Greičiau nei naršyklėje!
18 santykiai: Čapelka, Bresto tvirtovė, Lenkija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Liublinas, Liublino vaivadija, Palenkės Biala, Palenkės Bialos apskritis, Terespolio valsčius, Terespolis (Lenkija), XIV amžius, XIX amžius, XV amžius, 1572 m., 1595 m., 1795 m., 1911 m., 1914 m..
Čapelka
Čapelka – upė rytų Lenkijoje, Liublino vaivadijoje, Palenkės Bialos apskrityje.
Nauja!!: Koroščynas ir Čapelka · Žiūrėti daugiau »
Bresto tvirtovė
Tvirtovės objektų planas Vieni iš tvirtovės vartų Bresto tvirtovė – XIX a. tvirtovė Bresto mieste prie Muchaveco ir Vakarinio Bugo upių santakos Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje.
Nauja!!: Koroščynas ir Bresto tvirtovė · Žiūrėti daugiau »
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Nauja!!: Koroščynas ir Lenkija · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Koroščynas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Liublinas
Liùblinas – miestas-apskritis pietryčių Lenkijoje, Liublino vaivadijos centras.
Nauja!!: Koroščynas ir Liublinas · Žiūrėti daugiau »
Liublino vaivadija
Liublino vaivadija – vaivadija esanti Lenkijos pietryčiuose.
Nauja!!: Koroščynas ir Liublino vaivadija · Žiūrėti daugiau »
Palenkės Biala
Radvilų rūmų tvirtovės bokštas Šv. Onos bažnyčia Šv. Antano bažnyčia Palénkės Bialà – miestas rytų Lenkijoje, Liublino vaivadijoje.
Nauja!!: Koroščynas ir Palenkės Biala · Žiūrėti daugiau »
Palenkės Bialos apskritis
Palenkės Bialos apskritis – apskritis rytų Lenkijoje, Liublino vaivadijoje.
Nauja!!: Koroščynas ir Palenkės Bialos apskritis · Žiūrėti daugiau »
Terespolio valsčius
Terespolio valsčius – kaimietiškas valsčius rytų Lenkijoje, Liublino vaivadijoje, Palenkės Bialos apskrityje.
Nauja!!: Koroščynas ir Terespolio valsčius · Žiūrėti daugiau »
Terespolis (Lenkija)
Švč. Trejybės bažnyčia Terespolis – miestas ir miesto tipo valsčius Lenkijos rytuose, Palenkės Bialos apskrityje, Liublino vaivadijoje.
Nauja!!: Koroščynas ir Terespolis (Lenkija) · Žiūrėti daugiau »
XIV amžius
Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Koroščynas ir XIV amžius · Žiūrėti daugiau »
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Koroščynas ir XIX amžius · Žiūrėti daugiau »
XV amžius
Penkioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1401 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1500 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Koroščynas ir XV amžius · Žiūrėti daugiau »
1572 m.
1572 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Koroščynas ir 1572 m. · Žiūrėti daugiau »
1595 m.
1595 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Koroščynas ir 1595 m. · Žiūrėti daugiau »
1795 m.
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Koroščynas ir 1795 m. · Žiūrėti daugiau »
1911 m.
1911 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Koroščynas ir 1911 m. · Žiūrėti daugiau »
1914 m.
1914 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Koroščynas ir 1914 m. · Žiūrėti daugiau »
