Greičiau nei naršyklėje!
18 santykiai: Aukštasis Juchnovecas, Žemasis Juchnovecas, Balstogė, Juchnoveco Švč. Trejybės parapija, Juchnoveco Dievo Motinos Šeimos Karalienės šventovė, Juchnoveco valsčius, Lapkričio 12, Lenkija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos didysis iždininkas, Liublino unija, Sanktuariumas, XIII amžius, XIV amžius, 1547 m., 1569 m., 1764 m., 1788 m..
Aukštasis Juchnovecas
Aukštasis Juchnovecas – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, 1 km į pietus nuo Juchnoveco bažnytkaimio.
Nauja!!: Juchnovecas ir Aukštasis Juchnovecas · Žiūrėti daugiau »
Žemasis Juchnovecas
Žemasis Juchnovecas – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, 2 km į pietus nuo Juchnoveco bažnytkaimio ir 14 km į pietus nuo vaivadijos centro Balstogės.
Nauja!!: Juchnovecas ir Žemasis Juchnovecas · Žiūrėti daugiau »
Balstogė
Bal̃stogė (arba Bialystòkas, Belostòkas) – didžiausias miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijos ir Balstogės apskrities administracinis centras.
Nauja!!: Juchnovecas ir Balstogė · Žiūrėti daugiau »
Juchnoveco Švč. Trejybės parapija
Juchnovec Košcelnų Šv.
Nauja!!: Juchnovecas ir Juchnoveco Švč. Trejybės parapija · Žiūrėti daugiau »
Juchnoveco Dievo Motinos Šeimos Karalienės šventovė
Juchnovec Košcelnų Dievo Motinos Šeimos Karalienės sanktuariumas – Romos katalikų bažnyčia šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Balstogės apskrityje, Juchnoveco Košcelnių valsčiuje, Juchnovec Košcelnų kaime.
Nauja!!: Juchnovecas ir Juchnoveco Dievo Motinos Šeimos Karalienės šventovė · Žiūrėti daugiau »
Juchnoveco valsčius
Juchnoveco valsčius – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Balstogės apskrityje.
Nauja!!: Juchnovecas ir Juchnoveco valsčius · Žiūrėti daugiau »
Lapkričio 12
Lapkričio 12 yra 316-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 317-a).
Nauja!!: Juchnovecas ir Lapkričio 12 · Žiūrėti daugiau »
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Nauja!!: Juchnovecas ir Lenkija · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Juchnovecas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos didysis iždininkas
Didžiojo iždininko herbas Lietuvos didysis iždininkas – vienas aukščiausių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios pareigūnų.
Nauja!!: Juchnovecas ir Lietuvos didysis iždininkas · Žiūrėti daugiau »
Liublino unija
Liublino unijos aktas Liublino unija () – 1569 m.
Nauja!!: Juchnovecas ir Liublino unija · Žiūrėti daugiau »
Sanktuariumas
Dievo Gailestingumo šventovė Vilniuje Sanktuariumas (Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013 – tikinčiųjų gausiai lankoma ir svarbi šventovė, bažnyčia ar kita šventa vieta, kurioje saugomos šventenybės, relikvijos, votai. Sanktuariume gausiau teikiamos išganymo malonės, skelbiamas Dievo žodis, puoselėjamas liturginis gyvenimas ir ypatingos liaudiškojo pamaldumo formos. Paprastai sanktuariumas yra bažnyčia ar jos dalis. Katalikų bažnyčioje sanktuariumų egzistavimąpagal Kanonų teisės kodeksąsankcionuoja kompetentinga bažnytinė valdžia. Vyskupijos sanktuariumus tvirtina tos vyskupijos vyskupas ordinaras, tautinius sanktuariumus – vyskupų konferencijos, tarptautinius – Apaštalų Sostas. Sanktuariumui vadovauja rektorius ar kitas dvasininkas, kurio užduotis yra rūpintis piligrimais, suteikti jiems laisvąprieigąprie liturginės formos pamaldų (sakramentų), taip pat praktikuoti liaudiškąjį pamaldumą. Jis renka ir saugo dokumentus, dovanojamus votus.
Nauja!!: Juchnovecas ir Sanktuariumas · Žiūrėti daugiau »
XIII amžius
Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Juchnovecas ir XIII amžius · Žiūrėti daugiau »
XIV amžius
Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Juchnovecas ir XIV amžius · Žiūrėti daugiau »
1547 m.
1547 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juchnovecas ir 1547 m. · Žiūrėti daugiau »
1569 m.
1569 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juchnovecas ir 1569 m. · Žiūrėti daugiau »
1764 m.
1764 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juchnovecas ir 1764 m. · Žiūrėti daugiau »
1788 m.
1788 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juchnovecas ir 1788 m. · Žiūrėti daugiau »
