Greičiau nei naršyklėje!
47 santykiai: Apvaizda, Aušros Vartų gatvė, Baltarusija, Barokas, Drisa, Glubokas, Kovo 30, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lyda, Mogiliavas, Pašilaičių seniūnija, Polockas, Rokokas, Silezija, Svidnica, Tarandė, Valinčiai (Vitebskas), Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčia, Vilniaus šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia, Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčia, Vilniaus Viešpaties Žengimo į Dangų bažnyčia, Vilnius, 1700 m., 1737 m., 1738 m., 1739 m., 1740 m., 1741 m., 1742 m., 1743 m., 1744 m., 1746 m., 1748 m., 1749 m., 1750 m., 1751 m., 1753 m., 1755 m., 1756 m., 1759 m., 1760 m., 1761 m., 1762 m., 1763 m., 1765 m., 1767 m., 1770 m..
Apvaizda
Kuktiškių bažnyčioje (Utenos raj.) Apvaizda, taip pat Dievo apvaizda – krikščionybės doktrina, reiškianti Dievo valią.
Nauja!!: Jonas Kristupas Glaubicas ir Apvaizda · Žiūrėti daugiau »
Aušros Vartų gatvė
Aušros Vartų gatvė – gatvė, esanti Vilniuje, Senamiestyje.
Nauja!!: Jonas Kristupas Glaubicas ir Aušros Vartų gatvė · Žiūrėti daugiau »
Baltarusija
Baltarusija (blrs. ir), arba Gudija, oficialiai Baltarusijos Respublika – žemyninė valstybė Rytų Europoje.
Nauja!!: Jonas Kristupas Glaubicas ir Baltarusija · Žiūrėti daugiau »
Barokas
Barokas ( – 'keistas, įmantrus') – kultūros epocha ir meno kryptis, XVII a. – XVIII a. I pusėje plitusi Europoje ir Lotynų Amerikoje.
Nauja!!: Jonas Kristupas Glaubicas ir Barokas · Žiūrėti daugiau »
Drisa
Drisa – upė Baltarusijoje, Vitebsko srityje, Rosonų ir Verchnedvinsko rajonuose, dešinysis Dauguvos intakas.
Nauja!!: Jonas Kristupas Glaubicas ir Drisa · Žiūrėti daugiau »
Glubokas
Glubõkas – miestas šiaurės Baltarusijoje, Vitebsko srityje, prie plento Vilnius–Polockas ir geležinkelio į Pabradę; rajono centras.
Nauja!!: Jonas Kristupas Glaubicas ir Glubokas · Žiūrėti daugiau »
Kovo 30
Kovo 30 yra 89-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 90-a).
Nauja!!: Jonas Kristupas Glaubicas ir Kovo 30 · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Jonas Kristupas Glaubicas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lyda
Lydà – miestas šiaurės vakarų Baltarusijoje, Gardino srityje, 112 km nuo Gardino, 40 km iki Lietuvos sienos.
Nauja!!: Jonas Kristupas Glaubicas ir Lyda · Žiūrėti daugiau »
Mogiliavas
Mogiliãvas (arba Mogiliovas, Mahiliovas;,, psn. Magiliavas) – miestas rytų Baltarusijoje, nutolęs 200 km į rytus nuo Minsko.
Nauja!!: Jonas Kristupas Glaubicas ir Mogiliavas · Žiūrėti daugiau »
Pašilaičių seniūnija
Pašilaičių seniūnija – administracinis-teritorinis vienetas Vilniaus miesto savivaldybės šiaurės vakaruose ties Pašilaičiais, miesto pakraštyje, ribojasi su Zujūnų seniūnija.
Nauja!!: Jonas Kristupas Glaubicas ir Pašilaičių seniūnija · Žiūrėti daugiau »
Polockas
Pòlockas – miestas šiaurės Baltarusijoje, prie Dauguvos upės prie vietos, kur į jąįteka Polota (nulėmusi miesto vardą).
Nauja!!: Jonas Kristupas Glaubicas ir Polockas · Žiūrėti daugiau »
Rokokas
Katerinos rūmai Rokokas – dailės ir architektūros stilius, kaip baroko tęsinys susiformavęs XVIII a. Prancūzijoje, vėliau išplitęs po visąEuropą.
Nauja!!: Jonas Kristupas Glaubicas ir Rokokas · Žiūrėti daugiau »
Silezija
Aukštutinės Silezijos žemėlapis prieš Antrąjį pasaulinį karąSilezija (szl. Ślůnsk) – regionas Vidurio Europoje, esantis Lenkijos pietvakariuose ir Čekijos šiaurėje.
Nauja!!: Jonas Kristupas Glaubicas ir Silezija · Žiūrėti daugiau »
Svidnica
Svidnica – miestas Silezijoje, Lenkijos pietvakariuose.
Nauja!!: Jonas Kristupas Glaubicas ir Svidnica · Žiūrėti daugiau »
Tarandė
Tarandė – Vilniaus miesto dalis, esanti miesto šiaurės vakariniame pakraštyje, į pietus nuo Avižienių, prie automagistralės.
Nauja!!: Jonas Kristupas Glaubicas ir Tarandė · Žiūrėti daugiau »
Valinčiai (Vitebskas)
Valinčiai – miestelis Gudijos šiaurėje, Verchniadzvinsko rajone, Vitebsko srityje.
Nauja!!: Jonas Kristupas Glaubicas ir Valinčiai (Vitebskas) · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčia
Vilniaus Švč.
Nauja!!: Jonas Kristupas Glaubicas ir Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčia · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia
Stanislovo Moniuškos biustu Vilniaus šv.
Nauja!!: Jonas Kristupas Glaubicas ir Vilniaus šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčia
Vilniaus šv.
Nauja!!: Jonas Kristupas Glaubicas ir Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčia · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus Viešpaties Žengimo į Dangų bažnyčia
Vilniaus Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčia, plačiau žinoma kaip Vilniaus Misionierių bažnyčia, yra Vilniaus senamiestyje.
Nauja!!: Jonas Kristupas Glaubicas ir Vilniaus Viešpaties Žengimo į Dangų bažnyčia · Žiūrėti daugiau »
Vilnius
Vilnius – Lietuvos sostinė.
Nauja!!: Jonas Kristupas Glaubicas ir Vilnius · Žiūrėti daugiau »
1700 m.
1700 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Kristupas Glaubicas ir 1700 m. · Žiūrėti daugiau »
1737 m.
1737 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Kristupas Glaubicas ir 1737 m. · Žiūrėti daugiau »
1738 m.
1738 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Kristupas Glaubicas ir 1738 m. · Žiūrėti daugiau »
1739 m.
1739 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Kristupas Glaubicas ir 1739 m. · Žiūrėti daugiau »
1740 m.
1740 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Kristupas Glaubicas ir 1740 m. · Žiūrėti daugiau »
1741 m.
1741 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Kristupas Glaubicas ir 1741 m. · Žiūrėti daugiau »
1742 m.
1742 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Kristupas Glaubicas ir 1742 m. · Žiūrėti daugiau »
1743 m.
1743 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Kristupas Glaubicas ir 1743 m. · Žiūrėti daugiau »
1744 m.
1744 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Kristupas Glaubicas ir 1744 m. · Žiūrėti daugiau »
1746 m.
1746 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Kristupas Glaubicas ir 1746 m. · Žiūrėti daugiau »
1748 m.
1748 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Kristupas Glaubicas ir 1748 m. · Žiūrėti daugiau »
1749 m.
1749 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Kristupas Glaubicas ir 1749 m. · Žiūrėti daugiau »
1750 m.
1750 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Kristupas Glaubicas ir 1750 m. · Žiūrėti daugiau »
1751 m.
1751 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Kristupas Glaubicas ir 1751 m. · Žiūrėti daugiau »
1753 m.
1753 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Kristupas Glaubicas ir 1753 m. · Žiūrėti daugiau »
1755 m.
1755 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Kristupas Glaubicas ir 1755 m. · Žiūrėti daugiau »
1756 m.
1756 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Kristupas Glaubicas ir 1756 m. · Žiūrėti daugiau »
1759 m.
1759 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Kristupas Glaubicas ir 1759 m. · Žiūrėti daugiau »
1760 m.
1760 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Kristupas Glaubicas ir 1760 m. · Žiūrėti daugiau »
1761 m.
1761 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Kristupas Glaubicas ir 1761 m. · Žiūrėti daugiau »
1762 m.
1762 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Kristupas Glaubicas ir 1762 m. · Žiūrėti daugiau »
1763 m.
1763 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Kristupas Glaubicas ir 1763 m. · Žiūrėti daugiau »
1765 m.
1765 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Kristupas Glaubicas ir 1765 m. · Žiūrėti daugiau »
1767 m.
1767 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Kristupas Glaubicas ir 1767 m. · Žiūrėti daugiau »
1770 m.
1770 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Kristupas Glaubicas ir 1770 m. · Žiūrėti daugiau »
