Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Diegti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Kristupas Lekšas

Indeksas Kristupas Lekšas

Kristupas Lekšas (1872 m. rugpjūčio 31 d. Strilai, Pagėgių valsčius – 1941 m. kovo 30 d. Klaipėda, palaidotas Laugaliuose, netoli Katyčių) – Mažosios Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas, poetas, giesmynų sudarytojas.

46 santykiai: Šilutė, Birutė (draugija), Daiva Kšanienė, Erdmonas Simonaitis, Katyčiai, Klaipėda, Klaipėdos kraštas, Kovo 20, Kovo 30, Kristupas Lekšas, Laugaliai, Laukininkų centras, Lietuvių kalba, Lietuvninkai, Lietuvos šaulių sąjunga, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius, Lietuvos Taryba, Liuteronybė, Mažoji Lietuva, Mažosios Lietuvos tautinė taryba, Maironis, Pagėgiai, Pagėgių valsčius, Reichstagas (institucija), Rugpjūčio 31, Vilius Gaigalaitis, 1872 m., 1892 m., 1896 m., 1908 m., 1909 m., 1912 m., 1918 m., 1919 m., 1920 m., 1921 m., 1922 m., 1923 m., 1924 m., 1925 m., 1928 m., 1932 m., 1934 m., 1937 m., 1939 m., 1941 m..

Šilutė

Šilutė – miestas vakarinėje Lietuvos dalyje, Klaipėdos krašte, Pajūrio žemumoje, Klaipėdos apskrityje, netoli Kuršių marių ir 8 km iki Rusnės salos.

Nauja!!: Kristupas Lekšas ir Šilutė · Žiūrėti daugiau »

Birutė (draugija)

Birutė – pirmoji tautinė Mažosios Lietuvos lietuvių draugija, veikusi 1885–1914 m.

Nauja!!: Kristupas Lekšas ir Birutė (draugija) · Žiūrėti daugiau »

Daiva Kšanienė

Daiva Kšanienė (g. 1943 m. liepos 4 d. Šiauliuose) – muzikologė, Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto muzikinės kultūros tyrinėtoja, profesorė, visuomenės bei politinė veikėja.

Nauja!!: Kristupas Lekšas ir Daiva Kšanienė · Žiūrėti daugiau »

Erdmonas Simonaitis

Erdmonas Simonaitis (1888 m. Spiečiai, Tilžės apskritis – 1969 m. Veinheimas, Vokietija, 1991 m. perlaidotas Lėbartų kapinėse šalia Klaipėdos) – Mažosios Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas.

Nauja!!: Kristupas Lekšas ir Erdmonas Simonaitis · Žiūrėti daugiau »

Katyčiai

Katyčiai – miestelis Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, šalia kelio Žemaičių Naumiestis–Rukai, 12 km į pietryčius nuo Žemaičių Naumiesčio, abipus Šyšos upės.

Nauja!!: Kristupas Lekšas ir Katyčiai · Žiūrėti daugiau »

Klaipėda

Klaipėda – trečiasis pagal dydį Lietuvos miestas, Kuršių marių ir Baltijos jūros susiliejimo vietoje, Pajūrio žemumoje prie Dangės žiočių.

Nauja!!: Kristupas Lekšas ir Klaipėda · Žiūrėti daugiau »

Klaipėdos kraštas

Klaipėdos kraštas 1923–1939 m. Klaipėdos kraštas – šiaurinėje Mažosios Lietuvos dalyje ir palei Nemuno žemupį bei Baltijos jūrą 1919–1939 m. egzistavęs teritorinis vienetas.

Nauja!!: Kristupas Lekšas ir Klaipėdos kraštas · Žiūrėti daugiau »

Kovo 20

Kovo 20 yra 79-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 80-a).

Nauja!!: Kristupas Lekšas ir Kovo 20 · Žiūrėti daugiau »

Kovo 30

Kovo 30 yra 89-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 90-a).

Nauja!!: Kristupas Lekšas ir Kovo 30 · Žiūrėti daugiau »

Kristupas Lekšas

Kristupas Lekšas (1872 m. rugpjūčio 31 d. Strilai, Pagėgių valsčius – 1941 m. kovo 30 d. Klaipėda, palaidotas Laugaliuose, netoli Katyčių) – Mažosios Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas, poetas, giesmynų sudarytojas.

Nauja!!: Kristupas Lekšas ir Kristupas Lekšas · Žiūrėti daugiau »

Laugaliai

Laugaliai – kaimas Klaipėdos rajone, 2 km į vakarus nuo Gargždų.

Nauja!!: Kristupas Lekšas ir Laugaliai · Žiūrėti daugiau »

Laukininkų centras

Laukininkų centras – Klaipėdos krašto lietuvių politinė partija, veikusi 1934–1939 m.

Nauja!!: Kristupas Lekšas ir Laukininkų centras · Žiūrėti daugiau »

Lietuvių kalba

Lietuvių kalba – daugiausia vartotojų turinti rytų baltų kalba.

Nauja!!: Kristupas Lekšas ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Lietuvninkai

Lietuvininkų gyvenamos žemės Rytų Prūsijos žemėlapyje Lietuvininkai – savita etninė grupė, susiformavusi XVI a. ir gyvenusi Rytprūsių provincijos šiaurės rytinėje dalyje – Įsručio, Labguvos, Ragainės, Tilžės, Tepliavos, Klaipėdos apskrityse.

Nauja!!: Kristupas Lekšas ir Lietuvninkai · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos šaulių sąjunga

Šaulių sąjungos būstinė Vilniuje. Laisvės al. Lietuvos šaulių sąjunga (sutrump. LŠS) – valstybės remiama ir padedanti užtikrinti nacionalinį saugumą savanoriška sukarinta pilietinės savigynos asociacija, veikianti paga LŠŠ įstatymą ir savo statutą.

Nauja!!: Kristupas Lekšas ir Lietuvos šaulių sąjunga · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius

Ordinas. Juostelė. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius, iki 2002 m. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius – šešioliktas pagal svarbą Lietuvos valstybės apdovanojimas, kuriuo Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanojami nusipelnę Lietuvai asmenys, pasižymėję uoliu ir sąžiningu darbu valstybinėje tarnyboje ar visuomeninėje veikloje.

Nauja!!: Kristupas Lekšas ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Taryba

Nepriklausomybės aktas 20 pirmosios Tarybos narių, 1917 m. Lietuvos Valstybės Taryba. Kaunas, 1918 m. Iš kairės, sėdi: J. Staugaitis, A. Smetona, K. Olšauskas. Stovi: J. Šernas, J. Šaulys, J. Prunckis, V. Gaigalas, M. Yčas, A. Voldemaras Lietuvos Taryba – 1917 m.

Nauja!!: Kristupas Lekšas ir Lietuvos Taryba · Žiūrėti daugiau »

Liuteronybė

Martynas Liuteris Liuteronybė – pagrindinė, ankstyviausia ir dabar labiausiai paplitusi protestantizmo kryptis, kilusi iš XVI a. krikščioniškosios reformacijos Vokietijoje.

Nauja!!: Kristupas Lekšas ir Liuteronybė · Žiūrėti daugiau »

Mažoji Lietuva

Mažoji Lietuva, arba Prūsų Lietuva, rečiau – Litauischer Kreis, Litauische Ämter, Provinz Litthauen) – istorinis-etnografinis Prūsijos, o vėliau Rytprūsių regionas, apėmęs šiaurrytines Prūsijos provincijos dalis, kuriose gyveno lietuvininkai. Iki Kalavijuočių Ordino invazijos XIII a., vėliau Mažąja Lietuva tapusio regiono gyventojai buvo daugiausia skalvių ir nadruvių gentys. Vykstant kovoms tarp Lietuvos ir Ordino ši teritorija prarado didelę dalį savo gyventojų. Regionas vėl pradėtas apgyvendinti po Melno taikos, gyventojų pagrindą sudarė likusieji baltai, naujai atsikėlę lietuviai ir iš kitų Prūsijos regionų grįžtantys gyventojai. „Mažosios Lietuvos“ sąvoka pirmą kartą paminėta tarp 1517 ir 1526 m. Šiuo metu jo dauguma priklauso Kaliningrado sričiai, dalis – Lietuvai (Klaipėdos kraštas) ir Lenkijai. Siaurąja prasme taip vadinamas ir tik Klaipėdos kraštas, esantis vienu iš penkių dabartinės Lietuvos etnokultūrinių regionų. Veikiama protestantų bažnyčios ir Prūsijos valstybės Mažojoje Lietuvoje susiformavo savita lietuvių kultūra, kuri skyrėsi nuo Lenkijos ypač paveiktos katalikiškos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lietuvių kultūros. Mažosios Lietuvos lietuviai save vadino lietuvininkais ir tuo skyrėsi nuo Didžiosios Kunigaikštystės lietuvių. Nors po 1945 m. Mažojoje Lietuvoje praktiškai nebeliko lietuvininkų ir jų kultūros, šis regionas buvo svarbus Lietuvos kultūrai. Mažojoje Lietuvos buvo išspausdinta pirmoji knyga lietuvių kalba, pirmoji lietuviška Biblija, pirmoji lietuvių kalbos gramatika, pradėtas leisti pirmasis laikraštis lietuvių kalba. Iki 1709-10 m. maro lietuviai sudarė Rytprūsių gyventojų daugumą, gyveno daugiausia kaime, o miestuose vyravo vokiečiai. Iki pat II Pasaulinio karo pabaigos tai buvo ypatingas regionas, su daugmaž vienoda vokiečių ir lietuvių populiacija. Per ilgalaikę Prūsijos ir Vokietijos imperijos istoriją buvo įvairiai vadinamas - Lietuvos departamentas, Rytprūsiai. Unikalus krašto vystymasis ir istorija baigėsi 1946 m. pasitraukus 99% natūralių gyventojų (1945 m. sovietams artinantis Mėmelyje buvo likę 6 žmonės) ir kraštui tapus LTSR dalimi, kuomet atvyko naujakuriai iš didžiosios Lietuvos ir RFTSRS.

Nauja!!: Kristupas Lekšas ir Mažoji Lietuva · Žiūrėti daugiau »

Mažosios Lietuvos tautinė taryba

Mažosios Lietuvos tautinė taryba, Prūsų Lietuvos tautinė taryba – Mažosios Lietuvos politinė organizacija, veikusi 1918–1924 m.

Nauja!!: Kristupas Lekšas ir Mažosios Lietuvos tautinė taryba · Žiūrėti daugiau »

Maironis

Maironis (tikroji pavardė Jonas Mačiulis, 1862 m. spalio 21 d. (pagal Julijaus kalendorių) Pasandravio dvare, Šiluvos valsčiuje, Raseinių apskrityje. – 1932 m. birželio 28 d. Kaune) – kunigas, profesorius; XIX ir XX a. lietuvių romantizmo poetas, parašęs tokius Lietuvoje žymius kūrinius kaip „Trakų pilis“, „Lietuva Brangi“ ir daugelį kitų.

Nauja!!: Kristupas Lekšas ir Maironis · Žiūrėti daugiau »

Pagėgiai

Pagėgiai – miestas vakarų Lietuvoje, Klaipėdos krašte, Tauragės apskrityje, prie kelio, 30 km į pietvakarius nuo Tauragės.

Nauja!!: Kristupas Lekšas ir Pagėgiai · Žiūrėti daugiau »

Pagėgių valsčius

Pagėgių valsčius buvo Mažojoje Lietuvoje, gyvavo neilgai XX a. tarpukariu.

Nauja!!: Kristupas Lekšas ir Pagėgių valsčius · Žiūrėti daugiau »

Reichstagas (institucija)

Šventosios Romos imperijos Reichstago posėdis 1640 m. Šiaurės Vokietijos konfederacijos Reichstago posėdis 1867 m. Vokietijos imperijos Reichstago posėdis 1889 m. Veimaro respublikos Reichstago posėdis 1932 m. spalio 12 d. Reichstagas – Šventosios Romos imperijos, Šiaurės Vokietijos konfederacijos ir Vokietijos parlamento, bei pastato Berlyne, kuriame dirbo Vokietijos parlamentas, pavadinimas.

Nauja!!: Kristupas Lekšas ir Reichstagas (institucija) · Žiūrėti daugiau »

Rugpjūčio 31

Rugpjūčio 31 yra 243-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 244-a).

Nauja!!: Kristupas Lekšas ir Rugpjūčio 31 · Žiūrėti daugiau »

Vilius Gaigalaitis

Klaipėdos krašto direktorija 1923 m. Iš kairės į dešinę: Vilius Gaigalaitis, Martynas Reizgys, Erdmonas Simonaitis (vadovas), Martynas Toleikis, Kristupas Lekšas Vilius Gaigalaitis (1870 m. rugsėjo 27 d. Naujienoje,, Ragainės apskritis – 1945 m. lapkričio 30 d. Bretenas, Viurtembergo žemė, Vokietija) – Mažosios Lietuvos politinis, visuomenės ir kultūros veikėjas, evangelikų kunigas, teologijos daktaras, profesorius.

Nauja!!: Kristupas Lekšas ir Vilius Gaigalaitis · Žiūrėti daugiau »

1872 m.

1872 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kristupas Lekšas ir 1872 m. · Žiūrėti daugiau »

1892 m.

1892 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kristupas Lekšas ir 1892 m. · Žiūrėti daugiau »

1896 m.

1896 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kristupas Lekšas ir 1896 m. · Žiūrėti daugiau »

1908 m.

1908 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kristupas Lekšas ir 1908 m. · Žiūrėti daugiau »

1909 m.

1909 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kristupas Lekšas ir 1909 m. · Žiūrėti daugiau »

1912 m.

1912 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kristupas Lekšas ir 1912 m. · Žiūrėti daugiau »

1918 m.

1918 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kristupas Lekšas ir 1918 m. · Žiūrėti daugiau »

1919 m.

1919 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kristupas Lekšas ir 1919 m. · Žiūrėti daugiau »

1920 m.

1920 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kristupas Lekšas ir 1920 m. · Žiūrėti daugiau »

1921 m.

1921 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kristupas Lekšas ir 1921 m. · Žiūrėti daugiau »

1922 m.

1922 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kristupas Lekšas ir 1922 m. · Žiūrėti daugiau »

1923 m.

1923 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kristupas Lekšas ir 1923 m. · Žiūrėti daugiau »

1924 m.

1924 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kristupas Lekšas ir 1924 m. · Žiūrėti daugiau »

1925 m.

1925 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kristupas Lekšas ir 1925 m. · Žiūrėti daugiau »

1928 m.

1928 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kristupas Lekšas ir 1928 m. · Žiūrėti daugiau »

1932 m.

1932 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kristupas Lekšas ir 1932 m. · Žiūrėti daugiau »

1934 m.

1934 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kristupas Lekšas ir 1934 m. · Žiūrėti daugiau »

1937 m.

1937 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kristupas Lekšas ir 1937 m. · Žiūrėti daugiau »

1939 m.

1939 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kristupas Lekšas ir 1939 m. · Žiūrėti daugiau »

1941 m.

1941 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kristupas Lekšas ir 1941 m. · Žiūrėti daugiau »

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »