Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Parsisiųsti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Juozas Jurkėnas

Indeksas Juozas Jurkėnas

Juozas Jurkėnas (g. 1929 m. rugsėjo 4 d. Bostone) – Lietuvos kalbininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.

26 santykiai: Algirdas Sabaliauskas (1929), Bostonas, Leipcigo universitetas, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Rugsėjo 4, Rusų kalba, Vilniaus universitetas, Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, 1929 m., 1959 m., 1961 m., 1964 m., 1966 m., 1968 m., 1972 m., 1975 m., 1980 m., 1983 m., 1985 m., 1986 m., 1989 m., 1992 m., 2003 m., 2006 m..

Algirdas Sabaliauskas (1929)

Algirdas Sabaliauskas (1929 m. liepos 26 d. Marijampolėje – 2016 m. balandžio 17 d. Vilniuje) – lietuvių kalbininkas, vertėjas.

Nauja!!: Juozas Jurkėnas ir Algirdas Sabaliauskas (1929) · Žiūrėti daugiau »

Bostonas

Bostonas – miestas JAV šiaurės rytuose, Masačusetso valstijos sostinė.

Nauja!!: Juozas Jurkėnas ir Bostonas · Žiūrėti daugiau »

Leipcigo universitetas

Leipcigo universitetas 1900 m. Alberto biblioteka Botanikos sodas 1977 m. Chemijos fakultetas Augusto aikštė Leipcigo universitetas – vienas didžiausių Vokietijos ir seniausių Europos universitetų.

Nauja!!: Juozas Jurkėnas ir Leipcigo universitetas · Žiūrėti daugiau »

Lietuva

Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.

Nauja!!: Juozas Jurkėnas ir Lietuva · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Nauja!!: Juozas Jurkėnas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Rugsėjo 4

Rugsėjo 4 yra 247-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 248-a).

Nauja!!: Juozas Jurkėnas ir Rugsėjo 4 · Žiūrėti daugiau »

Rusų kalba

Rusų kalba (русский язык) – kalba, priklausanti rytų slavų kalbų grupei, kuri įeina į indoeuropiečių kalbų šeimą.

Nauja!!: Juozas Jurkėnas ir Rusų kalba · Žiūrėti daugiau »

Vilniaus universitetas

Vilniaus universitetas (VU) – seniausias ir didžiausias Lietuvos universitetas.

Nauja!!: Juozas Jurkėnas ir Vilniaus universitetas · Žiūrėti daugiau »

Vilniaus universiteto Šiaulių akademija

Vilniaus universiteto Šiaulių akademijaVilniaus universiteto bibliotekos Šiaulių akademijos informacijos centras Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos II-ieji rūmai Vilniaus universiteto Šiaulių akademija (VU ŠA) – Vilniaus universiteto sui generis kamieninis akademinis padalinys (fakultetas), įkurtas 2021 m. sausio 1 d. prie Vilniaus universiteto prijungus Šiaulių universitetą.

Nauja!!: Juozas Jurkėnas ir Vilniaus universiteto Šiaulių akademija · Žiūrėti daugiau »

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija

miniatiūra Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija (VDU ŠA) – Vytauto Didžiojo universiteto akademinis padalinys.

Nauja!!: Juozas Jurkėnas ir Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija · Žiūrėti daugiau »

1929 m.

1929 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Juozas Jurkėnas ir 1929 m. · Žiūrėti daugiau »

1959 m.

1959 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Juozas Jurkėnas ir 1959 m. · Žiūrėti daugiau »

1961 m.

1961 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Juozas Jurkėnas ir 1961 m. · Žiūrėti daugiau »

1964 m.

1964 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Juozas Jurkėnas ir 1964 m. · Žiūrėti daugiau »

1966 m.

1966 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Juozas Jurkėnas ir 1966 m. · Žiūrėti daugiau »

1968 m.

1968 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Juozas Jurkėnas ir 1968 m. · Žiūrėti daugiau »

1972 m.

1972 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Juozas Jurkėnas ir 1972 m. · Žiūrėti daugiau »

1975 m.

1975 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Juozas Jurkėnas ir 1975 m. · Žiūrėti daugiau »

1980 m.

1980 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Juozas Jurkėnas ir 1980 m. · Žiūrėti daugiau »

1983 m.

1983 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Juozas Jurkėnas ir 1983 m. · Žiūrėti daugiau »

1985 m.

1985 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Juozas Jurkėnas ir 1985 m. · Žiūrėti daugiau »

1986 m.

1986 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Juozas Jurkėnas ir 1986 m. · Žiūrėti daugiau »

1989 m.

1989 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Juozas Jurkėnas ir 1989 m. · Žiūrėti daugiau »

1992 m.

1992 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį ir pasibaigiantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Juozas Jurkėnas ir 1992 m. · Žiūrėti daugiau »

2003 m.

2003 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Juozas Jurkėnas ir 2003 m. · Žiūrėti daugiau »

2006 m.

2006 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Juozas Jurkėnas ir 2006 m. · Žiūrėti daugiau »

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »