Turinys
34 santykiai: Alepas, Andrius II, Antakija, Arklidė, Beirutas, Freska, Gotika, Homsas, Homso muchafaza, Jeruzalė, Koplyčia, Libanas, Maltos Ordinas, Mameliukai, Pasaulio paveldo sąrašas, Pilis, Riteris, Saladinas, Siena, Sirija, XII amžius, XIII amžius, 1031 m., 1099 m., 1110 m., 1142 m., 1150 m., 1163 m., 1188 m., 1217 m., 1250 m., 1271 m., 1935 m., 2006 m..
- Sirijos kultūra
Alepas
Alepas (arab.حلب, Halab) – didžiausias Sirijos miestas ir prefektūra šiaurės vakarų Sirijoje.
Peržiūrėti Krak de Ševaljė ir Alepas
Andrius II
Andrius II Jeruzalietis (arba Andrašis II,,, apie 1177 m. – 1235 m. rugsėjo 21 d. Budoje) – 1205–1235 m.
Peržiūrėti Krak de Ševaljė ir Andrius II
Antakija
Antakija, senovėje Antiochija – miestas Turkijos pietuose, prie Asio upės, netoli Sirijos sienos; Hatajaus provincijos centras.
Peržiūrėti Krak de Ševaljė ir Antakija
Arklidė
Arklidžių viduje: praėjimas tarp gardų eilių Atviros arklidės kumelėms Raudondvario dvaro arklidžių fragmentas, Kauno raj. Arklidė – arkliams laikyti skirtas tvartas.
Peržiūrėti Krak de Ševaljė ir Arklidė
Beirutas
Beirutas – Libano sostinė, įsikūrusi siaurame Viduržemio jūros pusiasalyje.
Peržiūrėti Krak de Ševaljė ir Beirutas
Freska
Pompėjos freska Sandras Botičelis. Joana su Venera ir gracijomis. 1486-1490 m. Mikelandželas. Nukryžiavimas Mikelandželas. Siksto koplyčia Rafaelis. Freska Vatikano rūmuose. 1508 m. Aloizas Gaibleris. Veldeno bažnyčia. 1784 m. Vilniaus arkikatedros kriptos freska Freska (– šviežias) – sienų tapybos technika ir kūrinys, sukurtas freskos technika.
Peržiūrėti Krak de Ševaljė ir Freska
Gotika
Kauno Šv. Gertrūdos bažnyčia Gotika (pagal germanų genčių gotų pavadinimą) – XII-XVI a. Europos architektūros ir dailės stilius.
Peržiūrėti Krak de Ševaljė ir Gotika
Homsas
Homsas arba Himsas – miestas vakarų Sirijoje, Oronto upės slėnyje, apie 30 km į šiaurę nuo Libano sienos; muchafazos centras.
Peržiūrėti Krak de Ševaljė ir Homsas
Homso muchafaza
Homso muchafaza – viena iš 14 Sirijos muchafazų.
Peržiūrėti Krak de Ševaljė ir Homso muchafaza
Jeruzalė
Jeruzalė – senas Artimųjų Rytų miestas, labai svarbus krikščionims, žydams ir musulmonams.
Peržiūrėti Krak de Ševaljė ir Jeruzalė
Koplyčia
Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčios interjeras Koplyčia (– apsiaustas, paltas; deminutyvas – capella) – nedidelis katalikų arba anglikonų religinės paskirties pastatas.
Peržiūrėti Krak de Ševaljė ir Koplyčia
Libanas
Libanas, oficialiai Libano Respublika – valstybė Artimuosiuose Rytuose, rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje.
Peržiūrėti Krak de Ševaljė ir Libanas
Maltos Ordinas
Maltos ordino vėliava Maltos ordino herbas Suverenusis Maltos ordinas (Suverenusis karinis hospitaljerų šv. Jono ordinas), Šv.
Peržiūrėti Krak de Ševaljė ir Maltos Ordinas
Mameliukai
Mameliukų karys Mameliukai − tiurkų, taip pat gruzinų, čerkesų ir kitų kaukaziečių kilmės kariai, XII−XIX a. pradžioje veikę daugiausia Artimuosiuose Rytuose.
Peržiūrėti Krak de Ševaljė ir Mameliukai
Pasaulio paveldo sąrašas
Pasaulio paveldo emblema Pasaulio paveldo emblema lietuvių kalba Kuršių Nerijos įtraukimąį Pasaulio paveldo sąrašąPasaulio paveldo sąrašas įsteigtas ir palaikomas remiantis 1972 m.
Peržiūrėti Krak de Ševaljė ir Pasaulio paveldo sąrašas
Pilis
Pierrefonds pilis Mota pilis Rekonkistos virtusi karališkaisiais rūmais Trakų salos pilis Pilis – gynybinis statinys, laikomas vienu iš viduramžių simbolių.
Peržiūrėti Krak de Ševaljė ir Pilis
Riteris
Anglijos riteris Riteris – dažniausiai mainais už feodąsunkiojoje kavalerijoje tarnaujantis viduramžių bajoras.
Peržiūrėti Krak de Ševaljė ir Riteris
Saladinas
Saladinas (jo tikrasis vardas buvo Salach ad Din Jusuf ibn Ajjub, vardas – Jusufas, Ajjubo sūnus, o Salach ad Din reiškia „Tikėjimo teisingumas“, bet vakaruose jį vadino Saladinu, gimė apie 1138 m. Tikrite, Mesopotamijoje; mirė 1193 m. kovo 4 d. Damaske) – musulmonų karvedys.
Peržiūrėti Krak de Ševaljė ir Saladinas
Siena
Siena vadinama.
Peržiūrėti Krak de Ševaljė ir Siena
Sirija
Sirija, oficialiai Sirijos Arabų Respublika – valstybė Vakarų Azijoje.
Peržiūrėti Krak de Ševaljė ir Sirija
XII amžius
Dvyliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1101 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1200 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Krak de Ševaljė ir XII amžius
XIII amžius
Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Krak de Ševaljė ir XIII amžius
1031 m.
1031 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Krak de Ševaljė ir 1031 m.
1099 m.
1099 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Krak de Ševaljė ir 1099 m.
1110 m.
1110 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Krak de Ševaljė ir 1110 m.
1142 m.
1142 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Krak de Ševaljė ir 1142 m.
1150 m.
1150 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Krak de Ševaljė ir 1150 m.
1163 m.
1163 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Krak de Ševaljė ir 1163 m.
1188 m.
1188 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Krak de Ševaljė ir 1188 m.
1217 m.
1217 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Krak de Ševaljė ir 1217 m.
1250 m.
1250 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Krak de Ševaljė ir 1250 m.
1271 m.
1271 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Krak de Ševaljė ir 1271 m.
1935 m.
1935 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Krak de Ševaljė ir 1935 m.
2006 m.
2006 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Krak de Ševaljė ir 2006 m.
Taip pat žiūrėkite
Sirijos kultūra
- Alepas
- Bosra
- Damaskas
- Krak de Ševaljė
- Palmyra (Sirija)