Atidaryti „Google Maps“Turinys
19 santykiai: Aleksandras Makedonietis, Antika, IV amžius pr. m. e., Letonas, Likų kalba, Likija, Mažoji Azija, Markas Antonijus, Markas Junijus Brutas, Pasaulio paveldo sąrašas, Senovės Roma, Stela, Turkija, V amžius pr. m. e., VI amžius pr. m. e., 1 tūkstantmetis pr. m. e., 190 m. pr. m. e., 1988 m., 42 m. pr. m. e..
- Pasaulio paveldo objektai Turkijoje
Aleksandras Makedonietis
Aleksandras I Didysis (arba Aleksandras III Makedonietis 356 m. pr. m. e. liepos 21 d. Pela – 323 m. pr. m. e. birželio 10 d. Babilonas) – Makedonijos karalius (336–323 m. pr. m. e.). Po daugybės Senovės Graikijos miestų-valstybių suvienijimo valdant jo tėvui Pilypui II (tai Aleksandrui teko pakartoti po to, kai po Pilypo II mirties pietinė Graikija sukilo), Aleksandras išplėtė savo tėvo sukurtąkaralystę užkariaudamas Persiją, įskaitant Anatoliją, Siriją, Finikiją, Egiptą, Baktriją, Mesopotomiją.
Peržiūrėti Ksantas (Turkija) ir Aleksandras Makedonietis
Antika
Antika (Kai kurie istorikai antikos pabaiga laiko Platono akademijos Atėnuose uždarymą529 m. Antikos terminąXVIII a. pasiūlė vokiečių scholastas Kristopas Keleris. Senovės graikų kultūra kartu su kai kuriomis senovės Artimųjų Rytų įtakomis buvo Europos meno, filosofijos, visuomenės ir švietimo pagrindas iki pat Romos imperijos laikotarpio.
Peržiūrėti Ksantas (Turkija) ir Antika
IV amžius pr. m. e.
Ketvirtasis amžius prieš mūsų erą– šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 400 m. pr. m. e. sausio 1 dienąir pasibaigęs 301 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Ksantas (Turkija) ir IV amžius pr. m. e.
Letonas
Letonas – Likijos karalystės miesto liekanos Turkijoje.
Peržiūrėti Ksantas (Turkija) ir Letonas
Likų kalba
Likų kalba (Trm̃mili) – mirusi indoeuropiečių kalba, priklausanti Anatolijos kalbų šakai.
Peržiūrėti Ksantas (Turkija) ir Likų kalba
Likija
Likija (likiečių kalba: Trm̃mis, graikų kalba: Λυκία; asirų kalba: Luqqa) buvo istorinė sritis, karalystė ir Romos provincija pietvakarinėje Mažojoje Azijoje, besiribojanti su Karija ir Lydija šiaurėje, Pamfilija rytuose.
Peržiūrėti Ksantas (Turkija) ir Likija
Mažoji Azija
Mažoji Azija (žalia) Turkijos topografinis žemėlapis. Jos azijinė dalis sudaro AnatolijąMažoji Azija, arba Anatolija – pusiasalis Azijos žemyno vakaruose, tarp Juodosios jūros ir Viduržemio jūros, į rytus nuo Bosforo sąsiaurio ir Egėjo jūros.
Peržiūrėti Ksantas (Turkija) ir Mažoji Azija
Markas Antonijus
Markas Antonijus (apie 83 m. pr. m. e. sausio 14 d. – 30 m. pr. m. e. rugpjūčio 1 d.) buvo Romos respublikos politikas ir karvedys.
Peržiūrėti Ksantas (Turkija) ir Markas Antonijus
Markas Junijus Brutas
Marko Junijaus Bruto biustas Markas Junijus Brutas (Marcus Junius Brutus, 85 m. pr. m. e. – 42 m. pr. m. e.) – senovės Romos Respublikos senatorius.
Peržiūrėti Ksantas (Turkija) ir Markas Junijus Brutas
Pasaulio paveldo sąrašas
Pasaulio paveldo emblema Pasaulio paveldo emblema lietuvių kalba Kuršių Nerijos įtraukimąį Pasaulio paveldo sąrašąPasaulio paveldo sąrašas įsteigtas ir palaikomas remiantis 1972 m.
Peržiūrėti Ksantas (Turkija) ir Pasaulio paveldo sąrašas
Senovės Roma
Žaliai pažymėtos graikų apgyvendintos teritorijos, geltonai – etruskų, violetine spalva – kartaginiečių. Rytų Romos imperija Senovės Romos žemėlapis Senovės Roma – senovės civilizacija, išsivysčiusi iš mažos žemdirbių bendruomenės, įsikūrusios Apeninų pusiasalyje X amžiuje pr.
Peržiūrėti Ksantas (Turkija) ir Senovės Roma
Stela
Kopane Stela – akmeninis, marmurinis ar medinis stulpas, su ant jo išraižytais piešiniais ar užrašais.
Peržiūrėti Ksantas (Turkija) ir Stela
Turkija
Turkija, oficialiai Turkijos Respublika – valstybė Vakarų Azijoje, kurios nedidelė dalis teritorijos (Trakija) yra Europoje, o likusi dalis (Anatolija) Azijoje.
Peržiūrėti Ksantas (Turkija) ir Turkija
V amžius pr. m. e.
Penktasis amžius prieš mūsų erą– šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 500 m. pr. m. e. sausio 1 dienąir pasibaigęs 401 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Ksantas (Turkija) ir V amžius pr. m. e.
VI amžius pr. m. e.
Šeštasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 600 m. pr. m. e. sausio 1 dienąir pasibaigęs 501 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Ksantas (Turkija) ir VI amžius pr. m. e.
1 tūkstantmetis pr. m. e.
negyvenami plotai Pirmasis tūkstantmentis prieš mūsų erą – tūkstantmetis, besitęsęs nuo 1000-ųjų m. pr. m. e. iki 1-ųjų m. pr. m. e. V a. pr. m. e. graikų keramika, vaizduojanti graiko ir perso dvikovąSkaičiuojama, kad per šį tūkstantmetį žmonijos populiacija padvigubėjo nuo ~100 mln.
Peržiūrėti Ksantas (Turkija) ir 1 tūkstantmetis pr. m. e.
190 m. pr. m. e.
190 m. pr.
Peržiūrėti Ksantas (Turkija) ir 190 m. pr. m. e.
1988 m.
1988 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Ksantas (Turkija) ir 1988 m.
42 m. pr. m. e.
42 m. pr.
Peržiūrėti Ksantas (Turkija) ir 42 m. pr. m. e.
Taip pat žiūrėkite
Pasaulio paveldo objektai Turkijoje
- Afrodizijas
- Ani
- Bursa
- Dijarbakyras
- Divrihio didžioji mečetė
- Efesas
- Giobekli Tepė
- Gioremės slėnis
- Gordijas
- Hatušas
- Hierapolis
- Kapadokija
- Ksantas (Turkija)
- Letonas
- Melidas
- Nemrut Dagas
- Pamukalė
- Pergamas
- Safranbolu
- Selimijos mečetė
- Stambulas
- Sultono Ahmedo mečetė
- Troja
- Čatal Hiujukas
Taip pat žinomas kaip Ksantas (miestas), Ksantosas.