Greičiau nei naršyklėje!
14 santykiai: Angelas, Apokalipsė, Šėtonas, Biblija, Demonas, Krikščionybė, Legenda, Monoteizmas, Naujasis Testamentas, Panas (mitologija), Pentagrama, Religija, Ritualas, Simbolis.
Angelas
Jokūbo grumtynės su Angelu (Gustave Doré paveikslas, 1855) Angelas (ángelos – „pasiuntinys“, „žinianešys“, „būrėjas“) – žydų mitologijoje ir krikščionių religijoje pusiau dieviškos būtybės.
Nauja!!: Krikščioniškoji demonologija ir Angelas · Žiūrėti daugiau »
Apokalipsė
Apreiškimas Keturi Apokalipsės raiteliai (A.Diureris). Apokalipsė ( – apsireiškimas) – sąvoka, reiškianti paslapties, nežinomos didžiajai žmonijos daliai, atskleidimąprivilegijuotiems asmenims dažniausiai per angelus.
Nauja!!: Krikščioniškoji demonologija ir Apokalipsė · Žiūrėti daugiau »
Šėtonas
G. Dorė paveikslas, 1866 m. Šėtonas ('priešininkas, kaltintojas') – piktoji dvasia abraominėse religijose.
Nauja!!: Krikščioniškoji demonologija ir Šėtonas · Žiūrėti daugiau »
Biblija
Gutenbergo Biblija Biblija (– „knygos“) – krikščionių šventasis raštas, jų taip pat vadinamas Dievo Žodžiu arba Šventuoju Raštu, įvairių autorių raštų rinkinys, religinės dogmatikos ir pamaldų pagrindas, sudarantis žydų tikėjimo pagrindą.
Nauja!!: Krikščioniškoji demonologija ir Biblija · Žiūrėti daugiau »
Demonas
Bronzinė Pazuzu statulėlė, datuojama apie VIII a. pr. m. e. (Luvro muziejus) Demonas ('dievybė, dvasia') – folklore, mitologijoje ir religijoje dvasia (gera arba pikta), padedanti ar trukdanti žmogui vykdyti jo sumanymus.
Nauja!!: Krikščioniškoji demonologija ir Demonas · Žiūrėti daugiau »
Krikščionybė
Jeruzalės senamiesčio krikščionių kvartale Krikščionybė – monoteistinė religija, grindžiama Jėzaus Kristaus gyvenimu ir mokymu, perteiktais Naujajame Testamente.
Nauja!!: Krikščioniškoji demonologija ir Krikščionybė · Žiūrėti daugiau »
Legenda
Legenda (lotynų, legenda, „tai, kas skaitytina“) – ir folkloro, ir literatūros (epikos) žanras.
Nauja!!: Krikščioniškoji demonologija ir Legenda · Žiūrėti daugiau »
Monoteizmas
Monoteizmas (– vienas + θεός – Dievas) – religijos atmaina, tikėjimas, kad yra vienas Aukščiausiasis Dievas.
Nauja!!: Krikščioniškoji demonologija ir Monoteizmas · Žiūrėti daugiau »
Naujasis Testamentas
Naujasis Testamentas (NT) – Biblijos dalis, 27 krikščionių veikalai, parašyti IV a., dauguma jų labai trumpi.
Nauja!!: Krikščioniškoji demonologija ir Naujasis Testamentas · Žiūrėti daugiau »
Panas (mitologija)
Panas graikų mitologijoje – piemenų ir jų bandų dievas.
Nauja!!: Krikščioniškoji demonologija ir Panas (mitologija) · Žiūrėti daugiau »
Pentagrama
Pentagrama Kornelijaus Agripos pateikta pentagrama su pitagoriečių simboliais. Pentagrama – penkiakampė žvaigždė, nubrėžiama penkiais štrichais.
Nauja!!: Krikščioniškoji demonologija ir Pentagrama · Žiūrėti daugiau »
Religija
Įvairių religijų simboliai Religija – išgyventas susitikimas su šventybe ir jos paveikto žmogaus atsakomoji veikla.
Nauja!!: Krikščioniškoji demonologija ir Religija · Žiūrėti daugiau »
Ritualas
Šokis ratu išreiškia ritualinį veiksmąRusijos stačiatikių ritualas – Epifanijos nakties maudymasis lediniame vandenyje Ritualas (Julius Pokorny, Indogermanisches etymologisches Wörterbuch. Tübingen–Bern–Munich: A. Francke. p. 55-61. apeiga. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-12-05. – nustatyta apeiginių veiksmų tvarka, kuria pagerbiama šventybė. Viena esminių religinio kulto dalių. Platesne prasme – ritualas yra bet koks socialiai formalizuotas apeiginis elgesys. Ritualas yra istoriškai susiklosčiusi ir simboliškai kodifikuota veiksmų seka, išreiškianti tam tikrus socialinius ir kultūrinius tarpusavio santykius (kokių nors vertybių, autoritetų pripažinimas, esamos socionormatyvinės sistemos patvirtinimas ir pan.). Ritualas yra konservatyviausia, mažiausiai kintanti religinio elgesio dalis. Ritualas glaudžiai susijęs su visuomenės elgesio normų ir socialinės tvarkos patvirtinimu: rituališkumas būdingas etiketui, papročiams, diplomatiniam etiketui. Arnoldas van Genepas išskyrė pagrindines tris ritualo struktūrines dalis: atsiskyrimas, perėjimo akimirka, įsitraukimas. Tokias struktūras jis pastebėjo šeimos švenčių metu, keičiantis žmogaus statusui (gimtuvės, krikštynos, vestuvės, laidotuvės), kalendorinių papročių cikluose. Ritualas socialinę klasifikacijąir kultūrinę tvarkąįveda į gamtinės aplinkos bei socialinius žmonių gyvenimo reikalus. Pasak Viktoro Ternerio, ritualas susideda iš simbolių, kurie atspindi ne tik struktūrą, bet ir nestruktūruotumą. Ternerio teigimu, ritualas yra formalizuotas, priskirtinis (tačiau nerutininis, nekasdienis) elgesys, atliekamas tikėjimų į mistines būtybes ar galias progomis.Vytis Čiubrinskas.. Kaunas: VDU, 2007. Struktūralistai, tokie kaip Klodas Levi-Strosas, ritualątraktavo kaip simbolinę kalbą, pasiduodančiąstruktūrinės kalbotyros metodinei analizei. Vladimiras Toporovas ritualąlaikė tapačiu mitui ir pažymėjo, kad tiek mitas, tiek ritualas išreiškia perėjimąnuo gamtiško ir biologiško, prie kultūros ir socialumo. Ritulas įcentrina simbolinį kosmosą, suteikia jam turinį. Ritualo tvarkos pažeidimas traktuojamas kaip pasaulio tvarkos sugriovimas, turintis sociumui žalingų pasekmių. Toporovas pabrėžia, kad ritualo metu įvairios simbolinės sistemos (kalba, gestai, mimika, pantomima, choreografija, daina, muzika, spalvos, garsai ir kt.) susilieja į nedalomąvisumą. Tokiu požiūriu, ritualas yra ir įvairių menų ištaka.
Nauja!!: Krikščioniškoji demonologija ir Ritualas · Žiūrėti daugiau »
Simbolis
Simbolis (~ 'sumesti kartu') – daiktinis, vaizdinis ar garsinis ženklas turintis tradicinę reikšmę ir perteikiantis kokiąnors sąvokąar idėją.
Nauja!!: Krikščioniškoji demonologija ir Simbolis · Žiūrėti daugiau »
