Greičiau nei naršyklėje!
27 santykiai: Baltojo erelio ordinas, Brestas, Choinikai, Gegužės trečiosios Konstitucija, Juozapas Prozoras, Lapkričio 1, Liepos 18, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Tadas Kosciuška, Varšuva, Vilnius, 1723 m., 1759 m., 1785 m., 1787 m., 1789 m., 1793 m., 1794 m., 1794 m. sukilimas, 1802 m., 1812 m., 1814 m., 1821 m., 1826 m., 1828 m., 1829 m., 1841 m..
Baltojo erelio ordinas
Baltojo erelio ordinas Augusto Stipriojo Baltojo erelio ordinas 1730 m. Ordino žvaigždė XVII a. Baltojo erelio ordinas XVIII a. Baltojo erelio ordinas – aukščiausias Lenkijos valstybinis apdovanojimas už civilinius ir karinius nuopelnus.
Nauja!!: Karolis Prozoras ir Baltojo erelio ordinas · Žiūrėti daugiau »
Brestas
Brestu vadinami miestai.
Nauja!!: Karolis Prozoras ir Brestas · Žiūrėti daugiau »
Choinikai
Chòinikai – miestas Baltarusijoje, 50 km į pietryčius nuo Mozyriaus.
Nauja!!: Karolis Prozoras ir Choinikai · Žiūrėti daugiau »
Gegužės trečiosios Konstitucija
Lietuviškai išversta konstitucija Gegužės 3 d. Konstitucija, išspausdinta Petro Diufuro 1791 m. Gegužės 3 d. Konstitucija, originalas, saugomas karaliaus rūmuose Gegužės 3 d. Konstitucija – pagrindinis Abiejų Tautų Respublikos įstatymas, priimtas Ketverių metų Seimo 1791 m. gegužės 3 d. ir galiojęs iki 1792 m. lapkričio 23 d., kai jį panaikino Gardino Seimas.
Nauja!!: Karolis Prozoras ir Gegužės trečiosios Konstitucija · Žiūrėti daugiau »
Juozapas Prozoras
Juozapas Prozoras (1723 − 1788 m. spalio 22) − LDK valstybinis ir karinis veikėjas, Kauno paseniūnis, Kauno vaiskis (1755), Kauno seniūnas (1764), karaliaus papulkininkis (1756), LDK armijos generolas-majoras (1762), Nuolatinės tarybos narys (1776), Lietuvos Tribunolo maršalka (1781), Vitebsko kaštelionas (1774−1781), Vitebsko vaivada (1781−1787).
Nauja!!: Karolis Prozoras ir Juozapas Prozoras · Žiūrėti daugiau »
Lapkričio 1
Lapkričio 1 yra 305-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 306-a).
Nauja!!: Karolis Prozoras ir Lapkričio 1 · Žiūrėti daugiau »
Liepos 18
Liepos 18 yra 199-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 200-a).
Nauja!!: Karolis Prozoras ir Liepos 18 · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Karolis Prozoras ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Tadas Kosciuška
Tadas Kosciuška (1746 m. vasario 4 d., Merečovščizna – 1817 m. spalio 15 d., Zoloturnas) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo inžinierius ir generolas nesavanoriškai tarnavęs Lenkijos Karalystės kariuomenėje, kovų už Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybę dalyvis (1775 - 1783 m.), vyriausiasis 1794 m. sukilimo vadas.
Nauja!!: Karolis Prozoras ir Tadas Kosciuška · Žiūrėti daugiau »
Varšuva
Váršuva – Lenkijos sostinė ir didžiausias miestas, miestas-apskritis.
Nauja!!: Karolis Prozoras ir Varšuva · Žiūrėti daugiau »
Vilnius
Vilnius – Lietuvos sostinė.
Nauja!!: Karolis Prozoras ir Vilnius · Žiūrėti daugiau »
1723 m.
1723 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Karolis Prozoras ir 1723 m. · Žiūrėti daugiau »
1759 m.
1759 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Karolis Prozoras ir 1759 m. · Žiūrėti daugiau »
1785 m.
1785 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Karolis Prozoras ir 1785 m. · Žiūrėti daugiau »
1787 m.
1787 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Karolis Prozoras ir 1787 m. · Žiūrėti daugiau »
1789 m.
1789 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Karolis Prozoras ir 1789 m. · Žiūrėti daugiau »
1793 m.
1793 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Karolis Prozoras ir 1793 m. · Žiūrėti daugiau »
1794 m.
1794 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Karolis Prozoras ir 1794 m. · Žiūrėti daugiau »
1794 m. sukilimas
Kosčiuškos sukilimas Paminklas T.Kosčiuškai Krokuvoje Šiaulių apskrities sukilėlių aktas Sukilėlių atsišaukimas lietuvių kalba ATR prieš padalijimą1794 m. sukilimas (Kosciuškos sukilimas) – sukilimas Lenkijoje ir Lietuvoje prieš Rusijos imperijąir Prūsijos karalystę, vadovaujamas Tado Kosciuškos.
Nauja!!: Karolis Prozoras ir 1794 m. sukilimas · Žiūrėti daugiau »
1802 m.
1802 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Karolis Prozoras ir 1802 m. · Žiūrėti daugiau »
1812 m.
1812 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Karolis Prozoras ir 1812 m. · Žiūrėti daugiau »
1814 m.
1814 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Karolis Prozoras ir 1814 m. · Žiūrėti daugiau »
1821 m.
1821 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Karolis Prozoras ir 1821 m. · Žiūrėti daugiau »
1826 m.
1826 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Karolis Prozoras ir 1826 m. · Žiūrėti daugiau »
1828 m.
1828 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Karolis Prozoras ir 1828 m. · Žiūrėti daugiau »
1829 m.
1829 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Karolis Prozoras ir 1829 m. · Žiūrėti daugiau »
1841 m.
1841 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Karolis Prozoras ir 1841 m. · Žiūrėti daugiau »
