Greičiau nei naršyklėje!
42 santykiai: Andrius Krišpinas-Kiršenšteinas, Žemaičių seniūnas, Bistryčia, Daugai, Jonas Sobieskis, Juozapas Bžostovskis, Kazimieras Aleksandras Pociejus, Kiprijonas Povilas Bžostovskis, Konstantinas Benediktas Bžostovskis, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos didysis raštininkas, Lietuvos referentas, Livonijos vaivada, Martynas Mykolas Oginskis, Medilas, Mikalojus Pranciškus Oginskis, Mstislavlio kaštelionas, Nacionalinis Osolinskių institutas, Sapiegos, Senoji Varėna, Spalio 24, Subačius (miestelis), Trakų kaštelionas, Viktorinas Konstantinas Mlečka, Vitebsko kaštelionas, Vitebsko vaivada, 1644 m., 1669 m., 1672 m., 1674 m., 1679 m., 1681 m., 1698 m., 1704 m., 1705 m., 1710 m., 1712 m., 1721 m., 1722 m., 1745 m., 1746 m., 1750 m..
Andrius Krišpinas-Kiršenšteinas
Andrius Kazimieras Krišpinas-Kiršenšteinas (? – 1704 m.) – 1690–1698 m.
Nauja!!: Jonas Vladislovas Bžostovskis ir Andrius Krišpinas-Kiršenšteinas · Žiūrėti daugiau »
Žemaičių seniūnas
Žemaičių seniūnijos herbasŽemaičių seniūnjia LDK žemėlapyje (raudona)Žemaičių seniūnas, aukščiausios Žemaičių seniūnijos bajorų savivaldos pareigos 1409/1411-1795 m.
Nauja!!: Jonas Vladislovas Bžostovskis ir Žemaičių seniūnas · Žiūrėti daugiau »
Bistryčia
Bistrýčia – kaimas šiaurės vakarų Baltarusijoje, Astravo rajone, netoli sienos su Lietuva, Neries kairiajame krante (245 km nuo žiočių).
Nauja!!: Jonas Vladislovas Bžostovskis ir Bistryčia · Žiūrėti daugiau »
Daugai
Daugai – miestas Alytaus rajono savivaldybėje, 22 km į rytus nuo Alytaus ir tiek pat į šiaurės vakarus nuo Varėnos, 1 km į pietus nuo plento.
Nauja!!: Jonas Vladislovas Bžostovskis ir Daugai · Žiūrėti daugiau »
Jonas Sobieskis
Jonas III Sobieskis (1629 m. rugpjūčio 17 d. – 1696 m. birželio 17 d.) – Lenkijos didikas ir karvedys, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1674–1696 m.). Jo valdymo metu, kuriam būdingos nuolatinės kovos su Osmanų imperija, Abiejų Tautų Respublika paskutinį kartąiškilo kaip viena iš Europos didžiųjų valstybių.
Nauja!!: Jonas Vladislovas Bžostovskis ir Jonas Sobieskis · Žiūrėti daugiau »
Juozapas Bžostovskis
Jozapas Bžostovskis(1692 m. vasario 2 d., Mikailiškėse – 1745 m. kovą, Volkolatoje, Vitebsko apskritis, Baltarusija) – Lietuvos didysis raštininkas (nuo 1715 m.), Lietuvos raštininkas, Bistryčios ir Medilo seniūnas.
Nauja!!: Jonas Vladislovas Bžostovskis ir Juozapas Bžostovskis · Žiūrėti daugiau »
Kazimieras Aleksandras Pociejus
Kazimieras Aleksandras Pociejus (1666 m. kovo 14 d. – 1728 m. birželio 10 d.) – LDK valstybinis ir karinis veikėjas, Trakų vėliavininkas (1692–1700 m.), Vitebsko (1700–1703 m.) ir Trakų kaštelionas (1703–1705 m.), Vitebsko vaivada (1705–1728 m.), Rohačovo, Suražo ir Žiežmarių seniūnas.
Nauja!!: Jonas Vladislovas Bžostovskis ir Kazimieras Aleksandras Pociejus · Žiūrėti daugiau »
Kiprijonas Povilas Bžostovskis
Kiprijonas Paulius Bžostovskis (1612 m. spalio 12 d. Mikailiškės, Gardino apskr. – 1688 m. Varšuva, palaidotas Vilniuje, Šv. Jonų bažnyčioje) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės, politinis veikėjas, diplomatas.
Nauja!!: Jonas Vladislovas Bžostovskis ir Kiprijonas Povilas Bžostovskis · Žiūrėti daugiau »
Konstantinas Benediktas Bžostovskis
Konstantinas Benediktas Bžostovskis (m. iki 1722 m. lapkričio 12 d.) – LDK valstybinis veikėjas, Lietuvos didysis raštininkas (1705–1707, 1711–1715), Mstislavlio kaštelionas (1715–1722), Medilo seniūnas.
Nauja!!: Jonas Vladislovas Bžostovskis ir Konstantinas Benediktas Bžostovskis · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Jonas Vladislovas Bžostovskis ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos didysis raštininkas
Lietuvos didysis raštininkas – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios pareigūnas, nepriklausęs pagal pareigas Senatui.
Nauja!!: Jonas Vladislovas Bžostovskis ir Lietuvos didysis raštininkas · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos referentas
Lietuvos referentas (kartais vadinamas Lietuvos referendorium) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios pareigūnas, nepriklausęs pagal pareigas Senatui.
Nauja!!: Jonas Vladislovas Bžostovskis ir Lietuvos referentas · Žiūrėti daugiau »
Livonijos vaivada
Livonijos vaivadijos herbas Livonijos vaivada – aukščiausias Livonijos vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.
Nauja!!: Jonas Vladislovas Bžostovskis ir Livonijos vaivada · Žiūrėti daugiau »
Martynas Mykolas Oginskis
Martynas Mykolas Oginskis (1672 m. Vitebske – 1750 m. balandžio 2 d.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karinis ir politinis veikėjas.
Nauja!!: Jonas Vladislovas Bžostovskis ir Martynas Mykolas Oginskis · Žiūrėti daugiau »
Medilas
Mẽdilas – miestas šiaurės vakarų Baltarusijoje, prie Mėstro ežero į šiaurės vakarus nuo Minsko.
Nauja!!: Jonas Vladislovas Bžostovskis ir Medilas · Žiūrėti daugiau »
Mikalojus Pranciškus Oginskis
Nėra aprašymo.
Nauja!!: Jonas Vladislovas Bžostovskis ir Mikalojus Pranciškus Oginskis · Žiūrėti daugiau »
Mstislavlio kaštelionas
Mstislavlio vaivadijos herbas Mstislavlio vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Mstislavlio vaivadija Abiejų Tautų Respublikos žemėlapyje Mstislavlio kaštelionas – antrasis pagal rangąpo Mstislavlio vaivados aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos Mstislavlio vaivadijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vaivadijoje vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Nauja!!: Jonas Vladislovas Bžostovskis ir Mstislavlio kaštelionas · Žiūrėti daugiau »
Nacionalinis Osolinskių institutas
Nacionalinis Osolinskių institutas, taip pat Osolineumas (Ossolineum) – mokslinė biblioteka, leidykla, mokslo, kultūros ir švietimo įstaiga Lenkijoje, įsikūrusi Vroclave nuo 1947 metų.
Nauja!!: Jonas Vladislovas Bžostovskis ir Nacionalinis Osolinskių institutas · Žiūrėti daugiau »
Sapiegos
Didysis Sapiegų herbas (F. Régamey litografija, 1858–1859 m. Sapiegos – rusėnų kilmės LDK didikų giminė, labiausiai sustiprėjusi XVII amžiuje.
Nauja!!: Jonas Vladislovas Bžostovskis ir Sapiegos · Žiūrėti daugiau »
Senoji Varėna
Senoji Varėna (seniau Varėna I) – kaimas Varėnos rajono savivaldybėje, prie Merkio ir Varėnės santakos, 4 km į šiaurę nuo Varėnos, prie kelio.
Nauja!!: Jonas Vladislovas Bžostovskis ir Senoji Varėna · Žiūrėti daugiau »
Spalio 24
Spalio 24 yra 297-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 298-a).
Nauja!!: Jonas Vladislovas Bžostovskis ir Spalio 24 · Žiūrėti daugiau »
Subačius (miestelis)
Subačius (arba Senasis Subačius) – miestelis Kupiškio rajono savivaldybėje, į pietryčius nuo Subačiaus geležinkelio stoties (Subačiaus miesto), šalia kelio, prie Viešintos upės.
Nauja!!: Jonas Vladislovas Bžostovskis ir Subačius (miestelis) · Žiūrėti daugiau »
Trakų kaštelionas
Trakų vaivadijos herbasTrakų vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Trakų kaštelionas – antrasis pagal rangąpo Trakų vaivados aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Trakų vaivadijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vaivadijoje vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Nauja!!: Jonas Vladislovas Bžostovskis ir Trakų kaštelionas · Žiūrėti daugiau »
Viktorinas Konstantinas Mlečka
Viktorinas Konstantinas Mlečka (? – iki 1679 m. birželio 23 d.) – LDK valstybinis veikėjas.
Nauja!!: Jonas Vladislovas Bžostovskis ir Viktorinas Konstantinas Mlečka · Žiūrėti daugiau »
Vitebsko kaštelionas
Vitebsko vaivadijos herbas Vitebsko vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Vitebsko kaštelionas – antrasis pagal rangąpo Vitebsko vaivados aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Vitebsko vaivadijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vaivadijoje vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Nauja!!: Jonas Vladislovas Bžostovskis ir Vitebsko kaštelionas · Žiūrėti daugiau »
Vitebsko vaivada
Vitebsko vaivadijos herbas Vitebsko vaivadija XVII a. (pažymėta raudonai) Vitebsko vaivadija Abiejų Tautų Respublikos žemėlapyje Vitebsko vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Vitebsko vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.
Nauja!!: Jonas Vladislovas Bžostovskis ir Vitebsko vaivada · Žiūrėti daugiau »
1644 m.
1644 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Vladislovas Bžostovskis ir 1644 m. · Žiūrėti daugiau »
1669 m.
1669 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Vladislovas Bžostovskis ir 1669 m. · Žiūrėti daugiau »
1672 m.
1672 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Vladislovas Bžostovskis ir 1672 m. · Žiūrėti daugiau »
1674 m.
1674 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Vladislovas Bžostovskis ir 1674 m. · Žiūrėti daugiau »
1679 m.
1679 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Vladislovas Bžostovskis ir 1679 m. · Žiūrėti daugiau »
1681 m.
1681 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Vladislovas Bžostovskis ir 1681 m. · Žiūrėti daugiau »
1698 m.
1698 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Vladislovas Bžostovskis ir 1698 m. · Žiūrėti daugiau »
1704 m.
1704 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Vladislovas Bžostovskis ir 1704 m. · Žiūrėti daugiau »
1705 m.
1705 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Vladislovas Bžostovskis ir 1705 m. · Žiūrėti daugiau »
1710 m.
1710 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Vladislovas Bžostovskis ir 1710 m. · Žiūrėti daugiau »
1712 m.
1712 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Vladislovas Bžostovskis ir 1712 m. · Žiūrėti daugiau »
1721 m.
1721 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Vladislovas Bžostovskis ir 1721 m. · Žiūrėti daugiau »
1722 m.
1722 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Vladislovas Bžostovskis ir 1722 m. · Žiūrėti daugiau »
1745 m.
1745 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Vladislovas Bžostovskis ir 1745 m. · Žiūrėti daugiau »
1746 m.
1746 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Vladislovas Bžostovskis ir 1746 m. · Žiūrėti daugiau »
1750 m.
1750 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Vladislovas Bžostovskis ir 1750 m. · Žiūrėti daugiau »
