Greičiau nei naršyklėje!
14 santykiai: Carta Marina, Kaunas, Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, Kauno senamiestis, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Napoleonas Orda, Nemunas, Neris, Olaus Magnus, Tomašas Makovskis, Vytauto Didžiojo tiltas, 1539 m., 1600 m., 1875 m..
Carta Marina
Carta Marina (visas pavadinimas Jūrų ir šiaurės kraštų žemėlapis...) – vienas seniausių ir savo epochoje patikimiausių Šiaurės Europos žemėlapis.
Nauja!!: Kauno senasis uostas ir Carta Marina · Žiūrėti daugiau »
Kaunas
Kaunas – antrasis pagal dydį Lietuvos miestas šalies centrinėje dalyje, Nemuno ir Neries santakoje.
Nauja!!: Kauno senasis uostas ir Kaunas · Žiūrėti daugiau »
Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Kauno Švč.
Nauja!!: Kauno senasis uostas ir Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia · Žiūrėti daugiau »
Kauno senamiestis
Kauno senamiestis – seniausioji Kauno miesto dalis, esanti į rytus nuo Nemuno ir Neries santakos, prie kurios yra Santakos parkas.
Nauja!!: Kauno senasis uostas ir Kauno senamiestis · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Kauno senasis uostas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Napoleonas Orda
Napoleonas Orda (1807 m. vasario 19 d. Varacevičai – 1883 m. balandžio 26 d. Varšuva) – XIX a. baltarusių, lietuvių ir lenkų dailininkas, literatas, muzikantas, kompozitorius, skulptorius.
Nauja!!: Kauno senasis uostas ir Napoleonas Orda · Žiūrėti daugiau »
Nemunas
Nemunas žemėlapyje Nemunas – ilgiausia Lietuvos upė.
Nauja!!: Kauno senasis uostas ir Nemunas · Žiūrėti daugiau »
Neris
Neris arba Vilija – antroji pagal ilgį Lietuvos upė; Nemuno dešinysis, didžiausias intakas.
Nauja!!: Kauno senasis uostas ir Neris · Žiūrėti daugiau »
Olaus Magnus
Olausas Magnusas (gimė kaip Olaf Månsson 1490 m. lapkritį Linšiopinge – 1557 m. ar 1558 m. rugpjūčio 1 d. Romoje) – Švedijos istorikas, kartografas, katalikų arkivyskupas.
Nauja!!: Kauno senasis uostas ir Olaus Magnus · Žiūrėti daugiau »
Tomašas Makovskis
Tomašas Makovskis (1575 m. – 1630 m.) – lenkų-lietuvių raižytojas, kartografas.
Nauja!!: Kauno senasis uostas ir Tomašas Makovskis · Žiūrėti daugiau »
Vytauto Didžiojo tiltas
Vytauto Didžiojo tiltas (arba Aleksoto tiltas) – tiltas per NemunąKaune (greta santakos su Nerimi), jungiantis Aleksotąsu Senamiesčiu.
Nauja!!: Kauno senasis uostas ir Vytauto Didžiojo tiltas · Žiūrėti daugiau »
1539 m.
1539 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kauno senasis uostas ir 1539 m. · Žiūrėti daugiau »
1600 m.
1600 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kauno senasis uostas ir 1600 m. · Žiūrėti daugiau »
1875 m.
1875 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kauno senasis uostas ir 1875 m. · Žiūrėti daugiau »
