Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Parsisiųsti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Jonas Rudamina-Dusetiškis (1543–1621)

Indeksas Jonas Rudamina-Dusetiškis (1543–1621)

Jonas Rudamina-Dusetiškis (apie 1543–1621 m. liepos 21 d.) – LDK valstybinis veikėjas.

18 santykiai: Chotyno mūšis, Jonas Rudamina-Dusetiškis, Kamojys, Kristupas Rudamina-Dusetiškis, Liepos 21, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Livonijos karas, Minsko vaivada, Naugarduko kaštelionas, Petras Rudamina-Dusetiškis, Smolensko kaštelionas, Tartu, 1543 m., 1600 m., 1602 m., 1605 m., 1615 m., 1621 m..

Chotyno mūšis

Chotyno mūšis – 1621 m.

Nauja!!: Jonas Rudamina-Dusetiškis (1543–1621) ir Chotyno mūšis · Žiūrėti daugiau »

Jonas Rudamina-Dusetiškis

Jonas Rudamina-Dusetiškis (1581 m. – 1646 m. vasario 9 d.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, Naugarduko kaštelionas ir karinis veikėjas.

Nauja!!: Jonas Rudamina-Dusetiškis (1543–1621) ir Jonas Rudamina-Dusetiškis · Žiūrėti daugiau »

Kamojys

Kamójys (arba Kamojai̇̃) – agromiestelis šiaurės vakarų Baltarusijoje, prie kelio Švenčionys–Pastovys, 10 km į pietus nuo Adutiškio, netoli sienos su Lietuva, Vitebsko sritis.

Nauja!!: Jonas Rudamina-Dusetiškis (1543–1621) ir Kamojys · Žiūrėti daugiau »

Kristupas Rudamina-Dusetiškis

Kristupas Rudamina-Dusetiškis (? – 1655) – LDK valstybinis veikėjas.

Nauja!!: Jonas Rudamina-Dusetiškis (1543–1621) ir Kristupas Rudamina-Dusetiškis · Žiūrėti daugiau »

Liepos 21

Liepos 21 yra 202-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 203-a).

Nauja!!: Jonas Rudamina-Dusetiškis (1543–1621) ir Liepos 21 · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Nauja!!: Jonas Rudamina-Dusetiškis (1543–1621) ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Livonijos karas

Livonijos karas (1558–1583) buvo ilga karų serija tarp Rusijos carystės ir jos vakarinių kaimynų (Danijos-Norvegijos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lenkijos karalystės ir Švedijos karalystės) dėl buvusio Livonijos ordino teritorijos kontrolės.

Nauja!!: Jonas Rudamina-Dusetiškis (1543–1621) ir Livonijos karas · Žiūrėti daugiau »

Minsko vaivada

Minsko vaivadijos herbas Minsko vaivadija XVII a. (pažymėta raudonai) Minsko vaivadija Abiejų Tautų Respublikos žemėlapyje Minsko vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Minsko vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.

Nauja!!: Jonas Rudamina-Dusetiškis (1543–1621) ir Minsko vaivada · Žiūrėti daugiau »

Naugarduko kaštelionas

Naugarduko vaivadijos herbas Naugarduko vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Naugarduko kaštelionas – antrasis pagal rangąpo Naugarduko vaivados aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Naugarduko vaivadijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vaivadijoje vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.

Nauja!!: Jonas Rudamina-Dusetiškis (1543–1621) ir Naugarduko kaštelionas · Žiūrėti daugiau »

Petras Rudamina-Dusetiškis

Petras Rudamina-Dusetiškis (? – 1649) – LDK valstybinis veikėjas.

Nauja!!: Jonas Rudamina-Dusetiškis (1543–1621) ir Petras Rudamina-Dusetiškis · Žiūrėti daugiau »

Smolensko kaštelionas

Smolensko vaivadijos herbas Smolensko vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Smolensko kaštelionas – antrasis pagal rangąpo Smolensko vaivados aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Smolensko vaivadijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vaivadijoje vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.

Nauja!!: Jonas Rudamina-Dusetiškis (1543–1621) ir Smolensko kaštelionas · Žiūrėti daugiau »

Tartu

Tartu – senas universitetinis miestas Estijoje, antrasis pagal dydį šalies miestas, prie Emajegio upės, jungiančios du didžiausius Estijos ežerus.

Nauja!!: Jonas Rudamina-Dusetiškis (1543–1621) ir Tartu · Žiūrėti daugiau »

1543 m.

1543 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Jonas Rudamina-Dusetiškis (1543–1621) ir 1543 m. · Žiūrėti daugiau »

1600 m.

1600 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Jonas Rudamina-Dusetiškis (1543–1621) ir 1600 m. · Žiūrėti daugiau »

1602 m.

1602 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Jonas Rudamina-Dusetiškis (1543–1621) ir 1602 m. · Žiūrėti daugiau »

1605 m.

1605 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Jonas Rudamina-Dusetiškis (1543–1621) ir 1605 m. · Žiūrėti daugiau »

1615 m.

1615 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Jonas Rudamina-Dusetiškis (1543–1621) ir 1615 m. · Žiūrėti daugiau »

1621 m.

1621 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Jonas Rudamina-Dusetiškis (1543–1621) ir 1621 m. · Žiūrėti daugiau »

Nukreipimus čia:

Jonas Rudamina-Dusiackis (1543 - 1621), Jonas Rudamina-Dusiackis (1543–1621).

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »