Greičiau nei naršyklėje!
23 santykiai: Aleksandras Juozapas Unichovskis, Žemaitijos kaštelionas, Benderai, Juozapas Skuminas Tiškevičius, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos lauko etmonas, Lietuvos lauko raštininkas, Padujos universitetas, Pataurininkis, Rugsėjo 4, 1673 m., 1700 m., 1701 m., 1704 m., 1707 m., 1710 m., 1711 m., 1713 m., 1714 m., 1718 m., 1721 m., 1722 m., 1736 m..
Aleksandras Juozapas Unichovskis
Aleksandras Juozapas Unichovskis (? – 1722) – LDK valstybinis veikėjas.
Nauja!!: Jurgis Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas ir Aleksandras Juozapas Unichovskis · Žiūrėti daugiau »
Žemaitijos kaštelionas
Žemaitijos seniūnijos herbas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žemėlapyje Žemaitijos kaštelionas – antrasis pagal rangąpo Žemaitijos seniūno aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Žemaitijos seniūnijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Nauja!!: Jurgis Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas ir Žemaitijos kaštelionas · Žiūrėti daugiau »
Benderai
Benderai (arba Tigina) (arba Tighina, mold. (kirilica) Бендер) – miestas, įsikūręs Dniestro upės pakrantėje.
Nauja!!: Jurgis Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas ir Benderai · Žiūrėti daugiau »
Juozapas Skuminas Tiškevičius
Juozapas Skuminas Tiškevičius (apie 1694 m. Vilniuje – 1754 m. rugsėjo mėn.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas.
Nauja!!: Jurgis Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas ir Juozapas Skuminas Tiškevičius · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Jurgis Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos lauko etmonas
Lietuvos lauko etmonas (lenk. Hetman polny litewski) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės karo vadas, Didžiojo etmono pavaduotojas.
Nauja!!: Jurgis Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas ir Lietuvos lauko etmonas · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos lauko raštininkas
Lietuvos lauko raštininkas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pareigūnas, analogiškos pareigos Lenkijos karalystėje vadinosi Karūnos lauko raštininkas.
Nauja!!: Jurgis Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas ir Lietuvos lauko raštininkas · Žiūrėti daugiau »
Padujos universitetas
Padujos universitetas – aukštoji mokykla šiaurės rytų Italijos mieste Padujoje, vienas garsiausių universitetų šalyje ir pasaulyje.
Nauja!!: Jurgis Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas ir Padujos universitetas · Žiūrėti daugiau »
Pataurininkis
Taurininko herbas Pataurininkis – vienas iš Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos dvaro ir žemietijų valdžios pareigūnų.
Nauja!!: Jurgis Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas ir Pataurininkis · Žiūrėti daugiau »
Rugsėjo 4
Rugsėjo 4 yra 247-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 248-a).
Nauja!!: Jurgis Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas ir Rugsėjo 4 · Žiūrėti daugiau »
1673 m.
1673 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jurgis Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas ir 1673 m. · Žiūrėti daugiau »
1700 m.
1700 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jurgis Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas ir 1700 m. · Žiūrėti daugiau »
1701 m.
1701 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jurgis Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas ir 1701 m. · Žiūrėti daugiau »
1704 m.
1704 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jurgis Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas ir 1704 m. · Žiūrėti daugiau »
1707 m.
1707 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jurgis Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas ir 1707 m. · Žiūrėti daugiau »
1710 m.
1710 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jurgis Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas ir 1710 m. · Žiūrėti daugiau »
1711 m.
1711 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jurgis Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas ir 1711 m. · Žiūrėti daugiau »
1713 m.
1713 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jurgis Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas ir 1713 m. · Žiūrėti daugiau »
1714 m.
1714 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jurgis Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas ir 1714 m. · Žiūrėti daugiau »
1718 m.
1718 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jurgis Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas ir 1718 m. · Žiūrėti daugiau »
1721 m.
1721 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jurgis Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas ir 1721 m. · Žiūrėti daugiau »
1722 m.
1722 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jurgis Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas ir 1722 m. · Žiūrėti daugiau »
1736 m.
1736 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jurgis Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas ir 1736 m. · Žiūrėti daugiau »
