Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Parsisiųsti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Jonas Jurgaitis Alšėniškis

Indeksas Jonas Jurgaitis Alšėniškis

Jonas Jurgaitis Alšėniškis (1510 m. – 1562 m.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas.

28 santykiai: Alšėniškiai, Alšis, Aleksandras Alšėniškis, Edvardas Gudavičius, Grigalius Astikas, Jonas Alšėniškis, Jonas Jurgaitis Alšėniškis, Jurgis Alšėniškis, Jurgis Radvila I, Jurijus Alšėniškis, Kijevo vaivada, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Mikalojus Radvila II, Mikalojus Radvila Rudasis, Povilas Alšėniškis, Simonas Alšėniškis, Sofija Alšėniškė, Totoriai, Trakų vaivada, XIII amžius, XVI amžius, 1510 m., 1522 m., 1530 m., 1542 m., 1544 m., 1549 m., 1562 m..

Alšėniškiai

Alšėniškiai (arba Alšėnų kunigaikščiai), XIII a.-XVI a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikų giminė.

Nauja!!: Jonas Jurgaitis Alšėniškis ir Alšėniškiai · Žiūrėti daugiau »

Alšis

Pilies griuvėsiai Rokantiškėse Alšis (arba Alšas, Holšis) – legendinis lietuvių kunigaikštis, Romunto sūnus ir Narimanto, Daumanto, Giedriaus ir Traidenio brolis.

Nauja!!: Jonas Jurgaitis Alšėniškis ir Alšis · Žiūrėti daugiau »

Aleksandras Alšėniškis

Aleksandras Juravičius Alšėniškis (m. 1511 m.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas.

Nauja!!: Jonas Jurgaitis Alšėniškis ir Aleksandras Alšėniškis · Žiūrėti daugiau »

Edvardas Gudavičius

Edvardas Gudavičius (1929 m. rugsėjo 6 d. Kaune – 2020 m. sausio 27 d. Vilniuje) – istorikas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras.

Nauja!!: Jonas Jurgaitis Alšėniškis ir Edvardas Gudavičius · Žiūrėti daugiau »

Grigalius Astikas

Grigalius Astikas (apie 1470 m. Trakuose – apie 1518–1519 m. Kernavėje) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, valstybės veikėjas.

Nauja!!: Jonas Jurgaitis Alšėniškis ir Grigalius Astikas · Žiūrėti daugiau »

Jonas Alšėniškis

Jonas Algimantaitis Alšėniškis (m. apie 1402 m.) – vienas Alšėnų kunigaikščių, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Alšėniškių giminės pradininkas.

Nauja!!: Jonas Jurgaitis Alšėniškis ir Jonas Alšėniškis · Žiūrėti daugiau »

Jonas Jurgaitis Alšėniškis

Jonas Jurgaitis Alšėniškis (1510 m. – 1562 m.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas.

Nauja!!: Jonas Jurgaitis Alšėniškis ir Jonas Jurgaitis Alšėniškis · Žiūrėti daugiau »

Jurgis Alšėniškis

Jurgis Alšėniškis (m. 1510 m.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas.

Nauja!!: Jonas Jurgaitis Alšėniškis ir Jurgis Alšėniškis · Žiūrėti daugiau »

Jurgis Radvila I

Jurgis Radvila I, Jurgis Radvila Heraklis (1480 m.–1541 m. balandžio mėn.) – LDK didikas, valstybės ir karinis veikėjas.

Nauja!!: Jonas Jurgaitis Alšėniškis ir Jurgis Radvila I · Žiūrėti daugiau »

Jurijus Alšėniškis

Jurijus Alšėniškis ((?)-(?)) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas.

Nauja!!: Jonas Jurgaitis Alšėniškis ir Jurijus Alšėniškis · Žiūrėti daugiau »

Kijevo vaivada

Vaivadijos herbas Mažosios Lenkijos provincija (1635 m.), į kurios sudėtį įėjo Kijevo vaivadija. Kijevo vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Kijevo vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų 1471–1793 m.

Nauja!!: Jonas Jurgaitis Alšėniškis ir Kijevo vaivada · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Nauja!!: Jonas Jurgaitis Alšėniškis ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Mikalojus Radvila II

Mikalojus Radvila II (1470 m. – 1521 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, valstybės veikėjas.

Nauja!!: Jonas Jurgaitis Alšėniškis ir Mikalojus Radvila II · Žiūrėti daugiau »

Mikalojus Radvila Rudasis

Mikalojus Radvila Rudasis (1512 m. Nesvyžiuje – 1584 m. balandžio 27 d. Vilniuje, palaidotas Dubingiuose, evangelikų reformatų bažnyčios rūsiuose. 2009 m. rugsėjo 5 d. palaikai iškilmingai perlaidoti Dubingiuose.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas, reformacijos platintojas ir globėjas.

Nauja!!: Jonas Jurgaitis Alšėniškis ir Mikalojus Radvila Rudasis · Žiūrėti daugiau »

Povilas Alšėniškis

Povilas Alšėniškis (m. 1555 m. rugsėjo 4 d. Vilnius, palaidotas Vilniaus arkikatedroje) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir Lietuvos katalikų bažnyčios veikėjas, Vilniaus vyskupas.

Nauja!!: Jonas Jurgaitis Alšėniškis ir Povilas Alšėniškis · Žiūrėti daugiau »

Simonas Alšėniškis

Simonas Juravičius Alšėniškis (m. 1505 m.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas.

Nauja!!: Jonas Jurgaitis Alšėniškis ir Simonas Alšėniškis · Žiūrėti daugiau »

Sofija Alšėniškė

Sofija Andrejevna Alšėniškė (Со́нька;; apie 1405 − 1461 m. rugsėjo 21 d., Krokuva) − kunigaikštytė iš Alšėniškių giminės, Lenkijos karalienė, nuo 1422 metų ketvirta ir paskutinė Lenkijos karaliaus Vladislovo Jogailos žmona.

Nauja!!: Jonas Jurgaitis Alšėniškis ir Sofija Alšėniškė · Žiūrėti daugiau »

Totoriai

Žemėlapis: totoriai Тotoriai – tiurkų ir mongolų genčių grupės istorinis pavadinimas.

Nauja!!: Jonas Jurgaitis Alšėniškis ir Totoriai · Žiūrėti daugiau »

Trakų vaivada

Trakų vaivadijos herbasTrakų vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a.Trakų vaivada – Trakų vaivadijos aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas, vaivadijos valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.

Nauja!!: Jonas Jurgaitis Alšėniškis ir Trakų vaivada · Žiūrėti daugiau »

XIII amžius

Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Jonas Jurgaitis Alšėniškis ir XIII amžius · Žiūrėti daugiau »

XVI amžius

Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Jonas Jurgaitis Alšėniškis ir XVI amžius · Žiūrėti daugiau »

1510 m.

1510 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Jonas Jurgaitis Alšėniškis ir 1510 m. · Žiūrėti daugiau »

1522 m.

1522 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Jonas Jurgaitis Alšėniškis ir 1522 m. · Žiūrėti daugiau »

1530 m.

1530 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Jonas Jurgaitis Alšėniškis ir 1530 m. · Žiūrėti daugiau »

1542 m.

1542 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Jonas Jurgaitis Alšėniškis ir 1542 m. · Žiūrėti daugiau »

1544 m.

1544 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Jonas Jurgaitis Alšėniškis ir 1544 m. · Žiūrėti daugiau »

1549 m.

1549 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Jonas Jurgaitis Alšėniškis ir 1549 m. · Žiūrėti daugiau »

1562 m.

1562 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Jonas Jurgaitis Alšėniškis ir 1562 m. · Žiūrėti daugiau »

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »