Greičiau nei naršyklėje!
20 santykiai: Aukuras, Žalvarinis, Baltai, Baltų religija, Būgnas, Dangus (įrašų kompanija), Dūdmaišis, Donis, Folkloras, Inija Trinkūnienė, Jonas Trinkūnas, Kanklės, Mėnuo Juodaragis, Neofolklorinė muzika, Ritualas, Romuva, Skudučiai, Sutartinė, 1990 m., 2007 m..
Aukuras
Aukuras – aukojimui ir kitoms kulto apeigoms skirtas akmuo arba žemės kauburys.
Nauja!!: Kūlgrinda (grupė) ir Aukuras · Žiūrėti daugiau »
Žalvarinis
Žalvarinis – ekspresyvios folkroko muzikos grupė.
Nauja!!: Kūlgrinda (grupė) ir Žalvarinis · Žiūrėti daugiau »
Baltai
Baltų genčių teritorija XII a. (pagal MarijąGimbutienę) Varpinių kapų kultūra Baltai, aisčiai – šiaurės rytų Europos gentys, kalbėjusios indoeuropiečių kalbų šeimos baltų kalbomis, kilusiomis iš baltų prokalbės.
Nauja!!: Kūlgrinda (grupė) ir Baltai · Žiūrėti daugiau »
Baltų religija
Baltiškas Saulės kryžius Baltų religija vadinama baltų tautų ikikrikščioniškų pagoniškų tikėjimų ir kultų visuma.
Nauja!!: Kūlgrinda (grupė) ir Baltų religija · Žiūrėti daugiau »
Būgnas
Lietuvos nacionaliniame muziejuje Būgnas – mušamasis muzikos instrumentas priklausantis membranofonų tipui.
Nauja!!: Kūlgrinda (grupė) ir Būgnas · Žiūrėti daugiau »
Dangus (įrašų kompanija)
Dangus – Lietuvos muzikos įrašų kompanija, vadovaujama Ugniaus Liogės.
Nauja!!: Kūlgrinda (grupė) ir Dangus (įrašų kompanija) · Žiūrėti daugiau »
Dūdmaišis
Dūdmaišis Škotų karinio orkestro dūdmaišininkas Dūdmaišis – muzikos instrumentų tipas, liežuvėlinis dumplinis aerofonas, tradiciškai paplitęs Europoje, Pietvakarių Azijoje ir Šiaurės Afrikoje.
Nauja!!: Kūlgrinda (grupė) ir Dūdmaišis · Žiūrėti daugiau »
Donis
Donis – Lietuvos ambientinės muzikos projektas, sukurtas instrumentalisto Donato Bielkausko.
Nauja!!: Kūlgrinda (grupė) ir Donis · Žiūrėti daugiau »
Folkloras
Latvių senovinio folkloro grupė „Vilki“ Lenkų apeiginio folkloro grupė „Percival“ Apie žurnaląskaitykite straipsnyje „Būdas“ (anksčiau „Liaudies kultūra“) Folkloras (iš – tauta, liaudis ir lore – žodinė tradicija, paveldas) – tautos žodinės tradicijos visuma.
Nauja!!: Kūlgrinda (grupė) ir Folkloras · Žiūrėti daugiau »
Inija Trinkūnienė
Inija Trinkūnienė (1951 m. spalio 25 d. Kelmėje) – Lietuvos etnologė, folkloristė, kultūros sociologė, psichologė, folkloro grupės „Kūlgrinda“ vadovė, senojo lietuvių tikėjimo bendruomenės „Romuva“ vyriausioji krivė.
Nauja!!: Kūlgrinda (grupė) ir Inija Trinkūnienė · Žiūrėti daugiau »
Jonas Trinkūnas
Jonas Trinkūnas, dvasinis vardas Jaunius (1939 m. vasario 28 d. Klaipėdoje – 2014 m. sausio 20 d. Vilniuje) – Lietuvos etnologas, folkloristas, religijotyrininkas, senojo lietuvių tikėjimo bendruomenės „Romuva“ vyriausiasis krivis.
Nauja!!: Kūlgrinda (grupė) ir Jonas Trinkūnas · Žiūrėti daugiau »
Kanklės
Lietuvos nacionaliniame muziejuje 29 stygų koncertinės kanklės su piupitru Kanklės – tradicinis, styginis lietuvių liaudies muzikos instrumentas, gnaibomasis chordofonas, daugiastygė citra su trapecijos formos rezonatoriumi.
Nauja!!: Kūlgrinda (grupė) ir Kanklės · Žiūrėti daugiau »
Mėnuo Juodaragis
„Mėnuo Juodaragis“ − Lietuvoje rengiamas nepriklausomas kasmetinis šiuolaikinės baltų kultūros ir savitos, alternatyvios muzikos festivalis, pristatantis senųjų tradicijų palikimą, post-folkloro kryptis ir dabartinės kūrybos avangardą.
Nauja!!: Kūlgrinda (grupė) ir Mėnuo Juodaragis · Žiūrėti daugiau »
Neofolklorinė muzika
Neofolklorinė muzika – alternatyvioji folklorinės muzikos kryptis, jungianti įvairių stilių eksperimentus su tradicine folklorine muzika.
Nauja!!: Kūlgrinda (grupė) ir Neofolklorinė muzika · Žiūrėti daugiau »
Ritualas
Šokis ratu išreiškia ritualinį veiksmąRusijos stačiatikių ritualas – Epifanijos nakties maudymasis lediniame vandenyje Ritualas (Julius Pokorny, Indogermanisches etymologisches Wörterbuch. Tübingen–Bern–Munich: A. Francke. p. 55-61. apeiga. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-12-05. – nustatyta apeiginių veiksmų tvarka, kuria pagerbiama šventybė. Viena esminių religinio kulto dalių. Platesne prasme – ritualas yra bet koks socialiai formalizuotas apeiginis elgesys. Ritualas yra istoriškai susiklosčiusi ir simboliškai kodifikuota veiksmų seka, išreiškianti tam tikrus socialinius ir kultūrinius tarpusavio santykius (kokių nors vertybių, autoritetų pripažinimas, esamos socionormatyvinės sistemos patvirtinimas ir pan.). Ritualas yra konservatyviausia, mažiausiai kintanti religinio elgesio dalis. Ritualas glaudžiai susijęs su visuomenės elgesio normų ir socialinės tvarkos patvirtinimu: rituališkumas būdingas etiketui, papročiams, diplomatiniam etiketui. Arnoldas van Genepas išskyrė pagrindines tris ritualo struktūrines dalis: atsiskyrimas, perėjimo akimirka, įsitraukimas. Tokias struktūras jis pastebėjo šeimos švenčių metu, keičiantis žmogaus statusui (gimtuvės, krikštynos, vestuvės, laidotuvės), kalendorinių papročių cikluose. Ritualas socialinę klasifikacijąir kultūrinę tvarkąįveda į gamtinės aplinkos bei socialinius žmonių gyvenimo reikalus. Pasak Viktoro Ternerio, ritualas susideda iš simbolių, kurie atspindi ne tik struktūrą, bet ir nestruktūruotumą. Ternerio teigimu, ritualas yra formalizuotas, priskirtinis (tačiau nerutininis, nekasdienis) elgesys, atliekamas tikėjimų į mistines būtybes ar galias progomis.Vytis Čiubrinskas.. Kaunas: VDU, 2007. Struktūralistai, tokie kaip Klodas Levi-Strosas, ritualątraktavo kaip simbolinę kalbą, pasiduodančiąstruktūrinės kalbotyros metodinei analizei. Vladimiras Toporovas ritualąlaikė tapačiu mitui ir pažymėjo, kad tiek mitas, tiek ritualas išreiškia perėjimąnuo gamtiško ir biologiško, prie kultūros ir socialumo. Ritulas įcentrina simbolinį kosmosą, suteikia jam turinį. Ritualo tvarkos pažeidimas traktuojamas kaip pasaulio tvarkos sugriovimas, turintis sociumui žalingų pasekmių. Toporovas pabrėžia, kad ritualo metu įvairios simbolinės sistemos (kalba, gestai, mimika, pantomima, choreografija, daina, muzika, spalvos, garsai ir kt.) susilieja į nedalomąvisumą. Tokiu požiūriu, ritualas yra ir įvairių menų ištaka.
Nauja!!: Kūlgrinda (grupė) ir Ritualas · Žiūrėti daugiau »
Romuva
„Romuva“ (kitaip Senovės baltų religinė bendrija) – XX a. įkurta ir daugiausia Lietuvoje veikianti neopagoniškoji religinė bendrija.
Nauja!!: Kūlgrinda (grupė) ir Romuva · Žiūrėti daugiau »
Skudučiai
Skudučiai Tolminkiemyje 2007 m. Skudučiai, skudutės, skudai, skurdučiai, skurdutės, skurgučiai, tūteklės, tutučiai – lietuvių liaudies pučiamasis instrumentas (švilpiamasis aerofonas) – uždara daugiavamzdė fleita.
Nauja!!: Kūlgrinda (grupė) ir Skudučiai · Žiūrėti daugiau »
Sutartinė
Sutartinės apie kuningąSudaitį tekstas. Užrašė Mykolas Miežinis apie 1849 m. Vaiguva“, Tolminkiemis, 2007 m. Sutartinės – daugiabalsinės lietuvių liaudies dainos.
Nauja!!: Kūlgrinda (grupė) ir Sutartinė · Žiūrėti daugiau »
1990 m.
1990 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kūlgrinda (grupė) ir 1990 m. · Žiūrėti daugiau »
2007 m.
2007 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kūlgrinda (grupė) ir 2007 m. · Žiūrėti daugiau »
