Greičiau nei naršyklėje!
16 santykiai: Astikai, Filonas Kmita, Grigalius Valavičius, Jurgis Stanislovaitis Astikas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Livonijos karas, Mstislavlio vaivada, Povilas Pacas, Smolensko vaivada, 1530 m., 1558 m., 1560 m., 1566 m., 1572 m., 1578 m., 1579 m..
Astikai
Astikaĩ – LDK didikų giminė (XV-XVI a.), svarbiausias valdas turėjusi apie Kernavę.
Nauja!!: Jurgis Astikas ir Astikai · Žiūrėti daugiau »
Filonas Kmita
Filonas Semionovičius Kmita (1530 m. kovo 19 d. – 1587 m. lapkričio 29 d.) – Oršos seniūnas (nuo 1566) ir Smolensko vaivada (nuo 1580).
Nauja!!: Jurgis Astikas ir Filonas Kmita · Žiūrėti daugiau »
Grigalius Valavičius
Grigalius Valavičius (1535 m. – 1580 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis veikėjas.
Nauja!!: Jurgis Astikas ir Grigalius Valavičius · Žiūrėti daugiau »
Jurgis Stanislovaitis Astikas
Jurgis Stanislovaitis Astikas (? – 1546 arba 1547) – LDK valstybinis veikėjas.
Nauja!!: Jurgis Astikas ir Jurgis Stanislovaitis Astikas · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Jurgis Astikas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Livonijos karas
Livonijos karas (1558–1583) buvo ilga karų serija tarp Rusijos carystės ir jos vakarinių kaimynų (Danijos-Norvegijos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lenkijos karalystės ir Švedijos karalystės) dėl buvusio Livonijos ordino teritorijos kontrolės.
Nauja!!: Jurgis Astikas ir Livonijos karas · Žiūrėti daugiau »
Mstislavlio vaivada
Mstislavlio vaivadijos herbas Mstislavlio vaivadija XVII a. (pažymėta raudonai) Mstislavlio vaivadija Abiejų Tautų Respublikos žemėlapyje Mstislavlio vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Mstislavlio vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.
Nauja!!: Jurgis Astikas ir Mstislavlio vaivada · Žiūrėti daugiau »
Povilas Pacas
Povilas Pacas (apie 1530–1595) – LDK valstybinis veikėjas, Vitebsko kaštelionas (1566–1578 m.), Mstislavlio vaivada (1578–1593 m.), Vilniaus kaštelionas (1593–1595 m.), Vilkmergės, Mstislavlio, Dysnos, Radomlio seniūnas.
Nauja!!: Jurgis Astikas ir Povilas Pacas · Žiūrėti daugiau »
Smolensko vaivada
Smolensko vaivadijos herbas Smolensko vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Smolensko vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Smolensko vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.
Nauja!!: Jurgis Astikas ir Smolensko vaivada · Žiūrėti daugiau »
1530 m.
1530 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jurgis Astikas ir 1530 m. · Žiūrėti daugiau »
1558 m.
1558 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jurgis Astikas ir 1558 m. · Žiūrėti daugiau »
1560 m.
1560 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jurgis Astikas ir 1560 m. · Žiūrėti daugiau »
1566 m.
1566 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jurgis Astikas ir 1566 m. · Žiūrėti daugiau »
1572 m.
1572 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jurgis Astikas ir 1572 m. · Žiūrėti daugiau »
1578 m.
1578 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jurgis Astikas ir 1578 m. · Žiūrėti daugiau »
1579 m.
1579 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jurgis Astikas ir 1579 m. · Žiūrėti daugiau »
