Greičiau nei naršyklėje!
14 santykiai: Jonas Anzelmas Vilčekas, Jonas Grigalius Korsakas, Kazėnai, Konstantinas Palubinskis, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Mstislavlio kaštelionas, Mykolas Druckis-Sokolinskis, Polocko kaštelionas, Samuelis Šimonas Sanguška, 1580 m., 1607 m., 1623 m., 1625 m., 1639 m..
Jonas Anzelmas Vilčekas
Jonas Anzelmas Vilčekas (? – 1649 m.) – LDK valstybinis veikėjas.
Nauja!!: Kristupas Druckis-Sokolinskis ir Jonas Anzelmas Vilčekas · Žiūrėti daugiau »
Jonas Grigalius Korsakas
Jonas Grigalius Korsakas (apie 1560–1625) – LDK valstybinis veikėjas.
Nauja!!: Kristupas Druckis-Sokolinskis ir Jonas Grigalius Korsakas · Žiūrėti daugiau »
Kazėnai
Kazė́nai – agromiestelis šiaurės Baltarusijoje, Vitebsko srityje, prie Dysnos ir Drūkšos santakos, netoli Lietuvos sienos.
Nauja!!: Kristupas Druckis-Sokolinskis ir Kazėnai · Žiūrėti daugiau »
Konstantinas Palubinskis
Konstantinas Palubinskis (m. 1640 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Vanagėlio herbo kunigaikštis, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.
Nauja!!: Kristupas Druckis-Sokolinskis ir Konstantinas Palubinskis · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Kristupas Druckis-Sokolinskis ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Mstislavlio kaštelionas
Mstislavlio vaivadijos herbas Mstislavlio vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Mstislavlio vaivadija Abiejų Tautų Respublikos žemėlapyje Mstislavlio kaštelionas – antrasis pagal rangąpo Mstislavlio vaivados aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos Mstislavlio vaivadijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vaivadijoje vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Nauja!!: Kristupas Druckis-Sokolinskis ir Mstislavlio kaštelionas · Žiūrėti daugiau »
Mykolas Druckis-Sokolinskis
Mykolas Druckis-Sokolinskis (~1540–1621 m.) – LDK valstybinis veikėjas.
Nauja!!: Kristupas Druckis-Sokolinskis ir Mykolas Druckis-Sokolinskis · Žiūrėti daugiau »
Polocko kaštelionas
Polocko vaivadijos herbas Polocko vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Polocko kaštelionas – antrasis pagal rangąpo Polocko vaivados aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Polocko vaivadijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vaivadijoje vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Nauja!!: Kristupas Druckis-Sokolinskis ir Polocko kaštelionas · Žiūrėti daugiau »
Samuelis Šimonas Sanguška
Kunigaikštis Samuelis Šimonas Sanguška (1570–1638 m. lapkritis) – ATR valstybinis ir karinis veikėjas, Oršos maršalka ir Mstislavlio kaštelionas (nuo 1620 metų), Vitebsko kaštelionas (1621–1626), Vitebsko vaivada (1626–1638), Suražo seniūnas.
Nauja!!: Kristupas Druckis-Sokolinskis ir Samuelis Šimonas Sanguška · Žiūrėti daugiau »
1580 m.
1580 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Druckis-Sokolinskis ir 1580 m. · Žiūrėti daugiau »
1607 m.
1607 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Druckis-Sokolinskis ir 1607 m. · Žiūrėti daugiau »
1623 m.
1623 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Druckis-Sokolinskis ir 1623 m. · Žiūrėti daugiau »
1625 m.
1625 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Druckis-Sokolinskis ir 1625 m. · Žiūrėti daugiau »
1639 m.
1639 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Druckis-Sokolinskis ir 1639 m. · Žiūrėti daugiau »
