Greičiau nei naršyklėje!
21 santykiai: Andrius, Švitrigaila, Čartoriskiai, Bajorai (Lietuva ir Lenkija), Gediminas, Jogaila, Kaributas, Karigaila, Karijotas, Kunigaikštis, Lengvenis Algirdaitis, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Podolės kunigaikštystė, Skirgaila, Teodoras Karijotaitis, Voluinė, Vosylius Čartoriskis, 1330 m., 1362 m., 1389 m., 1390 m..
Andrius
Andrius – vyriškas vardas.
Nauja!!: Konstantinas Karijotaitis ir Andrius · Žiūrėti daugiau »
Švitrigaila
Boleslovas Švitrigaila (rašytiniuose šaltiniuose Svidryhajła, Świdrygiełło, Svitrigaylo, Svidrigailo, Swidrigailo, Boleslau Switrigail, g. apie 1370 m. – 1452 m. vasario 10 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1430–1432 m.). Lietuvos politikoje aktyviai reiškėsi nuo XIV a. paskutiniojo dešimtmečio iki savo mirties.
Nauja!!: Konstantinas Karijotaitis ir Švitrigaila · Žiūrėti daugiau »
Čartoriskiai
Čartoriskių Vytis 1785 m. Čartoriskiai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų, didikų, Čartoriskių herbo kunigaikščių giminė, kildinusi save iš Gediminaičių.
Nauja!!: Konstantinas Karijotaitis ir Čartoriskiai · Žiūrėti daugiau »
Bajorai (Lietuva ir Lenkija)
Šlėkta, šlėktos, arba bajorai (bajorija) – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Lenkijos karalystėje, vėliau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje.
Nauja!!: Konstantinas Karijotaitis ir Bajorai (Lietuva ir Lenkija) · Žiūrėti daugiau »
Gediminas
Gediminas (Gedeminnus; ~1275–1341 m.) – Lietuvos didysis kunigaikštis iš Gediminaičių dinastijos, pavadintos jo garbei.
Nauja!!: Konstantinas Karijotaitis ir Gediminas · Žiūrėti daugiau »
Jogaila
Jogaila (1352 m. – 1434 m. birželio 1 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1377–1401), taip pat tituluotas „Rusios valdovu ir tėvoniu“, ir Lenkijos karalius (1386–1434) Vladislovas II Jogaila.
Nauja!!: Konstantinas Karijotaitis ir Jogaila · Žiūrėti daugiau »
Kaributas
Kaributas (arba Dmitrijus Kaributas, g. po 1350 m. – m. po 1404 m.) – lietuvių kunigaikštis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir jo antrosios žmonos Julijonos Tverietės sūnus.
Nauja!!: Konstantinas Karijotaitis ir Kaributas · Žiūrėti daugiau »
Karigaila
Karigaila (po 1350 m. – 1390 m. rugsėjo 16 d. Vilniuje) – Mstislavlio kunigaikštis, Gediminaičių kilmės didikas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir jo antrosios žmonos Julijonos Tverietės sūnus.
Nauja!!: Konstantinas Karijotaitis ir Karigaila · Žiūrėti daugiau »
Karijotas
Karijotas (g. po 1300 – m. apie 1365) – lietuvių kunigaikštis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino šeštasis (?) sūnus, kunigaikščių Mantvydo, Narimanto, Algirdo, Jaunučio, Kęstučio ir Liubarto brolis.
Nauja!!: Konstantinas Karijotaitis ir Karijotas · Žiūrėti daugiau »
Kunigaikštis
Kunigaikštis – feodalinės monarchinės valstybės arba atskiro politinio vieneto valdovas IX – XVI a. pas slavus, baltus ir kai kurias kitas tautas; feodalinės aristokratijos atstovas; vėliau – dvariškio titulas.
Nauja!!: Konstantinas Karijotaitis ir Kunigaikštis · Žiūrėti daugiau »
Lengvenis Algirdaitis
Lengvenis Algirdaitis (arba Simonas,, 1360 m. – 1431 m. birželio 19 d.) – Naugardo ir Mstislavlio kunigaikštis, žymus LDK veikėjas.
Nauja!!: Konstantinas Karijotaitis ir Lengvenis Algirdaitis · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Konstantinas Karijotaitis ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Podolės kunigaikštystė
Podolės kunigaikštystė – LDK dalinė kunigaikštystė, su pertrūkiais gyvavusi XIV–XV amžiais Podolės istorinio regiono vakarinėje dalyje, dabartinės Ukrainos Chmelnyckio ir Vinycios srityse.
Nauja!!: Konstantinas Karijotaitis ir Podolės kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Skirgaila
Skirgaila (1383 ar 1384 m. apsikrikštijęs pagal katalikiškas apeigas gavo vardąKazimieras, valdydamas Kijevąnuo 1395 m. vadinosi stačiatikišku vardu Ivanas, apie 1353 m. – 1397 m. sausio 11 d.) – lietuvių kunigaikštis.
Nauja!!: Konstantinas Karijotaitis ir Skirgaila · Žiūrėti daugiau »
Teodoras Karijotaitis
Teodoras Karijotaitis (g. (?) – m. apie 1414, Mukačevėje) – Lietuvos kunigaikštis, Podolės kunigaikštystės valdovas, Palanoko pilies Mukačevėje statytojas.
Nauja!!: Konstantinas Karijotaitis ir Teodoras Karijotaitis · Žiūrėti daugiau »
Voluinė
Voluinė (arba Volynė) – istorinis regionas Ukrainos šiaurės vakaruose, tarp Pripetės ir Bugo.
Nauja!!: Konstantinas Karijotaitis ir Voluinė · Žiūrėti daugiau »
Vosylius Čartoriskis
Vosylius Čartoriskis (apie 1375 m. Čartoriskas – 1416 m. ten pat) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras didikas, kunigaikštis, valstybės ir karinis veikėjas.
Nauja!!: Konstantinas Karijotaitis ir Vosylius Čartoriskis · Žiūrėti daugiau »
1330 m.
1330 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Konstantinas Karijotaitis ir 1330 m. · Žiūrėti daugiau »
1362 m.
1362 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Konstantinas Karijotaitis ir 1362 m. · Žiūrėti daugiau »
1389 m.
1389 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Konstantinas Karijotaitis ir 1389 m. · Žiūrėti daugiau »
1390 m.
1390 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Konstantinas Karijotaitis ir 1390 m. · Žiūrėti daugiau »
