
Nauja!!: Jonas Alšėniškis ir Salyno sutartis · Žiūrėti daugiau »
Skirgaila
Skirgaila (1383 ar 1384 m. apsikrikštijęs pagal katalikiškas apeigas gavo vardąKazimieras, valdydamas Kijevąnuo 1395 m. vadinosi stačiatikišku vardu Ivanas, apie 1353 m. – 1397 m. sausio 11 d.) – lietuvių kunigaikštis.
Nauja!!: Jonas Alšėniškis ir Skirgaila · Žiūrėti daugiau »
Stačiatikybė
Ortodoksinė krikščionybė, stačiatikybė ( – tikratikystė) – krikščionių ortodoksų Bažnyčios mokymo visuma, antra pasaulyje ir Lietuvoje pagal tikinčiųjų skaičių krikščionybės kryptis.
Nauja!!: Jonas Alšėniškis ir Stačiatikybė · Žiūrėti daugiau »
Vasilijus I
Vasilijus I (1371 m. gruodžio 30 d. – 1425 m. vasario 27 d.) – Maskvos didysis kunigaikštis (nuo 1389 m.), Dmitrijaus Doniečio sūnus.
Nauja!!: Jonas Alšėniškis ir Vasilijus I · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus-Radomo sutartis
Lietuvos ir Lenkijos teritorijos sutarties pasirašymo metu. Vilniaus-Radomo sutartis – Vytauto ir Lietuvos bajorų Vilniuje (ištikimybės Lenkijos karalystei įsipareigojimas) bei Lenkijos bajorų Radome (Lietuvos rėmimo ir karaliaus bendro rinkimo įsipareigojimas) aktai, pasirašyti 1401 m.
Nauja!!: Jonas Alšėniškis ir Vilniaus-Radomo sutartis · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Nauja!!: Jonas Alšėniškis ir Vokiečių ordinas · Žiūrėti daugiau »
Vytautas Didysis
Vytautas Didysis (~1350 m. – 1430 m. spalio 27 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1392 m.
Nauja!!: Jonas Alšėniškis ir Vytautas Didysis · Žiūrėti daugiau »
1379 m.
1379 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Alšėniškis ir 1379 m. · Žiūrėti daugiau »
1383 m.
1383 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Alšėniškis ir 1383 m. · Žiūrėti daugiau »
1385 m.
1385 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Alšėniškis ir 1385 m. · Žiūrėti daugiau »
1386 m.
1386 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Alšėniškis ir 1386 m. · Žiūrėti daugiau »
1389 m.
1389 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Alšėniškis ir 1389 m. · Žiūrėti daugiau »
1390 m.
1390 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Alšėniškis ir 1390 m. · Žiūrėti daugiau »
1391 m.
1391 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Alšėniškis ir 1391 m. · Žiūrėti daugiau »
1394 m.
1394 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Alšėniškis ir 1394 m. · Žiūrėti daugiau »
1396 m.
1396 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Alšėniškis ir 1396 m. · Žiūrėti daugiau »
1397 m.
1397 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Alšėniškis ir 1397 m. · Žiūrėti daugiau »
1398 m.
1398 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Alšėniškis ir 1398 m. · Žiūrėti daugiau »
1401 m.
1401 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Alšėniškis ir 1401 m. · Žiūrėti daugiau »
1402 m.
1402 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Alšėniškis ir 1402 m. · Žiūrėti daugiau »
Nukreipimus čia:
Jonas Algimantaitis, Jonas Alšeniškis.
