Greičiau nei naršyklėje!
49 santykiai: Alminas, Antanas Salys, Aukštaitija, Šilalės rajono savivaldybė, Žemaičiai (baltų gentis), Žemaitija, Ceklis, Dubysa, Durbės mūšis, Dykra, Edvardas Gudavičius, Gediminas, Georgenburgas, Ivangėnų piliakalniai, Jūra (upė), Jurbarkas, Karšuva (Tauragė), Karšuvos giria, Karšuvos valsčius, Klaipėda, Kuršiai, Kuršių kalba, Kuršių marios, Lietuvių kalba, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Margiris, Mindaugas, Minija, Petras Dusburgietis, Pilėnai, Skalva, Skaudvilė, Vilkų Laukas, Vilkų Lauko piliakalnis, Vokiečių ordinas, Vykintas, Vytautas Didysis, Vytenis, Vytenis Almonaitis, 1236 m., 1244 m., 1245 m., 1253 m., 1259 m., 1260 m., 1289 m., 1336 m., 1337 m., 1413 m..
Alminas
Alminas, Almenas, Algminas – XIII a. vidurio žemaičių, galbūt Karšuvos žemės, kunigaikštis.
Nauja!!: Karšuva ir Alminas · Žiūrėti daugiau »
Antanas Salys
Antanas Salys (1902 m. liepos 21 d. Reketėje – 1972 m. liepos 31 d. Filadelfijoje, JAV) – lietuvių kalbininkas, eksperimentinės fonetikos pradininkas Lietuvoje.
Nauja!!: Karšuva ir Antanas Salys · Žiūrėti daugiau »
Aukštaitija
Aukštaitija – didžiausias Lietuvos etnografinis regionas.
Nauja!!: Karšuva ir Aukštaitija · Žiūrėti daugiau »
Šilalės rajono savivaldybė
Šilalės rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje.
Nauja!!: Karšuva ir Šilalės rajono savivaldybė · Žiūrėti daugiau »
Žemaičiai (baltų gentis)
Žemaičiai (sen.) – baltų gentis užėmusi teritorijądabartinėje Lietuvoje maždaug tarp Virvytės ir Jūros upių vakaruose, pietuose Smalininkų ir Kauno apylinkėse siekė Nemuną, rytuose nesiekė Šventosios upės, o šiaurėje jų riba ėjo šiek tiek šiauriau Tryškių, Kuršėnų, per Šiaulių miestą, šiek tiek šiauriau Radviliškio, Šeduvos, Panevėžio.
Nauja!!: Karšuva ir Žemaičiai (baltų gentis) · Žiūrėti daugiau »
Žemaitija
Žemaitija (anksčiau tiesiog Žemaičiai) – Lietuvos etnografinis regionas, taip pat geografinis ir istorinis regionas.
Nauja!!: Karšuva ir Žemaitija · Žiūrėti daugiau »
Ceklis
Kuršių žemės Cẽklis (Keklys) – kuršių žemė (terra) dabartinės Žemaitijos šiaurės vakaruose tarp Ventos upės ir Baltijos jūros.
Nauja!!: Karšuva ir Ceklis · Žiūrėti daugiau »
Dubysa
Dubysa Lietuvos žemėlapyje Dubysos baseinas Dubysa – upė Vidurio Lietuvoje, tekanti Žemaitijoje; Nemuno dešinysis intakas.
Nauja!!: Karšuva ir Dubysa · Žiūrėti daugiau »
Durbės mūšis
Durbės pilies griuvėsiai Livonijos ordino mūšiai Lietuvos Seimo pirmininkė Irena Degutienė ir Latvijos Saeimos pirmininkas Gundars Daudze per Durbės mūšio 750 metų jubiliejaus minėjimąDurbės mūšis – žemaičių kariuomenės mūšis su Vokiečių ordino ir po sutriuškinimo 1236 m.
Nauja!!: Karšuva ir Durbės mūšis · Žiūrėti daugiau »
Dykra
Dykra (taip pat tyrai; sen.) – XIII–XVII a. rečiau gyvenamų arba visai negyvenamų žemių juosta Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Prūsijos ir Livonijos kraštų pasienio su LDK ruožas.
Nauja!!: Karšuva ir Dykra · Žiūrėti daugiau »
Edvardas Gudavičius
Edvardas Gudavičius (1929 m. rugsėjo 6 d. Kaune – 2020 m. sausio 27 d. Vilniuje) – istorikas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras.
Nauja!!: Karšuva ir Edvardas Gudavičius · Žiūrėti daugiau »
Gediminas
Gediminas (Gedeminnus; ~1275–1341 m.) – Lietuvos didysis kunigaikštis iš Gediminaičių dinastijos, pavadintos jo garbei.
Nauja!!: Karšuva ir Gediminas · Žiūrėti daugiau »
Georgenburgas
Georgenburgas arba Jurgenburgas ( – 1343–1403 m. Vokiečių ordino pilis, stovėjusi ant Nemuno kranto prie dab. Jurbarko.
Nauja!!: Karšuva ir Georgenburgas · Žiūrėti daugiau »
Ivangėnų piliakalniai
Ivangėnų piliakalniai – archeologijos paminklų kompleksas Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, netoli Ivangėnų kaimo (Skaudvilės seniūnija), Suvirkštės kairiajame krante, į šiaurės rytus nuo jos santakos su Ančia.
Nauja!!: Karšuva ir Ivangėnų piliakalniai · Žiūrėti daugiau »
Jūra (upė)
Jūra Lietuvoje Jūros ir Šunijos santaka Jūros ir Akmenos santaka Jūra – vakarų Lietuvos upė, dešinysis Nemuno intakas, dešimtoji pagal ilgį upė Lietuvoje.
Nauja!!: Karšuva ir Jūra (upė) · Žiūrėti daugiau »
Jurbarkas
Jurbarkas – miestas vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Tauragės apskrityje, dešiniajame Nemuno krante, istorinėje Karšuvos žemėje.
Nauja!!: Karšuva ir Jurbarkas · Žiūrėti daugiau »
Karšuva (Tauragė)
Karšuva – kaimas Tauragės rajono savivaldybėje, į šiaurės rytus nuo Skaudvilės, kairiajame Ančios upės krante, šalia kelio.
Nauja!!: Karšuva ir Karšuva (Tauragė) · Žiūrėti daugiau »
Karšuvos giria
Eičių Karšuvos giria (Smalininkų−Viešvilės miškai) − tai ketvirtas pagal plotąLietuvos miškų masyvas esantis Jurbarko ir Tauragės rajonuose prie plento Klaipėda − Jurbarkas.
Nauja!!: Karšuva ir Karšuvos giria · Žiūrėti daugiau »
Karšuvos valsčius
Karšuvos valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje.
Nauja!!: Karšuva ir Karšuvos valsčius · Žiūrėti daugiau »
Klaipėda
Klaipėda – trečias pagal gyventojų skaičių ir plotąLietuvos miestas, įsikūręs Vakarų Lietuvoje, Pajūrio žemumoje, ties Kuršių marių ir Baltijos jūros santakos vieta.
Nauja!!: Karšuva ir Klaipėda · Žiūrėti daugiau »
Kuršiai
Kuršiai (latv. kurši), vakarų (pasak dalies tyrinėtojų – rytų) baltų tauta, nuo VII a.-VIII a. iki XVII a. I pusės gyvenusi rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, dab.
Nauja!!: Karšuva ir Kuršiai · Žiūrėti daugiau »
Kuršių kalba
Kuršių kalba (kuršu valoda) – mirusi baltų kalba, kuria, kaip žinoma iš istorinių šaltinių, šnekėta Kurše, vakarinėje Latvijos dalyje (Liepojos, Ventspilio, Talsų, Kuldygos ir kt. vietose) ir Žemaitijos šiaurės vakaruose (Klaipėdos, Skuodo, Kretingos, Telšių ir kt. vietose).
Nauja!!: Karšuva ir Kuršių kalba · Žiūrėti daugiau »
Kuršių marios
Kuršių marios Saulėtekis Kuršių mariose Ventės rago Agilos kopos Kuršių nerijos siaučianti audra. date.
Nauja!!: Karšuva ir Kuršių marios · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Nauja!!: Karšuva ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Karšuva ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Margiris
Punios piliakalnio papėdėje Margirio mirtis Pilėnuose. Dailininko Vladislovo Majeranovskio XIX a. paveikslas. Margiris (m. 1336 m.) – legendinis Žemaičių kunigaikštis, Pilėnų gynėjas, aprašytas kronikininko Vygando Marburgiečio.
Nauja!!: Karšuva ir Margiris · Žiūrėti daugiau »
Mindaugas
Mindaugas (apie 1200 m. – 1263 m. rugsėjo 12 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (~1236–1253 m.), taip pat pirmasis Lietuvos karalius (1253–1263 m.). Jo vainikavimo Lietuvos karaliumi diena yra Lietuvos Respublikos valstybinė šventė.
Nauja!!: Karšuva ir Mindaugas · Žiūrėti daugiau »
Minija
Minija Lietuvos žemėlapyje Kintų Minija ties Raguviškiais Mi̇̀nija – vakarų Lietuvos upė, dešinysis Nemuno intakas.
Nauja!!: Karšuva ir Minija · Žiūrėti daugiau »
Petras Dusburgietis
Kronikos viršelis Petras Dusburgietis (gimė XIII a. - XIV a. 1-ojoje pusėje - mirė po 1326 m.) – Vokiečių ordino metraštininkas, galimai magistro kapelionas, 1326 m. parašęs lotyniškąPrūsijos žemės kroniką(Chronicon terrae Prussiae), kurioje daugiausia rašė apie kryžiuočių kovas su prūsais, pateikė detaliąPrūsijos nukariavimo istoriją, taip pat apie kovų prieš Lietuvąpradžią.
Nauja!!: Karšuva ir Petras Dusburgietis · Žiūrėti daugiau »
Pilėnai
Punios piliakalnio papėdėje Pilėnai – legendinė žemaičių pilis.
Nauja!!: Karšuva ir Pilėnai · Žiūrėti daugiau »
Skalva
Skalva (prūsų k. Skālwa) – skalvių genties žemė, buvusi tarp Nadruvos ir Žemaičių.
Nauja!!: Karšuva ir Skalva · Žiūrėti daugiau »
Skaudvilė
Skaudvilė – miestas Tauragės rajono savivaldybėje, Žemaitijoje, Žemaičių aukštumos pietinėse nuokalnėse, 26 km į šiaurės rytus nuo Tauragės, kelių ir sankryžoje, išsidėstęs daugiausia kairiajame Ančios krante.
Nauja!!: Karšuva ir Skaudvilė · Žiūrėti daugiau »
Vilkų Laukas
Vilkų Laukas – kaimas Šilalės rajono savivaldybėje, dešiniajame Jūros upės krante, į pietus nuo Bario upelio žiočių, 3 km į pietryčius nuo Žvingių.
Nauja!!: Karšuva ir Vilkų Laukas · Žiūrėti daugiau »
Vilkų Lauko piliakalnis
Vilkų Lauko piliakalnis (Kūplė) yra Šilalės rajone, Vilkų Lauko kaime, kairiajame Jūros upės krante.
Nauja!!: Karšuva ir Vilkų Lauko piliakalnis · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Nauja!!: Karšuva ir Vokiečių ordinas · Žiūrėti daugiau »
Vykintas
Kunigaikštis VykintasPaminklas Vykintui Tveruose Vykintas (m. prieš 1253 m.) – XIII amžiaus žemaičių kunigaikštis.
Nauja!!: Karšuva ir Vykintas · Žiūrėti daugiau »
Vytautas Didysis
Vytautas Didysis (~1350 m. – 1430 m. spalio 27 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1392 m.
Nauja!!: Karšuva ir Vytautas Didysis · Žiūrėti daugiau »
Vytenis
Vytenis (~1260 m. – 1315 arba 1316 m.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo ~1295 iki 1315 ar 1316 m.), Butvydo sūnus.
Nauja!!: Karšuva ir Vytenis · Žiūrėti daugiau »
Vytenis Almonaitis
Vytenis Almonaitis (1963 m. balandžio 13 d. Kaune) – lietuvių istorikas, leidėjas, žygeivis, humanitarinių mokslų daktaras.
Nauja!!: Karšuva ir Vytenis Almonaitis · Žiūrėti daugiau »
1236 m.
1236 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Karšuva ir 1236 m. · Žiūrėti daugiau »
1244 m.
1244 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Karšuva ir 1244 m. · Žiūrėti daugiau »
1245 m.
1245 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Karšuva ir 1245 m. · Žiūrėti daugiau »
1253 m.
1253 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Karšuva ir 1253 m. · Žiūrėti daugiau »
1259 m.
1259 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Karšuva ir 1259 m. · Žiūrėti daugiau »
1260 m.
1260 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Karšuva ir 1260 m. · Žiūrėti daugiau »
1289 m.
1289 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Karšuva ir 1289 m. · Žiūrėti daugiau »
1336 m.
1336 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Karšuva ir 1336 m. · Žiūrėti daugiau »
1337 m.
1337 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Karšuva ir 1337 m. · Žiūrėti daugiau »
1413 m.
1413 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Karšuva ir 1413 m. · Žiūrėti daugiau »
