Greičiau nei naršyklėje!
25 santykiai: Žemaitija, Žirmūnai (Varanavas), Čekija, Jogaila, Jurgis Butrimas, Jurgis Gedgaudas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lydos apskritis (1919–1940), Popiežiaus bulė, Praha, Rimvydas Petrauskas, Rugpjūčio 31, Smolensko vaivada, Vytautas Didysis, XIV amžius, 1382 m., 1410 m., 1412 m., 1414 m., 1416 m., 1418 m., 1420 m., 1422 m., 1423 m., 1428 m..
Žemaitija
Žemaitija (anksčiau tiesiog Žemaičiai) – Lietuvos etnografinis regionas, taip pat geografinis ir istorinis regionas.
Nauja!!: Jonas Butrimas ir Žemaitija · Žiūrėti daugiau »
Žirmūnai (Varanavas)
Žirmū́nai – agromiestelis vakarų Baltarusijoje, šalia kelio Lyda–Varanavas, 15 km į pietus nuo Varanavo.
Nauja!!: Jonas Butrimas ir Žirmūnai (Varanavas) · Žiūrėti daugiau »
Čekija
Čekija, oficialiai Čekijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Nauja!!: Jonas Butrimas ir Čekija · Žiūrėti daugiau »
Jogaila
Jogaila (1352 m. – 1434 m. birželio 1 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1377–1401), taip pat tituluotas „Rusios valdovu ir tėvoniu“, ir Lenkijos karalius (1386–1434) Vladislovas II Jogaila.
Nauja!!: Jonas Butrimas ir Jogaila · Žiūrėti daugiau »
Jurgis Butrimas
Jurgis Butrimas – LDK didikas.
Nauja!!: Jonas Butrimas ir Jurgis Butrimas · Žiūrėti daugiau »
Jurgis Gedgaudas
Jurgis Gedgaudas (m. 1435 m.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės veikėjas, Vilniaus vaivada, Gedgaudų bajorų giminės pradininkas.
Nauja!!: Jonas Butrimas ir Jurgis Gedgaudas · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Jonas Butrimas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lydos apskritis (1919–1940)
Lydos apskritis – Lenkijos administracinis-teritorinis vienetas 1919–1939 m. dabartinėje Baltarusijos ir Lietuvos teritorijoje, į pietus nuo Vilniaus.
Nauja!!: Jonas Butrimas ir Lydos apskritis (1919–1940) · Žiūrėti daugiau »
Popiežiaus bulė
Urbono VIII bulė su švininiu atspaudu (1637 m.) Mindaugo krikšto, karūnavimo bei Šventojo Sosto globos Popiežiaus bulė ( – burbulas, antspaudas) – popiežiaus kanceliarijoje paruoštas ir antspauduotas, iškilmingos formos dokumentas, kuriuo fiksuojami svarbūs popiežiaus leidžiami teisės aktai.
Nauja!!: Jonas Butrimas ir Popiežiaus bulė · Žiūrėti daugiau »
Praha
Lietuvių gatvė Prahoje Praha – Čekijos sostinė ir didžiausias miestas; Vidurio Čekijos krašto administracinis centras, miestas taip pat turi atskiro administracinio vieneto statusą.
Nauja!!: Jonas Butrimas ir Praha · Žiūrėti daugiau »
Rimvydas Petrauskas
Rimvydas Petrauskas (g. 1972 m. spalio 21 d. Vilniuje) – Lietuvos istorikas, Vilniaus universiteto rektorius.
Nauja!!: Jonas Butrimas ir Rimvydas Petrauskas · Žiūrėti daugiau »
Rugpjūčio 31
Rugpjūčio 31 yra 243-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 244-a).
Nauja!!: Jonas Butrimas ir Rugpjūčio 31 · Žiūrėti daugiau »
Smolensko vaivada
Smolensko vaivadijos herbas Smolensko vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Smolensko vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Smolensko vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.
Nauja!!: Jonas Butrimas ir Smolensko vaivada · Žiūrėti daugiau »
Vytautas Didysis
Vytautas Didysis (~1350 m. – 1430 m. spalio 27 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1392 m.
Nauja!!: Jonas Butrimas ir Vytautas Didysis · Žiūrėti daugiau »
XIV amžius
Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Jonas Butrimas ir XIV amžius · Žiūrėti daugiau »
1382 m.
1382 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Butrimas ir 1382 m. · Žiūrėti daugiau »
1410 m.
1410 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Butrimas ir 1410 m. · Žiūrėti daugiau »
1412 m.
1412 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Butrimas ir 1412 m. · Žiūrėti daugiau »
1414 m.
1414 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Butrimas ir 1414 m. · Žiūrėti daugiau »
1416 m.
1416 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Butrimas ir 1416 m. · Žiūrėti daugiau »
1418 m.
1418 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Butrimas ir 1418 m. · Žiūrėti daugiau »
1420 m.
1420 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Butrimas ir 1420 m. · Žiūrėti daugiau »
1422 m.
1422 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Butrimas ir 1422 m. · Žiūrėti daugiau »
1423 m.
1423 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Butrimas ir 1423 m. · Žiūrėti daugiau »
1428 m.
1428 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Butrimas ir 1428 m. · Žiūrėti daugiau »
