Greičiau nei naršyklėje!
35 santykiai: Aleksandras Antonijus Sapiega, Baro konfederacija, Gegužės 7, Ignotas Sapiega, Juozapas Aleksandras Jablonovskis, Kovo 13, Liachavičai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Mykolas Kazimieras Oginskis, Naugarduko vaivada, Rugpjūčio 5, Sapiegos, Sausio 10, Simonas Kosakovskis, 1707 m., 1711 m., 1721 m., 1737 m., 1743 m., 1751 m., 1752 m., 1758 m., 1763 m., 1764 m., 1765 m., 1766 m., 1769 m., 1770 m., 1771 m., 1772 m., 1774 m., 1777 m., 1784 m., 1792 m., 1816 m..
Aleksandras Antonijus Sapiega
Kunigaikštis Aleksandras Antonijus Sapiega (1773 m. rugsėjo 3 d., Strasbūras – 1812 m. rugsėjo 8 d., Derečinas) – Varšuvos kunigaikštystės ginklininkas, kamergeris ir Prancūzijos imperatoriaus Napoleono I Bonaparto adjutantas, mokslininkas, mecenatas, tyrėjas ir politikas.
Nauja!!: Juozapas Sapiega ir Aleksandras Antonijus Sapiega · Žiūrėti daugiau »
Baro konfederacija
Baro konfederacija – Lietuvos ir Lenkijos didikų katalikų grupuotės sąjunga, sudaryta 1768 m.
Nauja!!: Juozapas Sapiega ir Baro konfederacija · Žiūrėti daugiau »
Gegužės 7
Gegužės 7 yra 127-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 128-a).
Nauja!!: Juozapas Sapiega ir Gegužės 7 · Žiūrėti daugiau »
Ignotas Sapiega
Ignotas Sapiega (iki 1721 m. – 1758 m. balandžio 15 d.,Višnica) – Lietuvos didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas, Lietuvos didysis taurininkas (1740-1744 m.), Lietuvos dvaro paiždininkis (1744-1750 m.), Mstislavlio vaivada (1750–1758 m.).
Nauja!!: Juozapas Sapiega ir Ignotas Sapiega · Žiūrėti daugiau »
Juozapas Aleksandras Jablonovskis
Kunigaikštis Juozapas Aleksandras Jablonovskis (1711 m. vasario 4 d., Tichomelis – 1777 m. kovo 1 d., Leipcigas) – ATR stambus magnatas ir valstybinis veikėjas, Lietuvos didysis stalininkas (1744–1755 m.), Naugarduko vaivada (1755–1772 m.), istorikas, bibliografas, heraldistas, mecenatas, vertėjas ir poetas.
Nauja!!: Juozapas Sapiega ir Juozapas Aleksandras Jablonovskis · Žiūrėti daugiau »
Kovo 13
Kovo 13 yra 72-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 73-a).
Nauja!!: Juozapas Sapiega ir Kovo 13 · Žiūrėti daugiau »
Liachavičai
Liãchavičai (arba Liachovičiai) – miestas vakarų Baltarusijoje, Bresto srityje, prie Viedzmos upės, 20 km į pietryčius nuo Baranovičių.
Nauja!!: Juozapas Sapiega ir Liachavičai · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Juozapas Sapiega ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Mykolas Kazimieras Oginskis
Mykolas Kazimieras Oginskis (1728 m. Varšuvoje – 1800 m. gegužės 31 d. Varšuvoje) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Abiejų Tautų Respublikos karinių ir politinių veikėjų, meno mecenatas.
Nauja!!: Juozapas Sapiega ir Mykolas Kazimieras Oginskis · Žiūrėti daugiau »
Naugarduko vaivada
Naugarduko vaivadijos herbas Naugarduko vaivadija XVII amžiuje Naugarduko vaivadija Abiejų Tautų Respublikos žemėlapyje Naugarduko vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Naugarduko vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.
Nauja!!: Juozapas Sapiega ir Naugarduko vaivada · Žiūrėti daugiau »
Rugpjūčio 5
Rugpjūčio 5 yra 217-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 218-a).
Nauja!!: Juozapas Sapiega ir Rugpjūčio 5 · Žiūrėti daugiau »
Sapiegos
Didysis Sapiegų herbas (F. Régamey litografija, 1858–1859 m. Sapiegos – rusėnų kilmės LDK didikų giminė, labiausiai sustiprėjusi XVII amžiuje.
Nauja!!: Juozapas Sapiega ir Sapiegos · Žiūrėti daugiau »
Sausio 10
Sausio 10 yra 10-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Sapiega ir Sausio 10 · Žiūrėti daugiau »
Simonas Kosakovskis
Simonas Martynas Kosakovskis (1741 m. Šilų dvare, Jonavos par. – 1794 m. balandžio 25 d. Vilniuje) – Kosakovskių palikuonis, paskutinis Lietuvos didysis etmonas, aktyvus ATR konfederacijų dalyvis.
Nauja!!: Juozapas Sapiega ir Simonas Kosakovskis · Žiūrėti daugiau »
1707 m.
1707 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Sapiega ir 1707 m. · Žiūrėti daugiau »
1711 m.
1711 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Sapiega ir 1711 m. · Žiūrėti daugiau »
1721 m.
1721 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Sapiega ir 1721 m. · Žiūrėti daugiau »
1737 m.
1737 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Sapiega ir 1737 m. · Žiūrėti daugiau »
1743 m.
1743 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Sapiega ir 1743 m. · Žiūrėti daugiau »
1751 m.
1751 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Sapiega ir 1751 m. · Žiūrėti daugiau »
1752 m.
1752 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Sapiega ir 1752 m. · Žiūrėti daugiau »
1758 m.
1758 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Sapiega ir 1758 m. · Žiūrėti daugiau »
1763 m.
1763 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Sapiega ir 1763 m. · Žiūrėti daugiau »
1764 m.
1764 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Sapiega ir 1764 m. · Žiūrėti daugiau »
1765 m.
1765 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Sapiega ir 1765 m. · Žiūrėti daugiau »
1766 m.
1766 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Sapiega ir 1766 m. · Žiūrėti daugiau »
1769 m.
1769 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Sapiega ir 1769 m. · Žiūrėti daugiau »
1770 m.
1770 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Sapiega ir 1770 m. · Žiūrėti daugiau »
1771 m.
1771 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Sapiega ir 1771 m. · Žiūrėti daugiau »
1772 m.
1772 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Sapiega ir 1772 m. · Žiūrėti daugiau »
1774 m.
1774 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Sapiega ir 1774 m. · Žiūrėti daugiau »
1777 m.
1777 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Sapiega ir 1777 m. · Žiūrėti daugiau »
1784 m.
1784 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Sapiega ir 1784 m. · Žiūrėti daugiau »
1792 m.
1792 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Sapiega ir 1792 m. · Žiūrėti daugiau »
1816 m.
1816 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Sapiega ir 1816 m. · Žiūrėti daugiau »
