Greičiau nei naršyklėje!
33 santykiai: Chotyno mūšis, Lapkričio 27, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Madridas, Maincas, Malta, Mikalojus Sapiega, Paduja, Paryžius, Roma, Sapiegos, Viena, 1545 m., 1590 m., 1595 m., 1599 m., 1608 m., 1609 m., 1610 m., 1611 m., 1612 m., 1613 m., 1616 m., 1617 m., 1618 m., 1621 m., 1623 m., 1625 m., 1630 m., 1631 m., 1632 m., 1633 m., 1637 m..
Chotyno mūšis
Chotyno mūšis – 1621 m.
Nauja!!: Kristupas Sapiega ir Chotyno mūšis · Žiūrėti daugiau »
Lapkričio 27
Lapkričio 27 yra 331-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 332-a).
Nauja!!: Kristupas Sapiega ir Lapkričio 27 · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Kristupas Sapiega ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Madridas
Madridas (isp. Madrid) – Ispanijos sostinė, esanti šalies centre prie Mansanareso upės.
Nauja!!: Kristupas Sapiega ir Madridas · Žiūrėti daugiau »
Maincas
Maincas – miestas Vokietijoje, Reino krašto-Pfalco žemės sostinė.
Nauja!!: Kristupas Sapiega ir Maincas · Žiūrėti daugiau »
Malta
Malta, oficialiai Maltos Respublika − salų valstybė Viduržemio jūroje, Pietų Europoje.
Nauja!!: Kristupas Sapiega ir Malta · Žiūrėti daugiau »
Mikalojus Sapiega
Mikalojus Sapiega (apie 1545–1599 m. lapkričio 1 d.) – LDK valstybinis veikėjas.
Nauja!!: Kristupas Sapiega ir Mikalojus Sapiega · Žiūrėti daugiau »
Paduja
Paduja arba Paduva – miestas Italijoje, Veneto regione, to paties pavadinimo provincijos administracinis centras.
Nauja!!: Kristupas Sapiega ir Paduja · Žiūrėti daugiau »
Paryžius
Paryžius – Prancūzijos sostinė, Il de Franso administracinio regiono centras.
Nauja!!: Kristupas Sapiega ir Paryžius · Žiūrėti daugiau »
Roma
Roma – Italijos sostinė (nuo 1870 m.) ir didžiausias miestas, esantis šalies centrinėje dalyje prie Tibro upės.
Nauja!!: Kristupas Sapiega ir Roma · Žiūrėti daugiau »
Sapiegos
Didysis Sapiegų herbas (F. Régamey litografija, 1858–1859 m. Sapiegos – rusėnų kilmės LDK didikų giminė, labiausiai sustiprėjusi XVII amžiuje.
Nauja!!: Kristupas Sapiega ir Sapiegos · Žiūrėti daugiau »
Viena
Viena – didžiausias Austrijos miestas, sostinė ir kartu viena iš devynių Austrijos žemių.
Nauja!!: Kristupas Sapiega ir Viena · Žiūrėti daugiau »
1545 m.
1545 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Sapiega ir 1545 m. · Žiūrėti daugiau »
1590 m.
1590 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Sapiega ir 1590 m. · Žiūrėti daugiau »
1595 m.
1595 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Sapiega ir 1595 m. · Žiūrėti daugiau »
1599 m.
1599 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Sapiega ir 1599 m. · Žiūrėti daugiau »
1608 m.
1608 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Sapiega ir 1608 m. · Žiūrėti daugiau »
1609 m.
1609 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Sapiega ir 1609 m. · Žiūrėti daugiau »
1610 m.
1610 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Sapiega ir 1610 m. · Žiūrėti daugiau »
1611 m.
1611 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Sapiega ir 1611 m. · Žiūrėti daugiau »
1612 m.
1612 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Sapiega ir 1612 m. · Žiūrėti daugiau »
1613 m.
1613 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Sapiega ir 1613 m. · Žiūrėti daugiau »
1616 m.
1616 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Sapiega ir 1616 m. · Žiūrėti daugiau »
1617 m.
1617 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Sapiega ir 1617 m. · Žiūrėti daugiau »
1618 m.
1618 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Sapiega ir 1618 m. · Žiūrėti daugiau »
1621 m.
1621 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Sapiega ir 1621 m. · Žiūrėti daugiau »
1623 m.
1623 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Sapiega ir 1623 m. · Žiūrėti daugiau »
1625 m.
1625 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Sapiega ir 1625 m. · Žiūrėti daugiau »
1630 m.
1630 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Sapiega ir 1630 m. · Žiūrėti daugiau »
1631 m.
1631 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Sapiega ir 1631 m. · Žiūrėti daugiau »
1632 m.
1632 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Sapiega ir 1632 m. · Žiūrėti daugiau »
1633 m.
1633 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Sapiega ir 1633 m. · Žiūrėti daugiau »
1637 m.
1637 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Sapiega ir 1637 m. · Žiūrėti daugiau »
