Greičiau nei naršyklėje!
60 santykiai: Adomas Freitagas, Alanta, Ščytnas, Baltijos jūra, Barokas, Biržai, Biržų kunigaikštystė, Drūkšiai, Elbingas, Evangelikai reformatai, Frydrichas Vilhelmas, Gumbinė, Jašiūnai, Jonušas Radvila, Karaliaučiaus universitetas, Karaliaučius, Kaunas, Kėdainiai, Kentšynas, Klaipėda, Kuršių marios, Kyjivas, Labguva, Lėcius, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Liublinas, Noriūnai, Notanga, Piliava, Polesė, Prūsija, Pulkininkas, Raudondvaris, Rynas, Sarmatai, Semba, Skitai, Svėdasai, Tauragė, Varmijos Mozūrų vaivadija, Vilijampolė, Vilniaus universitetas, Volga, Vyžuonos, Vysla, 1610 m., 1615 m., 1640 m., 1644 m., 1645 m., ..., 1655 m., 1659 m., 1660 m., 1663 m., 1667 m., 1668 m., 1670 m., 1678 m., 1997 m., 2004 m.. Išplėsti indeksą (10 daugiau) »
Adomas Freitagas
Memorialinė lenta Kėdainiuose Adomas Freitagas Torūnietis (lenkų: Adam Freytag, Adam Frejtag, 1608 m. Torūnėje, Lenkijos karalystės karūna (dab. Lenkija) – 1650 m.) – matematikos profesorius, žymus karo inžinierius, filosofijos ir medicinos mokslų daktaras.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir Adomas Freitagas · Žiūrėti daugiau »
Alanta
Alanta (tarmiškai Alunta) – miestelis Molėtų rajono savivaldybėje, 15 km į šiaurės vakarus nuo Molėtų, Virintos dešiniajame krante, prie Alantos žiočių.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir Alanta · Žiūrėti daugiau »
Ščytnas
Ščytnas – miestas Varmijos Mozūruose (šiaurės rytų Lenkija).
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir Ščytnas · Žiūrėti daugiau »
Baltijos jūra
Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino vidinė jūra, esanti Europos šiaurėje.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir Baltijos jūra · Žiūrėti daugiau »
Barokas
Barokas ( – 'keistas, įmantrus') – kultūros epocha ir meno kryptis, XVII a. – XVIII a. I pusėje plitusi Europoje ir Lotynų Amerikoje.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir Barokas · Žiūrėti daugiau »
Biržai
Biržai – miestas šiaurės Lietuvoje, Aukštaitijoje, Panevėžio apskrityje, 66 km į šiaurę nuo Panevėžio, 201 km į šiaurę nuo Vilniaus, 27 km į šiaurės rytus nuo Pasvalio, 90 km į pietus nuo Rygos, netoli Latvijos sienos.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir Biržai · Žiūrėti daugiau »
Biržų kunigaikštystė
1645 m. Biržų kunigaikštystės žemėlapis Didikų valdos Abiejų Tautų Respublikoje. Radvilų valdos pažymėtos mėlynai. Dalis jų sudarė Biržų kunigaikštystę Romos imperatoriaus Radvilų pilis Biržuose Motiejus Stepanavičius rekonstrukcija „Lelija“ Biržų kunigaikštystė – 1547–1811 m. gyvavusi privati didikų Radvilų valda, didikų valstybė.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir Biržų kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Drūkšiai
Drūkšiai – didžiausias ežeras Lietuvoje (4487 ha), tyvuliuojantis Zarasų rajono savivaldybės ir Baltarusijos Vitebsko srities pasienyje, 2 km į pietus nuo Lietuvos ir Latvijos valstybės sienos.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir Drūkšiai · Žiūrėti daugiau »
Elbingas
Elbingas – miestas-apskritis šiaurės Lenkijoje, prie Elbingo upės, kuri už 10 km į šiaurę įteka į Vyslą.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir Elbingas · Žiūrėti daugiau »
Evangelikai reformatai
Jonas Kalvinas Evangelikai reformatai priklauso grupei krikščionių protestantų bažnyčių, istoriškai susijusių su Cvinglio ir J. Kalvino doktrinomis, tačiau organizuotų nepriklausomai viena nuo kitos.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir Evangelikai reformatai · Žiūrėti daugiau »
Frydrichas Vilhelmas
Frydrichas Vilhelmas (1620 vasario 16 d. Berlyne – 1688 m. gegužės 9 d. Potsdame) – nuo 1640 m. gruodžio 1 d. iki mirties – Šventosios Romos imperijos kurfiurstas, Brandenburgo markgrafas ir hercogas Prūsijoje.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir Frydrichas Vilhelmas · Žiūrėti daugiau »
Gumbinė
Gumbinė, buvusi gamykla Z. Kosmodemjanskajos gatvė Ulonų pulko pastatas Evangelikų liuteronų bažnyčia Gumbinė (arba Gusevas) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srities pietrytinėje dalyje, apie 25 km į rytus nuo Įsruties prie Romintos ir vieno iš Priegliaus ištakų, Pisos upės santakos.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir Gumbinė · Žiūrėti daugiau »
Jašiūnai
Jašiūnai – miestelis Šalčininkų rajono savivaldybėje, prie kelio, 18 km į pietus nuo Vilniaus.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir Jašiūnai · Žiūrėti daugiau »
Jonušas Radvila
Kunigaikštis Jonušas Radvila (1612 m. gruodžio 2 d. Papilio dvare prie Biržų – 1655 m. gruodžio 31 d. Tikocino pilyje prie Balstogės, Lenkija, palaidotas Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje) – kunigaikštis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos politinis bei karinis veikėjas.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir Jonušas Radvila · Žiūrėti daugiau »
Karaliaučiaus universitetas
Karaliaučiaus universitetas Senojo Karaliaučiaus universiteto vietąžymi akmuo Karaliaučiaus universitetas 1930 m. Įėjimas į UniversitetąSenato posėdžių salė Aula Aula Albertina Universiteto biblioteka Karaliaučiaus universitetas arba Albertina – pirmoji Prūsijos aukštoji mokykla, veikusi 1544–1945 m.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir Karaliaučiaus universitetas · Žiūrėti daugiau »
Karaliaučius
Karaliaučius (arba Kaliningradas,; iki 1255 m. Tvanksta) – miestas Rusijos vakaruose, Kaliningrado srites centras.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir Karaliaučius · Žiūrėti daugiau »
Kaunas
Kaunas – antrasis pagal dydį Lietuvos miestas šalies centrinėje dalyje, Nemuno ir Neries santakoje.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir Kaunas · Žiūrėti daugiau »
Kėdainiai
Kėdainiai – miestas vidurio Lietuvoje, Kauno apskrityje, abipus Nevėžio, už 51 km į šiaurę nuo Kauno.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir Kėdainiai · Žiūrėti daugiau »
Kentšynas
Kentšynas – miestas Varmijos Mozūruose (šiaurės Lenkija).
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir Kentšynas · Žiūrėti daugiau »
Klaipėda
Klaipėda – trečias pagal gyventojų skaičių ir plotąLietuvos miestas, įsikūręs Vakarų Lietuvoje, Pajūrio žemumoje, ties Kuršių marių ir Baltijos jūros santakos vieta.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir Klaipėda · Žiūrėti daugiau »
Kuršių marios
Kuršių marios Saulėtekis Kuršių mariose Ventės rago Agilos kopos Kuršių nerijos siaučianti audra. date.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir Kuršių marios · Žiūrėti daugiau »
Kyjivas
Kyjivas, arba Kijevas – Ukrainos sostinė.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir Kyjivas · Žiūrėti daugiau »
Labguva
Labguva arba Poleskas (nuo 1300 m. Labiow, nuo 1420 m. Labiau, Labiaw, 1945–1946 m., nuo 1946 m. rugsėjo 7 d.) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srities centrinėje dalyje, 4 km į pietus nuo Kuršių marių, Deimenos (Deimės) kairiajame krante, istorinių Sembos ir Skalvos paribyje.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir Labguva · Žiūrėti daugiau »
Lėcius
Lėciaus gimnazija 1911 m. Bojeno tvirtovė prie Lėciaus Lėcius, nuo 1946 m. Gižickas – miestas Varmijos Mozūruose (šiaurės rytų Lenkija) prie Negotyno ežero.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir Lėcius · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Liublinas
Liùblinas – miestas-apskritis pietryčių Lenkijoje, Liublino vaivadijos centras.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir Liublinas · Žiūrėti daugiau »
Noriūnai
Noriūnai – kaimas Kupiškio rajono savivaldybėje, šalia kelio Kupiškis–Subačius, Lėvens kairiajame krante, prie Naktakės ir Krioklio žiočių.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir Noriūnai · Žiūrėti daugiau »
Notanga
Prūsų žemės Notanga (prūs. Nātanga) – prūsų žemė už Varmės iki Priegliaus ir Alnos.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir Notanga · Žiūrėti daugiau »
Piliava
Piliava (arba Baltijskas,, nuo 1522 m. Pillau, nuo 1936 m. Seestadt Pillau, nuo 1939 m. Pillau, Frische Nehrung, nuo 1945 m., nuo 1946 m.) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srities vakarinėje dalyje, Sembos pusiasalyje, tarp Aistmarių ir Baltijos jūros, Aistmarių nerijos šiaurinėje dalyje, Baltijsko municipalinio rajono ir Baltijsko miesto gyvenvietės administracinis centras.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir Piliava · Žiūrėti daugiau »
Polesė
Polesė arba Palesė – gamtinis regionas Rytų Europoje; pietų Baltarusijoje ir šiaurės Ukrainoje (dalinai Rusijoje ir Lenkijoje).
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir Polesė · Žiūrėti daugiau »
Prūsija
Prūsija – istorinė Europos valstybė pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir Prūsija · Žiūrėti daugiau »
Pulkininkas
Pulkininkas Teodoras Ruzveltas (vėliau – JAV prezidentas) Prancūzijos kariuomenės pulkininkas ''Théophile Marie Brébant'' (1959 m.) Pulkininkas – aukštesniojo karininko laipsnis, kuris egzistuoja beveik visų pasaulio šalių kariuomenėse.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir Pulkininkas · Žiūrėti daugiau »
Raudondvaris
Raudondvaris – kaimas Kauno rajone, abipus kelio, šalia Nemuno ir Nevėžio santakos, aukštutinėje Nevėžio terasoje (dešiniajame krante).
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir Raudondvaris · Žiūrėti daugiau »
Rynas
Rynas – miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Varmijos Mozūrų vaivadijoje, Gižycko paviete, Ryno valsčiaus centras.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir Rynas · Žiūrėti daugiau »
Sarmatai
Sarmatai – klajoklių rytų iranėnų tauta, ankstyvojo geležies amžiaus pabaigoje (VI–IV a, pr. m. e.) sudariusi genčių sąjungą, kuri užėmė Ponto stepės plotą, gyveno nuo Tisos ir Dunojaus vandenskyros iki Aralo jūros, Uralo kalnų (dabartinėse Ukrainos, Rusijos ir Kazachstano teritorijose).
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir Sarmatai · Žiūrėti daugiau »
Semba
Prūsų žemės Semba (prūs. Semba) (arba Sema, Sama) – prūsų žemė, esanti pusiasalyje, kurį iš trijų pusių supa vandenys: iš Vakarų – Aistmarės, Baltijos jūra ir Kuršių marios, iš rytų – Deimenos upė (čia ribojasi su Nadruva), o iš pietų – Priegliaus upė (riba su Notanga).
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir Semba · Žiūrėti daugiau »
Skitai
Skitai – senovės iranėnų tauta, kalbanti indoeuropiečių kalba, gyvenusi Ponto stepėje (tuo metu vadinta Skitija).
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir Skitai · Žiūrėti daugiau »
Svėdasai
Svėdasai – miestelis Anykščių rajono savivaldybėje, pusiaukelėje tarp Anykščių ir Rokiškio bei Kupiškio ir Utenos.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir Svėdasai · Žiūrėti daugiau »
Tauragė
Tauragė – miestas vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Karšuvos žemumoje, kairiajame Jūros upės krante.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir Tauragė · Žiūrėti daugiau »
Varmijos Mozūrų vaivadija
Varmijos Mozūrų vaivadija – administracinis teritorinis vienetas Lenkijos šiaurės rytuose.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir Varmijos Mozūrų vaivadija · Žiūrėti daugiau »
Vilijampolė
Vilijampolė – Kauno miesto dalis, esanti Neries ir Nemuno dešiniajame krante, prie šių upių santakos.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir Vilijampolė · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus universitetas
Vilniaus universitetas (VU) – seniausias ir didžiausias Lietuvos universitetas.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir Vilniaus universitetas · Žiūrėti daugiau »
Volga
Volga (mord. Рав,; antikos laikais vadinta Ra, viduramžiais – Itilis) – ilgiausia Europos upė europinėje Rusijos dalyje.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir Volga · Žiūrėti daugiau »
Vyžuonos
Vyžuonos – miestelis Utenos rajono savivaldybėje, prie Vyžuonos upės (kairysis Šventosios intakas), 1 km į šiaurės rytus nuo kelio.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir Vyžuonos · Žiūrėti daugiau »
Vysla
Vysla (lenk. Wisła, prūs. *Wīksla.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir Vysla · Žiūrėti daugiau »
1610 m.
1610 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir 1610 m. · Žiūrėti daugiau »
1615 m.
1615 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir 1615 m. · Žiūrėti daugiau »
1640 m.
1640 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir 1640 m. · Žiūrėti daugiau »
1644 m.
1644 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir 1644 m. · Žiūrėti daugiau »
1645 m.
1645 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir 1645 m. · Žiūrėti daugiau »
1655 m.
1655 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir 1655 m. · Žiūrėti daugiau »
1659 m.
1659 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir 1659 m. · Žiūrėti daugiau »
1660 m.
1660 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir 1660 m. · Žiūrėti daugiau »
1663 m.
1663 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir 1663 m. · Žiūrėti daugiau »
1667 m.
1667 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir 1667 m. · Žiūrėti daugiau »
1668 m.
1668 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir 1668 m. · Žiūrėti daugiau »
1670 m.
1670 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir 1670 m. · Žiūrėti daugiau »
1678 m.
1678 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir 1678 m. · Žiūrėti daugiau »
1997 m.
1997 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir 1997 m. · Žiūrėti daugiau »
2004 m.
2004 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozas Narūnavičius ir 2004 m. · Žiūrėti daugiau »
