Greičiau nei naršyklėje!
19 santykiai: Algirdas, Berestija, Bresto sritis, Bresto vaivadija, Dalinė kunigaikštystė, Haličo-Voluinės karai, Haličo-Voluinės kunigaikštystė, Kobrinskiai, Kobrynas, Kobryno ekonomija, Lenkijos karalystė, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Liubartas, Rusėnų kalba, Voluinė, Voluinės kunigaikštystė, Vytautas Didysis, XV amžius, XVI amžius.
Algirdas
Algirdas (1296 m. vasario 11 d. – 1377 m. gegužės 24 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1345-1377 m.), Vitebsko kunigaikštis (apie 1318-1345).
Nauja!!: Kobryno kunigaikštystė ir Algirdas · Žiūrėti daugiau »
Berestija
Berestija arba Brastos žemė – senovės istorinė žemė ir administracinis teritorinis vienetas, egzistavęs 1080–1320 m.
Nauja!!: Kobryno kunigaikštystė ir Berestija · Žiūrėti daugiau »
Bresto sritis
Brestas Baranovičiai Bresto sritis – sritis pietvakarių Baltarusijoje.
Nauja!!: Kobryno kunigaikštystė ir Bresto sritis · Žiūrėti daugiau »
Bresto vaivadija
Bresto vaivadija (arba Lietuvos Brastos vaivadija) – nuo 1566 m. iki 1569 m. Liublino unijos Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, o 1569–1793 m. ir Abiejų Tautų Respublikos administracinis teritorinis vienetas.
Nauja!!: Kobryno kunigaikštystė ir Bresto vaivadija · Žiūrėti daugiau »
Dalinė kunigaikštystė
Dalinė kunigaikštystė – XII–XVI a. Kijevo Rusioje ir vakarų slavų kraštuose paplitęs politinis-administracinis vienetas, kurio tradicijos vėliau perimtos ir LDK.
Nauja!!: Kobryno kunigaikštystė ir Dalinė kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Haličo-Voluinės karai
Lenkijos karalystė 1333-1370 m. Haličo-Voluinės karai, Galicijos-Volynės karai – nuo 1340 m.
Nauja!!: Kobryno kunigaikštystė ir Haličo-Voluinės karai · Žiūrėti daugiau »
Haličo-Voluinės kunigaikštystė
Haličo-Voluinės kunigaikštystė, dar vadinama Galicijos-Vladimiro kunigaikštyste (rusėnų kalba: Галицко-Волинскоє Королѣвство, Regnum Galiciæ et Lodomeriæ) arba Rusios karalyste – egzistavo nuo 1199 m.
Nauja!!: Kobryno kunigaikštystė ir Haličo-Voluinės kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Kobrinskiai
Kobrinskiai – LDK kunigaikščių giminė.
Nauja!!: Kobryno kunigaikštystė ir Kobrinskiai · Žiūrėti daugiau »
Kobrynas
Kòbrynas (arba Kòbrinas) – miestas pietvakarių Baltarusijoje, 52 km į šiaurės rytus nuo Bresto, prie Muchaveco upės ir Bugo-Dniepro kanalo.
Nauja!!: Kobryno kunigaikštystė ir Kobrynas · Žiūrėti daugiau »
Kobryno ekonomija
Kobrino ekonomija – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos valstybinė žemės valda, ekonomija, kurios pajamos priklausė Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui kaip atlyginimas už Lietuvos didžiojo kunigaikščio pareigas.
Nauja!!: Kobryno kunigaikštystė ir Kobryno ekonomija · Žiūrėti daugiau »
Lenkijos karalystė
Lenkijos karalystė (tam tikrais etapais vadinta Lenkijos kunigaikštyste) – istorinė valstybė dabartinės Lenkijos ir aplinkinių šalių teritorijoje, egzistavusi nuo XI a. I pusės iki XVI a. vidurio.
Nauja!!: Kobryno kunigaikštystė ir Lenkijos karalystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Kobryno kunigaikštystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Liubartas
Liubartas Demetrijus (dar Liubko, Lubardus, krikšto vardas Dmitrijus, 1300 m. – 1383 m. rugpjūčio 4 d.) – Lucko (1323–1324, 1340–1383), Liubarsko (1323–1340) ir Voluinės (1340–1383) kunigaikštis.
Nauja!!: Kobryno kunigaikštystė ir Liubartas · Žiūrėti daugiau »
Rusėnų kalba
Rusėnų kalba, arba rutėnų kalba (kiti pavadinimai, kurie skiriasi ukrainiečių ir baltarusių filologijoje: рутенский язык, староукраинский язык, южнорусский язык, русинский язык, славянский язык Великого княжества Литовского, канцелярский язык Великого княжества Литовского, старобелорусский литературный язык, белорусское письмо ir kt.) – rytų slavų kalba, buvusi oficiali kanceliarinė kalba Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV a.–1696 m. Rusėnų kalba surašyti Lietuvos ir lietuvių kultūros fenomenai – Lietuvos Statutai, Lietuvos Metrika, metraščiai.
Nauja!!: Kobryno kunigaikštystė ir Rusėnų kalba · Žiūrėti daugiau »
Voluinė
Voluinė (arba Volynė) – istorinis regionas Ukrainos šiaurės vakaruose, tarp Pripetės ir Bugo.
Nauja!!: Kobryno kunigaikštystė ir Voluinė · Žiūrėti daugiau »
Voluinės kunigaikštystė
Kijevo Rusia 1054-1132 m. Voluinės kunigaikštystė arba Vladimiro kunigaikštystė – kunigaikštystė, egzistavusi nuo X a. iki 1199 m.
Nauja!!: Kobryno kunigaikštystė ir Voluinės kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Vytautas Didysis
Vytautas Didysis (~1350 m. – 1430 m. spalio 27 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1392 m.
Nauja!!: Kobryno kunigaikštystė ir Vytautas Didysis · Žiūrėti daugiau »
XV amžius
Penkioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1401 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1500 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Kobryno kunigaikštystė ir XV amžius · Žiūrėti daugiau »
XVI amžius
Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Kobryno kunigaikštystė ir XVI amžius · Žiūrėti daugiau »
