Greičiau nei naršyklėje!
19 santykiai: Žemietijos raštininkas, Bajorai (Lietuva ir Lenkija), Bilevičiai, Gardino seimas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Mikalojus Tadas Lopacinskis, Raseinių apskritis, Rugpjūčio 15, Targovicos konfederacija, Vaiskis, 1766 m., 1789 m., 1792 m., 1793 m., 1795 m., 1800 m., 1811 m., 1812 m., 1850 m..
Žemietijos raštininkas
Žemietijos raštininkas – vienas iš vidutiniųjų Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos žemietijų valdžios pareigūnų.
Nauja!!: Juozapas Bilevičius ir Žemietijos raštininkas · Žiūrėti daugiau »
Bajorai (Lietuva ir Lenkija)
Šlėkta, šlėktos, arba bajorai (bajorija) – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Lenkijos karalystėje, vėliau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje.
Nauja!!: Juozapas Bilevičius ir Bajorai (Lietuva ir Lenkija) · Žiūrėti daugiau »
Bilevičiai
Bilevičiai (arba Biliūnai) – Žemaičių bajorų giminė.
Nauja!!: Juozapas Bilevičius ir Bilevičiai · Žiūrėti daugiau »
Gardino seimas
Nauja Gardino pilisGardino Seimas arba Nebylusis Seimas – Gardine 1793 m. birželio 21 d. – lapkričio 23 d., veikęs paskutinis Abiejų Tautų Respublikos Seimas, kurio metu panaikinta 1791 m. gegužės 3 -iosios konstitucija, kiti Ketverių metų Seimo iškovojimai ir patvirtintas Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas.
Nauja!!: Juozapas Bilevičius ir Gardino seimas · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Juozapas Bilevičius ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Mikalojus Tadas Lopacinskis
Mikalojus Tadas Lopacinskis (1715 m. gegužės 20 d. – 1778 m. sausio 4 d.) – LDK valstybinis veikėjas, Lietuvos didysis prokuroras (1750–1761), Lietuvos didysis raštininkas (1764–1777), Bresto vaivada (1777–1778), Mstislavlio seniūnas (1757–1767).
Nauja!!: Juozapas Bilevičius ir Mikalojus Tadas Lopacinskis · Žiūrėti daugiau »
Raseinių apskritis
Raseinių apskritis – buvęs administracinis-teritorinis vienetas (1764-1950 m.) dabartinės Lietuvos vakaruose, pietryčių Žemaitijoje.
Nauja!!: Juozapas Bilevičius ir Raseinių apskritis · Žiūrėti daugiau »
Rugpjūčio 15
Rugpjūčio 15 yra 227-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 228-a).
Nauja!!: Juozapas Bilevičius ir Rugpjūčio 15 · Žiūrėti daugiau »
Targovicos konfederacija
Targovicos konfederacija − Abiejų Tautų Respublikų magnatų sąjunga (konfederacija), nukreipta prieš Ketverių metų Seimo reformas ir Gegužės trečiosios konstituciją.
Nauja!!: Juozapas Bilevičius ir Targovicos konfederacija · Žiūrėti daugiau »
Vaiskis
Vaiskis – vienas iš vidutiniųjų Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos žemietijų valdžios pareigūnų.
Nauja!!: Juozapas Bilevičius ir Vaiskis · Žiūrėti daugiau »
1766 m.
1766 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Bilevičius ir 1766 m. · Žiūrėti daugiau »
1789 m.
1789 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Bilevičius ir 1789 m. · Žiūrėti daugiau »
1792 m.
1792 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Bilevičius ir 1792 m. · Žiūrėti daugiau »
1793 m.
1793 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Bilevičius ir 1793 m. · Žiūrėti daugiau »
1795 m.
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Bilevičius ir 1795 m. · Žiūrėti daugiau »
1800 m.
1800 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Bilevičius ir 1800 m. · Žiūrėti daugiau »
1811 m.
1811 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Bilevičius ir 1811 m. · Žiūrėti daugiau »
1812 m.
1812 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Bilevičius ir 1812 m. · Žiūrėti daugiau »
1850 m.
1850 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Bilevičius ir 1850 m. · Žiūrėti daugiau »
