Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Diegti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Kęstutis

Indeksas Kęstutis

Kęstutis (apie 1300 m. − 1382 m. rugpjūčio 15 d.) – LDK submonarchas (nuo 1337(?) ar 1345 iki 1381 m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1381–1382 m.). Gedimino sūnus, didžiųjų kunigaikščių Vytauto ir Žygimanto tėvas.

115 santykiai: Aldona, Aleksandras Gerasis, Algirdas, Žemaitija, Žygimantas Kęstutaitis, Čekija, Birutė, Butautas, Didysis Naugardas, Gardinas, Gediminaičių dinastija, Gediminas, Gegužė, Gegužės 26, Jaunutis, Jogaila, Karijotas, Kauno pilis, Kęstučio apygarda, Kernavė, Kivyliai, Klemensas VI, Kovo 11, Kovo 20, Krevas, Lenkija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos didysis kunigaikštis, Lietuvos partizanai, Liubartas, Mantvydas, Maskva, Mazovija, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Miklausė Marija, Moldavija, Mykolas Elvyras Andriolis, Narimantas, Naugardukas, Ona Danutė, Palenkė (regionas), Pinskas, Plockas, Polockas, Popiežiaus bulė, Prūsija, Rimgailė, Romos kurija, Rugpjūčio 15, Rugsėjo 10, ..., Senieji Trakai, Skirgaila, Slanimas, Starodubas, Strėvos mūšis, Trakai, Trakų kunigaikštystė, Turovas, Tverė, Vaidotas, Vasario 2, Vokiečių ordinas, Vokietija, Voluinė, Vytautas Didysis, Zaslavlis, 1275 m., 1297 m., 1300 m., 1309 m., 1316 m., 1320 m., 1325 m., 1331 m., 1333 m., 1335 m., 1336 m., 1337 m., 1338 m., 1339 m., 1340 m., 1341 m., 1342 m., 1343 m., 1344 m., 1345 m., 1346 m., 1348 m., 1349 m., 1350 m., 1351 m., 1352 m., 1356 m., 1358 m., 1361 m., 1362 m., 1364 m., 1365 m., 1366 m., 1371 m., 1375 m., 1376 m., 1377 m., 1381 m., 1382 m., 1384 m., 1386 m., 1389 m., 1390 m., 1392 m., 1419 m., 1430 m., 1432 m., 1433 m., 1440 m.. Išplėsti indeksą (65 daugiau) »

Aldona

Aldona Ona Gediminaitė (apie 1309 m. – 1339 m. gegužės 26 d. Krokuva, pirmoji moteris, palaidota Vavelyje) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikštytė, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino duktė, Lenkijos karalienė 1333-1339 m.

Nauja!!: Kęstutis ir Aldona · Žiūrėti daugiau »

Aleksandras Gerasis

Aleksandras Gerasis (m. 1432 m. sausio 1 d.) – nuo 1400 m. iki 1432 m. Moldavijos vaivada (princas), Romano I Musato sūnus.

Nauja!!: Kęstutis ir Aleksandras Gerasis · Žiūrėti daugiau »

Algirdas

Algirdas (1296 m. vasario 11 d. – 1377 m. gegužės 24 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1345-1377 m.), Vitebsko kunigaikštis (apie 1318-1345).

Nauja!!: Kęstutis ir Algirdas · Žiūrėti daugiau »

Žemaitija

Žemaitija (anksčiau tiesiog Žemaičiai) – Lietuvos etnografinis regionas, taip pat geografinis ir istorinis regionas.

Nauja!!: Kęstutis ir Žemaitija · Žiūrėti daugiau »

Žygimantas Kęstutaitis

Žygimanto Kęstutaičio didysis antspaudas Paminklas Pabaisko mūšiui atminti Žygimantas Kęstutaitis (~1365 m. Trakuose, Trakų pusiasalio pilyje – 1440 m. kovo 20 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1432–1440 m.), LDK submonarcho Kęstučio ir jo žmonos Birutės jauniausias sūnus.

Nauja!!: Kęstutis ir Žygimantas Kęstutaitis · Žiūrėti daugiau »

Čekija

Čekija, oficialiai Čekijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.

Nauja!!: Kęstutis ir Čekija · Žiūrėti daugiau »

Birutė

Birutė (m. 1382 m. Brasta, Lietuva) – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio antroji žmona, žymiausio Lietuvos valdovo Vytauto motina.

Nauja!!: Kęstutis ir Birutė · Žiūrėti daugiau »

Butautas

Butautas (krikšto vardas Henrikas; m. 1380 m. gegužės 7 d. Praha) – Lietuvos kunigaikštis, Šventosios Romos imperijos karinis veikėjas.

Nauja!!: Kęstutis ir Butautas · Žiūrėti daugiau »

Didysis Naugardas

Didysis Naugardas (iki 1999 m. Naugardas arba Novgorodas;; sen.gr: Νεμογαρδαϛ (Nemogardas) – miestas vakarų Rusijoje, prie Volchovo upės, netoli Ilmenio ežero. Srities administracinis centras, taip pat verslo ir pramonės centras. Regione išvystytas žemės ūkis. Pramonė: žemės ūkio, trąšų, maisto, baldų, porceliano. Mieste išlikę ankstyvosios rusų architektūros paminklų – paminėtini kremlius (tvirtovė) ir Šv. Sofijos soboras (abu iš XI a.).

Nauja!!: Kęstutis ir Didysis Naugardas · Žiūrėti daugiau »

Gardinas

Gar̃dinas – miestas vakarų Baltarusijoje, netoli sienos su Lenkija ir Lietuva, prie Nemuno upės.

Nauja!!: Kęstutis ir Gardinas · Žiūrėti daugiau »

Gediminaičių dinastija

Gediminaičių dinastija – ilgiausiai valdžiusi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dinastija.

Nauja!!: Kęstutis ir Gediminaičių dinastija · Žiūrėti daugiau »

Gediminas

Gediminas (Gedeminnus; ~1275–1341 m.) – Lietuvos didysis kunigaikštis iš Gediminaičių dinastijos, pavadintos jo garbei.

Nauja!!: Kęstutis ir Gediminas · Žiūrėti daugiau »

Gegužė

Gegužė – penktasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 31 diena.

Nauja!!: Kęstutis ir Gegužė · Žiūrėti daugiau »

Gegužės 26

Gegužės 26 yra 146-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 147-a).

Nauja!!: Kęstutis ir Gegužės 26 · Žiūrėti daugiau »

Jaunutis

Jaunutis (rusėn. Jevnutij ir pan.; g. apie 1300 m. − m. po 1366 m.) – Lietuvos didysis kunigaikštis, paveldėjęs sostąpo tėvo Gedimino mirties.

Nauja!!: Kęstutis ir Jaunutis · Žiūrėti daugiau »

Jogaila

Jogaila (1352 m. – 1434 m. birželio 1 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1377–1401), taip pat tituluotas „Rusios valdovu ir tėvoniu“, ir Lenkijos karalius (1386–1434) Vladislovas II Jogaila.

Nauja!!: Kęstutis ir Jogaila · Žiūrėti daugiau »

Karijotas

Karijotas (g. po 1300 – m. apie 1365) – lietuvių kunigaikštis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino šeštasis (?) sūnus, kunigaikščių Mantvydo, Narimanto, Algirdo, Jaunučio, Kęstučio ir Liubarto brolis.

Nauja!!: Kęstutis ir Karijotas · Žiūrėti daugiau »

Kauno pilis

Kauno pilis – viena seniausių Lietuvos mūrinių pilių, stovinti Kaune, antrajame pagal dydį šalies mieste.

Nauja!!: Kęstutis ir Kauno pilis · Žiūrėti daugiau »

Kęstučio apygarda

Jonas Žemaitis – vienas iš Kęstučio apygardos vadovų Kęstučio apygarda – rezistencinio pasipriešinimo Tauragės, Raseinių, Jurbarko, Šiaulių, Joniškio, iš dalies Kėdainių ir Kauno apskrityse veikusių partizanų junginių dalyvius vienijusi Lietuvos partizanų apygarda, veikusi 1946–1959 m.

Nauja!!: Kęstutis ir Kęstučio apygarda · Žiūrėti daugiau »

Kernavė

Kernavė – miestelis Širvintų rajono savivaldybėje, Neries dešiniajame krante, 18 km į pietvakarius nuo Širvintų, 35 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus.

Nauja!!: Kęstutis ir Kernavė · Žiūrėti daugiau »

Kivyliai

Kivyliai – kaimas Akmenės rajono savivaldybės šiaurėje, 10 km į šiaurės vakarus nuo Naujosios Akmenės, 5 km į vakarus nuo Klykolių, pasienyje su Latvija.

Nauja!!: Kęstutis ir Kivyliai · Žiūrėti daugiau »

Klemensas VI

Klemensas VI (tikroji pavardė, apie 1291 m. Rozjė d’Egletonas, Korezas, Limuzenas – 1352 m. gruodžio 6 d. Avinjonas) – Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1342 m.

Nauja!!: Kęstutis ir Klemensas VI · Žiūrėti daugiau »

Kovo 11

Kovo 11 yra 70-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 71-oji).

Nauja!!: Kęstutis ir Kovo 11 · Žiūrėti daugiau »

Kovo 20

Kovo 20 yra 79-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 80-a).

Nauja!!: Kęstutis ir Kovo 20 · Žiūrėti daugiau »

Krevas

Krẽvas (arba Krė́va) – agromiestelis Baltarusijoje, buvęs svarbus Pietryčių Lietuvos ir LDK karinis, prekybos bei amatų centras.

Nauja!!: Kęstutis ir Krevas · Žiūrėti daugiau »

Lenkija

Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.

Nauja!!: Kęstutis ir Lenkija · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Nauja!!: Kęstutis ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos didysis kunigaikštis

Lietuvos didysis kunigaikštis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo titulas.

Nauja!!: Kęstutis ir Lietuvos didysis kunigaikštis · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos partizanai

Lietuvos partizanai – partizaninės kovos prieš Sovietų Sąjungos valdžiąLietuvoje dalyviai 1944–1953 m.

Nauja!!: Kęstutis ir Lietuvos partizanai · Žiūrėti daugiau »

Liubartas

Liubartas Demetrijus (dar Liubko, Lubardus, krikšto vardas Dmitrijus, 1300 m. – 1383 m. rugpjūčio 4 d.) – Lucko (1323–1324, 1340–1383), Liubarsko (1323–1340) ir Voluinės (1340–1383) kunigaikštis.

Nauja!!: Kęstutis ir Liubartas · Žiūrėti daugiau »

Mantvydas

Mantvydas (g. prieš 1300 m. – m. 1348 m. vasario 2 d. arba 1341 ar 1343 m.) – lietuvių kunigaikštis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vyriausias (pagal Naugardo IV metraštį − jauniausias) sūnus, kunigaikščių Narimanto, Algirdo, Jaunučio, Kęstučio, Karijoto ir Liubarto brolis (T. Baranauskas ir kai kurie kt. istorikai mano, kad Mantvydas, Narimantas ir Algirdas buvo Gedimino ir jo pirmosios nežinomo vardo žmonos sūnūs; pasak S. Rouvelo, pirmoji Gedimino žmona tikriausiai buvusi pagonybės išpažinėja).

Nauja!!: Kęstutis ir Mantvydas · Žiūrėti daugiau »

Maskva

Maskva – Rusijos Federacijos sostinė, vienas iš trijų šalies federalinių miestų bei Centrinės federalinės apygardos ir Maskvos srities administracinis centras.

Nauja!!: Kęstutis ir Maskva · Žiūrėti daugiau »

Mazovija

Mazovija – geografinė ir istorinė sritis rytų Lenkijoje, kurios istorinė sostinė ir seniausias miestas yra Plockas.

Nauja!!: Kęstutis ir Mazovija · Žiūrėti daugiau »

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875 m. rugsėjo 22 d. Varėnoje (šiuo metu Senoji Varėna) – 1911 m. balandžio 10 d. Pustelnike, netoli Varšuvos, palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse) – lietuvių kompozitorius, dailininkas, chorvedys, kultūros veikėjas.

Nauja!!: Kęstutis ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis · Žiūrėti daugiau »

Miklausė Marija

Miklausė Marija (g. ? – m. 1405 m. spalio 30 d. Tverėje) – Lietuvos kunigaikštytė, Tverės didžioji kunigaikštienė.

Nauja!!: Kęstutis ir Miklausė Marija · Žiūrėti daugiau »

Moldavija

Moldova arba Moldavija, oficialiai Moldovos Respublika – valstybė Pietryčių Europoje.

Nauja!!: Kęstutis ir Moldavija · Žiūrėti daugiau »

Mykolas Elvyras Andriolis

Mykolas Elvyras Andriolis. Vilniaus panorama XIX a. Mykolas Elvyras Andriolis (1836 m. lapkričio 2 d. Vilnius – 1893 m. rugpjūčio 23 d. Nalenčiovas, Liublino vaivadija) – Lenkijos ir Lietuvos grafikas, tapytojas, 1863 m. sukilimo dalyvis.

Nauja!!: Kęstutis ir Mykolas Elvyras Andriolis · Žiūrėti daugiau »

Narimantas

Narimantas (stačiatikių krikšto vardas Glebas, g. apie 1300 m. – 1348 m. vasario 2 d.) – lietuvių kunigaikštis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino antrasis sūnus, Narimantaičių giminės pradininkas.

Nauja!!: Kęstutis ir Narimantas · Žiūrėti daugiau »

Naugardukas

Naugardùkas  (arba Naũgardas) – miestas vakarų Baltarusijoje, Gardino apskrityje, 50 km į pietryčius nuo Lydos.

Nauja!!: Kęstutis ir Naugardukas · Žiūrėti daugiau »

Ona Danutė

Ona Danutė (pakrikštyta kaip Ona g. 1362 m. – 1448 m. gegužės 25 d.) – Lietuvos kunigaikštytė, didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio duktė, Mazovijos kunigaikščio Janušo I Senojo žmona.

Nauja!!: Kęstutis ir Ona Danutė · Žiūrėti daugiau »

Palenkė (regionas)

Palenkės vaivadijos žemėlapis Narevo upė Vakarinio Bugo upė Drohičino pilies kalnas prie Vakarinio Bugo upės Balstogės miestas Augustavo miestas Bielsko rotušė Palenkė – istorinis regionas šiaurės rytų Lenkijoje, sudarantis dalį dabartinės (įsteigta 1999 m.) Palenkės ir Mazovijos vaivadijų.

Nauja!!: Kęstutis ir Palenkė (regionas) · Žiūrėti daugiau »

Pinskas

Pìnskas – miestas ir upių uostas pietvakarių Baltarusijoje, Polesės žemumose, Bresto srityje, prie Pinos ir Pripetės (Dniepro intakų) upių santakos, 40 km atstumu nuo Dniepro-Bugo kanalo.

Nauja!!: Kęstutis ir Pinskas · Žiūrėti daugiau »

Plockas

Plòckas – miestas vidurio Lenkijoje, prie Vyslos upės.

Nauja!!: Kęstutis ir Plockas · Žiūrėti daugiau »

Polockas

Pòlockas  – miestas šiaurės Baltarusijoje, prie Dauguvos upės prie vietos, kur į jąįteka Polota (nulėmusi miesto vardą).

Nauja!!: Kęstutis ir Polockas · Žiūrėti daugiau »

Popiežiaus bulė

Urbono VIII bulė su švininiu atspaudu (1637 m.) Mindaugo krikšto, karūnavimo bei Šventojo Sosto globos Popiežiaus bulė ( – burbulas, antspaudas) – popiežiaus kanceliarijoje paruoštas ir antspauduotas, iškilmingos formos dokumentas, kuriuo fiksuojami svarbūs popiežiaus leidžiami teisės aktai.

Nauja!!: Kęstutis ir Popiežiaus bulė · Žiūrėti daugiau »

Prūsija

Prūsija – istorinė Europos valstybė pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje.

Nauja!!: Kęstutis ir Prūsija · Žiūrėti daugiau »

Rimgailė

Rimgailė (gimė tarp 1367 ir 1369 m., mirė tarp 1423 ir 1430 m.) – Lietuvos kunigaikštytė.

Nauja!!: Kęstutis ir Rimgailė · Žiūrėti daugiau »

Romos kurija

Šventojo Sosto herbas Romos kurijos pastatas Romos kurija – pagrindinė Romos katalikų bažnyčios, Šventojo sosto ir Vatikano administracijos institucija, kurios žinybos popiežiaus vardu priima pasiūlymus, prašymus, apeliacijas, skundus, nagrinėja juos, rengia jų pagrindu dokumentus ir savo kompetencijos ribose priima sprendimus visais bažnyčiąliečiančiais klausimais.

Nauja!!: Kęstutis ir Romos kurija · Žiūrėti daugiau »

Rugpjūčio 15

Rugpjūčio 15 yra 227-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 228-a).

Nauja!!: Kęstutis ir Rugpjūčio 15 · Žiūrėti daugiau »

Rugsėjo 10

Rugsėjo 10 yra 253-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 254-a).

Nauja!!: Kęstutis ir Rugsėjo 10 · Žiūrėti daugiau »

Senieji Trakai

Senieji Trakai – kaimas Trakų rajono savivaldybės rytuose, Trakų istoriniame nacionaliniame parke.

Nauja!!: Kęstutis ir Senieji Trakai · Žiūrėti daugiau »

Skirgaila

Skirgaila (1383 ar 1384 m. apsikrikštijęs pagal katalikiškas apeigas gavo vardąKazimieras, valdydamas Kijevąnuo 1395 m. vadinosi stačiatikišku vardu Ivanas, apie 1353 m. – 1397 m. sausio 11 d.) – lietuvių kunigaikštis.

Nauja!!: Kęstutis ir Skirgaila · Žiūrėti daugiau »

Slanimas

Slãnimas  (arba Slonimas) – vakarų miestas Baltarusijoje, Gardino srities pietuose, prie Isos ir Ščiaros (Nemuno intakas) upių santakos.

Nauja!!: Kęstutis ir Slanimas · Žiūrėti daugiau »

Starodubas

Starodubas – miestas vakarų Rusijoje, Briansko srityje.

Nauja!!: Kęstutis ir Starodubas · Žiūrėti daugiau »

Strėvos mūšis

Strėvos mūšis įvyko 1348 m.

Nauja!!: Kęstutis ir Strėvos mūšis · Žiūrėti daugiau »

Trakai

Trakai – miestas Vilniaus apskrityje, už 30 km į vakarus nuo Vilniaus centro.

Nauja!!: Kęstutis ir Trakai · Žiūrėti daugiau »

Trakų kunigaikštystė

Kunigaikštystę sudarė Trakų žemė (Trakai su aplinkiniais valsčiais, vėliau iš jų sudaryta Trakų apskritis), Gardinas su apylinkėmis, buvusios jotvingių žemės iki Raigardo ir Bebro upės, Palenkė iki Brastos.

Nauja!!: Kęstutis ir Trakų kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Turovas

Tùrovas – miestas pietų Baltarusijoje, Gomelio srityje, 258 km nuo Gomelio, Žytkavičų rajone, Pripetės dešiniajame krante.

Nauja!!: Kęstutis ir Turovas · Žiūrėti daugiau »

Tverė

Tverė – miestas Rusijoje, Volgos aukštupyje (prie jos intako Tvercos žiočių), 167 km į šiaurės vakarus nuo Maskvos; srities centras.

Nauja!!: Kęstutis ir Tverė · Žiūrėti daugiau »

Vaidotas

Kauno pilis Paminklinis akmuo prie Kauno pilies kunigaikščiui Vaidotui atminti Vaidotas (g. XIV a. – m. po 1401 m.) – LDK kunigaikščio Kęstučio sūnus, vadovavęs Kauno pilies gynybai.

Nauja!!: Kęstutis ir Vaidotas · Žiūrėti daugiau »

Vasario 2

Vasario 2 yra 33-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir Vasario 2 · Žiūrėti daugiau »

Vokiečių ordinas

Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.

Nauja!!: Kęstutis ir Vokiečių ordinas · Žiūrėti daugiau »

Vokietija

Vokietija, oficialiai Vokietijos Federacinė Respublika (VFR) – valstybė Vidurio Europoje.

Nauja!!: Kęstutis ir Vokietija · Žiūrėti daugiau »

Voluinė

Voluinė (arba Volynė) – istorinis regionas Ukrainos šiaurės vakaruose, tarp Pripetės ir Bugo.

Nauja!!: Kęstutis ir Voluinė · Žiūrėti daugiau »

Vytautas Didysis

Vytautas Didysis (~1350 m. – 1430 m. spalio 27 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1392 m.

Nauja!!: Kęstutis ir Vytautas Didysis · Žiūrėti daugiau »

Zaslavlis

Zaslãvlis (seniau Iziaslavas) – miestas vidurio Baltarusijoje, Minsko srityje, 20 km į šiaurės vakarus nuo Minsko.

Nauja!!: Kęstutis ir Zaslavlis · Žiūrėti daugiau »

1275 m.

1275 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1275 m. · Žiūrėti daugiau »

1297 m.

1297 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1297 m. · Žiūrėti daugiau »

1300 m.

1300 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1300 m. · Žiūrėti daugiau »

1309 m.

1309 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1309 m. · Žiūrėti daugiau »

1316 m.

1316 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1316 m. · Žiūrėti daugiau »

1320 m.

1320 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1320 m. · Žiūrėti daugiau »

1325 m.

1325 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1325 m. · Žiūrėti daugiau »

1331 m.

1331 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1331 m. · Žiūrėti daugiau »

1333 m.

1333 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1333 m. · Žiūrėti daugiau »

1335 m.

1335 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1335 m. · Žiūrėti daugiau »

1336 m.

1336 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1336 m. · Žiūrėti daugiau »

1337 m.

1337 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1337 m. · Žiūrėti daugiau »

1338 m.

1338 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1338 m. · Žiūrėti daugiau »

1339 m.

1339 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1339 m. · Žiūrėti daugiau »

1340 m.

1340 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1340 m. · Žiūrėti daugiau »

1341 m.

1341 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1341 m. · Žiūrėti daugiau »

1342 m.

1342 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1342 m. · Žiūrėti daugiau »

1343 m.

1343 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1343 m. · Žiūrėti daugiau »

1344 m.

1344 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1344 m. · Žiūrėti daugiau »

1345 m.

1345 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1345 m. · Žiūrėti daugiau »

1346 m.

1346 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1346 m. · Žiūrėti daugiau »

1348 m.

1348 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1348 m. · Žiūrėti daugiau »

1349 m.

1349 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1349 m. · Žiūrėti daugiau »

1350 m.

1350 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1350 m. · Žiūrėti daugiau »

1351 m.

1351 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1351 m. · Žiūrėti daugiau »

1352 m.

1352 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1352 m. · Žiūrėti daugiau »

1356 m.

1356 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1356 m. · Žiūrėti daugiau »

1358 m.

1358 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1358 m. · Žiūrėti daugiau »

1361 m.

1361 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1361 m. · Žiūrėti daugiau »

1362 m.

1362 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1362 m. · Žiūrėti daugiau »

1364 m.

1364 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1364 m. · Žiūrėti daugiau »

1365 m.

1365 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1365 m. · Žiūrėti daugiau »

1366 m.

1366 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1366 m. · Žiūrėti daugiau »

1371 m.

1371 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1371 m. · Žiūrėti daugiau »

1375 m.

1375 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1375 m. · Žiūrėti daugiau »

1376 m.

1376 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1376 m. · Žiūrėti daugiau »

1377 m.

1377 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1377 m. · Žiūrėti daugiau »

1381 m.

1381 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1381 m. · Žiūrėti daugiau »

1382 m.

1382 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1382 m. · Žiūrėti daugiau »

1384 m.

1384 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1384 m. · Žiūrėti daugiau »

1386 m.

1386 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1386 m. · Žiūrėti daugiau »

1389 m.

1389 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1389 m. · Žiūrėti daugiau »

1390 m.

1390 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1390 m. · Žiūrėti daugiau »

1392 m.

1392 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1392 m. · Žiūrėti daugiau »

1419 m.

1419 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1419 m. · Žiūrėti daugiau »

1430 m.

1430 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1430 m. · Žiūrėti daugiau »

1432 m.

1432 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1432 m. · Žiūrėti daugiau »

1433 m.

1433 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1433 m. · Žiūrėti daugiau »

1440 m.

1440 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Kęstutis ir 1440 m. · Žiūrėti daugiau »

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »