Greičiau nei naršyklėje!
42 santykiai: Aleksandras, Ąžuolynas, Birželio 30, Bona Sforca, Gegužės 19, Gegužės 2, Kaunas, Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, Kauno šv. Mikalojaus bažnyčia, Kauno diena, Kauno gubernija, Kauno miesto savivaldybės taryba 2007–2011 m., Kryžius (heraldika), Kunigaikštis, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Magdeburgo teisė, Raimondas Miknevičius, Rugpjūčio 14, Rusijos imperija, Sausio 22, Skydas (heraldika), Spalvos (heraldika), Stasys Ušinskas, Stumbras, Tauragnų herbas, Tauras, Vitražas, Vytautas Didysis, 1408 m., 1492 m., 1540 m., 1801 m., 1831 m., 1843 m., 1927 m., 1935 m., 1966 m., 1969 m., 1979 m., 1992 m., 1993 m., 2009 m..
Aleksandras
Aleksandras (1461 m. rugpjūčio 5 d. Krokuvoje – 1506 m. rugpjūčio 19 d. arba 20 d. Vilniuje), Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo 1492 m. iki mirties) ir Lenkijos karalius (nuo 1501 m. spalio pradžios iki mirties).
Nauja!!: Kauno herbas ir Aleksandras · Žiūrėti daugiau »
Ąžuolynas
Kauno ąžuolynas 2023 m. rudenį Kauno ąžuolynas 2023 m. vasarąKauno ąžuolynas (2006) Ąžuolynas – medynas, kuriame vyrauja ąžuolai.
Nauja!!: Kauno herbas ir Ąžuolynas · Žiūrėti daugiau »
Birželio 30
Birželio 30 yra 181-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 182-a).
Nauja!!: Kauno herbas ir Birželio 30 · Žiūrėti daugiau »
Bona Sforca
Bona Sforca d’Aragona (1494 m. vasario 2 d. Vidževanas, Milano hercogystė – 1557 m. lapkričio 19 d. Baris, Neapolio karalystė) – Lenkijos karalienė ir Didžioji Lietuvos kunigaikštienė (nuo 1518 m.). Žygimanto Senojo žmona, Žygimanto Augusto motina.
Nauja!!: Kauno herbas ir Bona Sforca · Žiūrėti daugiau »
Gegužės 19
Gegužės 19 yra 139-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 140-a).
Nauja!!: Kauno herbas ir Gegužės 19 · Žiūrėti daugiau »
Gegužės 2
Gegužės 2 yra 122-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 123-a).
Nauja!!: Kauno herbas ir Gegužės 2 · Žiūrėti daugiau »
Kaunas
Kaunas – antrasis pagal dydį Lietuvos miestas šalies centrinėje dalyje, Nemuno ir Neries santakoje.
Nauja!!: Kauno herbas ir Kaunas · Žiūrėti daugiau »
Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Kauno Švč.
Nauja!!: Kauno herbas ir Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia · Žiūrėti daugiau »
Kauno šv. Mikalojaus bažnyčia
Kauno šv.
Nauja!!: Kauno herbas ir Kauno šv. Mikalojaus bažnyčia · Žiūrėti daugiau »
Kauno diena
Kauno tiesa, 1967 m. „Kauno diena“ – Lietuvos dienraštis.
Nauja!!: Kauno herbas ir Kauno diena · Žiūrėti daugiau »
Kauno gubernija
Kauno gubernija – Rusijos imperijos administracinis-teritorinis vienetas 1843–1915 m. Centras – Kaunas.
Nauja!!: Kauno herbas ir Kauno gubernija · Žiūrėti daugiau »
Kauno miesto savivaldybės taryba 2007–2011 m.
Kauno miesto savivaldybės taryba – Kauno miesto savivaldybės atstovaujamoji institucija, išrinkta 2007 m. vasario 25 d. visuotiniuose, slaptuose, laisvuose ir lygiuose rinkimuose pagal proporcinę rinkimų sistemąir Lietuvos Respublikoje registruotų politinių partijų pateiktus kandidatų sąrašus.
Nauja!!: Kauno herbas ir Kauno miesto savivaldybės taryba 2007–2011 m. · Žiūrėti daugiau »
Kryžius (heraldika)
Puikiausias kryžiaus heraldikoje pavyzdys – Šveicarijos herbas. Heroldinis kryžius, paprasčiausioje formoje, yra stulpo ir juostos kombinacija (žiūrėti Heroldinės figūros (heraldika). Paprastai kryžius komponuojamas skydo centre. Heraldikoje nėra daugiau tokios figūros, kuri turėtų tiek daug įvairių formų. Vieni tyrinėtojai mano, jog yra apie 30 kryžiaus formų, kiti kalba apie 50. Vienas XIX a. tyrinėtojas suskaičiavo ir sugebėjo įvardinti net ~450 kryžių formas.
Nauja!!: Kauno herbas ir Kryžius (heraldika) · Žiūrėti daugiau »
Kunigaikštis
Kunigaikštis – feodalinės monarchinės valstybės arba atskiro politinio vieneto valdovas IX – XVI a. pas slavus, baltus ir kai kurias kitas tautas; feodalinės aristokratijos atstovas; vėliau – dvariškio titulas.
Nauja!!: Kauno herbas ir Kunigaikštis · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Kauno herbas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Magdeburgo teisė
Magdeburgo teisė – viena iš labiausiai paplitusių senųjų miestų teisės sistemų.
Nauja!!: Kauno herbas ir Magdeburgo teisė · Žiūrėti daugiau »
Raimondas Miknevičius
Raimondas Antanas Miknevičius (1937 m. birželio 13 d. Kaune – 2019 m. lapkričio 13 d. Vilniuje) – dailininkas, grafikas.
Nauja!!: Kauno herbas ir Raimondas Miknevičius · Žiūrėti daugiau »
Rugpjūčio 14
Rugpjūčio 14 yra 226-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 227-a).
Nauja!!: Kauno herbas ir Rugpjūčio 14 · Žiūrėti daugiau »
Rusijos imperija
Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.
Nauja!!: Kauno herbas ir Rusijos imperija · Žiūrėti daugiau »
Sausio 22
Sausio 22 yra 22-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kauno herbas ir Sausio 22 · Žiūrėti daugiau »
Skydas (heraldika)
Skydas – pagrindinis ir esminis herbo elementas.
Nauja!!: Kauno herbas ir Skydas (heraldika) · Žiūrėti daugiau »
Spalvos (heraldika)
Gistel miesto herbas, Belgija Bonapartų (Buonaparte) šeimos herbas, Prancūzija Heraldinės spalvos – vadinamos tinktūromis.
Nauja!!: Kauno herbas ir Spalvos (heraldika) · Žiūrėti daugiau »
Stasys Ušinskas
Stasys Ušinskas (1905 m. liepos 20 d. Pakruojyje – 1974 m. birželio 14 d. Kaune, palaidotas Romainių kapinėse) – Lietuvos dailininkas, vitražistas, scenografas, pedagogas, lėlininkas.
Nauja!!: Kauno herbas ir Stasys Ušinskas · Žiūrėti daugiau »
Stumbras
Stumbras (Bison bonasus) – jaučių (Bovinae) pošeimio dykaraginis žinduolis.
Nauja!!: Kauno herbas ir Stumbras · Žiūrėti daugiau »
Tauragnų herbas
Tauragnų herbas – vienas iš Utenos raj.
Nauja!!: Kauno herbas ir Tauragnų herbas · Žiūrėti daugiau »
Tauras
Tauras (Bos primigenius) – išnykęs dykaraginių (Bovidae) žinduolių būrio, jaučių (Bovinae) pošeimio gyvūnas.
Nauja!!: Kauno herbas ir Tauras · Žiūrėti daugiau »
Vitražas
Vavelio pilies ansamblio katedroje. Vitražas (– 'stiklas' > pr. vitrage dekoratyvinis langų stiklas) – dekoratyvinės dailės rūšis, dailės kūrinys iš spalvoto stiklo, įstatomas į langą, duris arba įtaisomas eksterjero ar interjero sienoje, arba erdvėje.
Nauja!!: Kauno herbas ir Vitražas · Žiūrėti daugiau »
Vytautas Didysis
Vytautas Didysis (~1350 m. – 1430 m. spalio 27 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1392 m.
Nauja!!: Kauno herbas ir Vytautas Didysis · Žiūrėti daugiau »
1408 m.
1408 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kauno herbas ir 1408 m. · Žiūrėti daugiau »
1492 m.
1492 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kauno herbas ir 1492 m. · Žiūrėti daugiau »
1540 m.
1540 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kauno herbas ir 1540 m. · Žiūrėti daugiau »
1801 m.
1801 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kauno herbas ir 1801 m. · Žiūrėti daugiau »
1831 m.
1831 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kauno herbas ir 1831 m. · Žiūrėti daugiau »
1843 m.
1843 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kauno herbas ir 1843 m. · Žiūrėti daugiau »
1927 m.
1927 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kauno herbas ir 1927 m. · Žiūrėti daugiau »
1935 m.
1935 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kauno herbas ir 1935 m. · Žiūrėti daugiau »
1966 m.
1966 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kauno herbas ir 1966 m. · Žiūrėti daugiau »
1969 m.
1969 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kauno herbas ir 1969 m. · Žiūrėti daugiau »
1979 m.
1979 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kauno herbas ir 1979 m. · Žiūrėti daugiau »
1992 m.
1992 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį ir pasibaigiantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kauno herbas ir 1992 m. · Žiūrėti daugiau »
1993 m.
1993 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį ir pasibaigiantys tąpačiąsavaitės dienąpagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kauno herbas ir 1993 m. · Žiūrėti daugiau »
2009 m.
2009 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kauno herbas ir 2009 m. · Žiūrėti daugiau »
