Greičiau nei naršyklėje!
24 santykiai: Algirdas Matulevičius, Žalgirio mūšis, Birželio 14, Dubysa, Kronika, Kunigas, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Pamedė, Prūsai, Rimantas Jasas, Varmė, Vokiečių ordinas, Vyskupas, Vytautas Didysis, Ylava (Lenkija), 1340 m., 1360 m., 1372 m., 1376 m., 1396 m., 1405 m., 1419 m., 1823 m..
Algirdas Matulevičius
Algirdas Matulevičius (g. 1939 m. sausio 10 d. Giedraičiuose) – Lietuvos istorikas, enciklopedininkas, Mažosios Lietuvos istorijos ir lietuvių tautinio atgimimo spaudos tyrinėtojas.
Nauja!!: Jonas Posilgė ir Algirdas Matulevičius · Žiūrėti daugiau »
Žalgirio mūšis
Žalgirio mūšis – 1410 m.
Nauja!!: Jonas Posilgė ir Žalgirio mūšis · Žiūrėti daugiau »
Birželio 14
Birželio 14 yra 165-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 166-a).
Nauja!!: Jonas Posilgė ir Birželio 14 · Žiūrėti daugiau »
Dubysa
Dubysa Lietuvos žemėlapyje Dubysos baseinas Dubysa – upė Vidurio Lietuvoje, tekanti Žemaitijoje; Nemuno dešinysis intakas.
Nauja!!: Jonas Posilgė ir Dubysa · Žiūrėti daugiau »
Kronika
Nežinomas Lietuvos miestas. (Paveikslas 1493 m. Niurnbergo kronikoje). Kronika – viduramžių istoriografijos kūrinių rūšis.
Nauja!!: Jonas Posilgė ir Kronika · Žiūrėti daugiau »
Kunigas
Kunigas yra katalikų, liuteronų arba stačiatikių bažnyčios dvasininkas.
Nauja!!: Jonas Posilgė ir Kunigas · Žiūrėti daugiau »
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Nauja!!: Jonas Posilgė ir Lietuva · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Jonas Posilgė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Pamedė
Prūsų žemės Pamedė (prūs. Pameddi) – istorinė žemė Pietų Prūsijoje, kurioje gyveno prūsų gentis pamedėnai.
Nauja!!: Jonas Posilgė ir Pamedė · Žiūrėti daugiau »
Prūsai
Prūsai (senprūsiai) – vakarų baltų genčių grupė, gyvenusi tarp Nemuno ir Vyslos ir kalbėjusi prūsų kalba.
Nauja!!: Jonas Posilgė ir Prūsai · Žiūrėti daugiau »
Rimantas Jasas
Rimantas Jasas (1929 m. birželio 1 d. Šiauliai – 2002 m. sausio 25 d. Vilnius) – Lietuvos istorikas, vertėjas, enciklopedininkas.
Nauja!!: Jonas Posilgė ir Rimantas Jasas · Žiūrėti daugiau »
Varmė
Prūsų žemės XIII amžiuje ''Šventosios Varmijos žemėlapis'' (Janas Friderikas Enderšas), 1755 m. Varmė, arba Varmija (prūs. Wārmi) – istorinė Prūsijos sritis, vakaruose siekianti Aistmares, šiaurėje – Priegliaus žiotis, rytuose ribojasi su Notanga ir Barta.
Nauja!!: Jonas Posilgė ir Varmė · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Nauja!!: Jonas Posilgė ir Vokiečių ordinas · Žiūrėti daugiau »
Vyskupas
Eugenijų Bartulį (sodinamas į sostą) per pastarojo ingresąVyskupo herbo elementai Vyskupas ('prižiūrėtojas, globotojas') – krikščionių dvasininkas, turintis aukščiausio laipsnio šventinimus.
Nauja!!: Jonas Posilgė ir Vyskupas · Žiūrėti daugiau »
Vytautas Didysis
Vytautas Didysis (~1350 m. – 1430 m. spalio 27 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1392 m.
Nauja!!: Jonas Posilgė ir Vytautas Didysis · Žiūrėti daugiau »
Ylava (Lenkija)
Ylava, arba (iki 1945 m.) Vokiečių Ylava – miestas Lenkijos šiaurėje (buv. senprūsių etninės teritorijos pietvakariuose), į pietvakarius nuo Olštyno, 1945-1975 m. ir nuo 1999 m. – Lenkijos Ylavos apskrities (Varmijos Mozūrų vaivadija) administracinis centras.
Nauja!!: Jonas Posilgė ir Ylava (Lenkija) · Žiūrėti daugiau »
1340 m.
1340 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Posilgė ir 1340 m. · Žiūrėti daugiau »
1360 m.
1360 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Posilgė ir 1360 m. · Žiūrėti daugiau »
1372 m.
1372 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Posilgė ir 1372 m. · Žiūrėti daugiau »
1376 m.
1376 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Posilgė ir 1376 m. · Žiūrėti daugiau »
1396 m.
1396 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Posilgė ir 1396 m. · Žiūrėti daugiau »
1405 m.
1405 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Posilgė ir 1405 m. · Žiūrėti daugiau »
1419 m.
1419 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Posilgė ir 1419 m. · Žiūrėti daugiau »
1823 m.
1823 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Posilgė ir 1823 m. · Žiūrėti daugiau »
