Greičiau nei naršyklėje!
76 santykiai: Abiejų Tautų Respublika, Agluona (Latvija), Aiviekstė, Autonomija, Švedija, Žiemgala, Baltai, Baltų kalbos, Baudžiava, Brūkšniuotosios keramikos kultūra, Daugpilis, Dauguva, Estai, Geležies amžius, Gerdenis, Ginklas, Gyvulininkystė, Iskolato Respublika, Katalikybė, Kondominiumas, Krivičiai, Latgaliai, Latviai, Latvija, Latvijos Respublikos Konstitucija, Latvijos valstybės paskelbimas, Lenkų kalba, Lietuviai, Lietuviai (rytiniai senlietuviai), Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Liuteronybė, Livonija, Livonijos ordinas, Livonijos vaivadija, Lyviai, Nalšia, Piliakalnis, Polocko gubernija, Pskovo gubernija, Rėzeknė, Rusija, Rusijos imperija, Rygos įlanka, Sėla (baltų žemė), Sėliai, Setai, Skandinavai, Slavai, Tarmė, Tušemlios kultūra, ..., Uždauguvio kunigaikštystė, V amžius, Vidžemė, Viduramžiai, VII amžius, Vitebsko gubernija, Vokietija, 1264 m., 1313 m., 1561 m., 1569 m., 1600 m., 1629 m., 1772 m., 1796 m., 1817 m., 1819 m., 1830 m., 1831 m., 1861 m., 1863 m., 1864 m., 1865 m., 1904 m., 1918 m., 1920 m.. Išplėsti indeksą (26 daugiau) »
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Nauja!!: Latgala ir Abiejų Tautų Respublika · Žiūrėti daugiau »
Agluona (Latvija)
Agluona – miestelis rytinėje Latvijoje, Latgaloje, tarp Agluonos ir Cirišo ežerų, 10 km nuo Agluonos geležinkelio stoties, 40 km į šiaurės rytus nuo Daugpilio.
Nauja!!: Latgala ir Agluona (Latvija) · Žiūrėti daugiau »
Aiviekstė
Aiviekstė – upė Latvijoje, skirianti Latgaląnuo Vidžemės.
Nauja!!: Latgala ir Aiviekstė · Žiūrėti daugiau »
Autonomija
Autonomija, autos − pats + nomos − taisyklė, įstatymas) − savivalda, nepriklausomybė, savarankiškumas, teisė pačiam apsispręsti, tvarkytis. Politikoje autonomija vadinamas savivaldus miestas arba regionas, pvz., Kurdistanas, Kosovas, Honkongas. Autonomijos skirstomos į.
Nauja!!: Latgala ir Autonomija · Žiūrėti daugiau »
Švedija
Švedija, oficialiai Švedijos Karalystė – valstybė Šiaurės Europoje, Skandinavijos pusiasalyje.
Nauja!!: Latgala ir Švedija · Žiūrėti daugiau »
Žiemgala
Žiemgala (dar Žemgala, latviškai Zemgale), istorinė sritis dab.
Nauja!!: Latgala ir Žiemgala · Žiūrėti daugiau »
Baltai
Baltų genčių teritorija XII a. (pagal MarijąGimbutienę) Varpinių kapų kultūra Baltai, aisčiai – šiaurės rytų Europos gentys, kalbėjusios indoeuropiečių kalbų šeimos baltų kalbomis, kilusiomis iš baltų prokalbės.
Nauja!!: Latgala ir Baltai · Žiūrėti daugiau »
Baltų kalbos
Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.
Nauja!!: Latgala ir Baltų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Baudžiava
VI-XII a. vergų ar baudžiauninkų kostiumai.Baudžiava – įteisinta feodalo galimybė naudotis valstiečio darbu, turtu ir asmeniu, tarp jų draudimas valstiečiams keisti šeimininką, keltis gyventi į miestą.
Nauja!!: Latgala ir Baudžiava · Žiūrėti daugiau »
Brūkšniuotosios keramikos kultūra
Brūkšniuotosios keramikos kultūra – susiformavusi vėlyvojo bronzos amžiaus pabaigoje, ankstyvojo geležies amžiaus bei romėniškojo laikotarpio pradžios (III a.) archeologinė kultūra.
Nauja!!: Latgala ir Brūkšniuotosios keramikos kultūra · Žiūrėti daugiau »
Daugpilis
Miesto planas 1655 m. Daugpilio centras (Naujasis Forštatas) XX a. pr. Daugpilio tvirtovė. Šiuolaikinis vaizdas Daugpilis (t. y. pilis prie Dauguvos; carinėje Rusijoje Dvinsk) – miestas Latvijos pietryčiuose, prie Dauguvos upės.
Nauja!!: Latgala ir Daugpilis · Žiūrėti daugiau »
Dauguva
Dauguva arba Vakarų Dvina – upė Rusijoje, Baltarusijoje ir Latvijoje; didžiausia Latvijos upė.
Nauja!!: Latgala ir Dauguva · Žiūrėti daugiau »
Estai
Estai – tauta, priklausanti finougrų šeimos finų grupei; artimi suomiams.
Nauja!!: Latgala ir Estai · Žiūrėti daugiau »
Geležies amžius
Geležies amžiaus ginklai ir papuošalai Geležies amžius – priešistorinis archeologinis laikotarpis, kuris pagal trijų periodų sistemąeina po akmens ir bronzos amžių.
Nauja!!: Latgala ir Geležies amžius · Žiūrėti daugiau »
Gerdenis
Gerdenis (arba Girdenis, g. apie XIII a. 3-iąjį dešimtmetį – m. apie 1267 m. pradžiąar birželio mėn.) – Polocko ir Nalšios kunigaikštis 1264–1267 m.
Nauja!!: Latgala ir Gerdenis · Žiūrėti daugiau »
Ginklas
Ginklas – žmogaus naudojamas įrankis kovai arba medžioklei.
Nauja!!: Latgala ir Ginklas · Žiūrėti daugiau »
Gyvulininkystė
avys Gyvulininkystė – mokslas, tiriantis naminių gyvulių veisimą, šėrimą, laikymąir priežiūrą, jų organizmo sandarąir funkcijas, produkcijos gamybąir kokybę.
Nauja!!: Latgala ir Gyvulininkystė · Žiūrėti daugiau »
Iskolato Respublika
Iskolato vėliava Iskolato Respublika, dar vadinta Latgalos (Tarybų) Respublika – nuo 1917 m.
Nauja!!: Latgala ir Iskolato Respublika · Žiūrėti daugiau »
Katalikybė
Katalikybė („bendras“) – Katalikų bažnyčios mokymo turinys, tikėjimo, moralės, religinio gyvenimo ir normų visuma, jų praktinis taikymas ir plėtojimas, stambiausia Krikščionybės šaka.
Nauja!!: Latgala ir Katalikybė · Žiūrėti daugiau »
Kondominiumas
Kondominiumas (lot. con – su, kartu + dominium – valdžia) – valdžia, kuriąvienoje teritorijoje vykdo dvi ar daugiau valstybių; bendras valdymas.
Nauja!!: Latgala ir Kondominiumas · Žiūrėti daugiau »
Krivičiai
thumb Krivičiai arba kriviai – rytų slavų genčių grupė, gyvenusi VIII–XII a. dabartinių Rusijos, Baltarusijos ir Latvijos pasienio kraštuose.
Nauja!!: Latgala ir Krivičiai · Žiūrėti daugiau »
Latgaliai
Latgaliai – baltų gentis, gyvenusi dabartinėje šiaurės rytų Latvijoje.
Nauja!!: Latgala ir Latgaliai · Žiūrėti daugiau »
Latviai
Latviai – šiaurės Europos tauta, vietiniai Latvijos gyventojai, gyvenantys rytų Baltijos jūros pakrantėje į šiaurę nuo lietuvių ir kalbantys latvių kalba.
Nauja!!: Latgala ir Latviai · Žiūrėti daugiau »
Latvija
Latvija, oficialiai Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje.
Nauja!!: Latgala ir Latvija · Žiūrėti daugiau »
Latvijos Respublikos Konstitucija
Latvijos Respublikos Konstitucija (neologizmo autorius – Atis Kronvaldas) – pamatinis Latvijos Respublikos įstatymas, šalies Konstitucija.
Nauja!!: Latgala ir Latvijos Respublikos Konstitucija · Žiūrėti daugiau »
Latvijos valstybės paskelbimas
dramos teatre Latvijos valstybės paskelbimas įvyko 1918 m. lapkričio 18 d., iš karto po Pirmojo pasaulinio karo.
Nauja!!: Latgala ir Latvijos valstybės paskelbimas · Žiūrėti daugiau »
Lenkų kalba
220px šiaurėje) kalbų išplitimas 1880 metais (šviesiai žalia spalva) Lenkų kalba (język polski, polszczyzna) – viena iš vakarų slavų kalbų, priklauso lechitų pogrupiui, kuriąvartoja lenkai.
Nauja!!: Latgala ir Lenkų kalba · Žiūrėti daugiau »
Lietuviai
Lietuviai – Europos tauta.
Nauja!!: Latgala ir Lietuviai · Žiūrėti daugiau »
Lietuviai (rytiniai senlietuviai)
Aukštaičiai arba lietuviai (rytiniai senlietuviai) – sen.
Nauja!!: Latgala ir Lietuviai (rytiniai senlietuviai) · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Latgala ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Liuteronybė
Martynas Liuteris Liuteronybė – pagrindinė, ankstyviausia ir dabar labiausiai paplitusi protestantizmo kryptis, kilusi iš XVI a. krikščioniškosios reformacijos Vokietijoje.
Nauja!!: Latgala ir Liuteronybė · Žiūrėti daugiau »
Livonija
Livonija (vok., šved., dan. Livland, sen.,,, m.) – istorinis regionas dabartinės Latvijos ir Estijos teritorijoje.
Nauja!!: Latgala ir Livonija · Žiūrėti daugiau »
Livonijos ordinas
Vokiečių ordino Livonijos kraštas (LO) – Vokiečių ordino šaka, 1237–1561 m.
Nauja!!: Latgala ir Livonijos ordinas · Žiūrėti daugiau »
Livonijos vaivadija
Livonijos vaivadija arba Latgalos vaivadija – 1620-1772 m. gyvavęs Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos administracinis teritorinis vienetas dabartinėje Latvijos teritorijoje.
Nauja!!: Latgala ir Livonijos vaivadija · Žiūrėti daugiau »
Lyviai
Lyviai, arba lybiai (sen. rus. либь) – Latvijos teritorijoje, prie Rygos įlankos gyvenanti beveik išmirusi finougrų tauta.
Nauja!!: Latgala ir Lyviai · Žiūrėti daugiau »
Nalšia
Nalšia, arba Nalšėnai (vok. Nalsen, Naalse; rusėnų k. Нальщаны, Нальщане), tiksliai neidentifikuotos atskiros rytų baltų nalšėnų genties ar aukštaičių genčių žemė.
Nauja!!: Latgala ir Nalšia · Žiūrėti daugiau »
Piliakalnis
Daubarių piliakalnis Migonių piliakalnis Merkinės piliakalnis Pìliakalnis (pilies kalnas) – tai kalva, kalnas, kur stovi ar stovėjo pilis, pilies kalnas.
Nauja!!: Latgala ir Piliakalnis · Žiūrėti daugiau »
Polocko gubernija
Polocko gubernija – Rusijos imperijos gubernija, apėmusi dabartinės šiaurės rytų Baltarusijos dalį.
Nauja!!: Latgala ir Polocko gubernija · Žiūrėti daugiau »
Pskovo gubernija
Pskovo gubernija – vakarinė Rusijos imperijos gubernija, buvusi dabartinės Rusijos vakarinėje dalyje, pasienyje su dabartine Latvija ir Baltarusija.
Nauja!!: Latgala ir Pskovo gubernija · Žiūrėti daugiau »
Rėzeknė
Rėzeknė (seniau – Rėzytė) – miestas Latvijos rytuose, Latgaloje.
Nauja!!: Latgala ir Rėzeknė · Žiūrėti daugiau »
Rusija
Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.
Nauja!!: Latgala ir Rusija · Žiūrėti daugiau »
Rusijos imperija
Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.
Nauja!!: Latgala ir Rusijos imperija · Žiūrėti daugiau »
Rygos įlanka
Rygos įlanka (dar vadinama Lyvių įlanka) – Baltijos jūros dalis prie Latvijos ir Estijos krantų.
Nauja!!: Latgala ir Rygos įlanka · Žiūrėti daugiau »
Sėla (baltų žemė)
Sėla – X/XI–XIII a. dab.
Nauja!!: Latgala ir Sėla (baltų žemė) · Žiūrėti daugiau »
Sėliai
Sėliai – baltų gentis, gyvenusi Sėloje, šių dienų Latvijos Sėlijoje, tai yra į pietus nuo Dauguvos upės šalies pietryčiuose ir Rokiškio, Kupiškio savivaldybėse, Biržų savivaldybės rytinėje dalyje, Zarasų savivaldybės šiaurinėje dalyje Lietuvoje.
Nauja!!: Latgala ir Sėliai · Žiūrėti daugiau »
Setai
Setai (savivardis: setokõsõq, setoq) – finougrų etninė grupė, kuriai priklauso apie 13 tūkstančių Estijos gyventojų, gyvenančių šalies pietryčių Verumos ir Pelvamos apskrityse.
Nauja!!: Latgala ir Setai · Žiūrėti daugiau »
Skandinavai
Skandinavai – šiaurės Europos tautos.
Nauja!!: Latgala ir Skandinavai · Žiūrėti daugiau »
Slavai
Slavai – tautų, kalbančių slavų kalbomis, grupė.
Nauja!!: Latgala ir Slavai · Žiūrėti daugiau »
Tarmė
Tarmė, arba dialektas – kurios nors kalbos rūšis, vartojama tam tikroje geografinėje teritorijoje.
Nauja!!: Latgala ir Tarmė · Žiūrėti daugiau »
Tušemlios kultūra
Tušemlios kultūra arba Bancerovo-Tušemlios kultūra – geležies amžiaus archeologinė kultūra, VI a. – VIII a. paplitusi Aukštutinėje Padnieprėje, Aukštutinėje Panemunėje, palei Dauguvos aukštupį ir vidurupį.
Nauja!!: Latgala ir Tušemlios kultūra · Žiūrėti daugiau »
Uždauguvio kunigaikštystė
Uždauguvio kunigaikštystė (1561–1566 m. Livonijos kunigaikštystė;, arba Infliantai – 1561–1569 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, o 1569–1660 m. ir Abiejų Tautų Respublikos vasalinė kunigaikštystė dabartinėje Latvijos ir Estijos teritorijoje. Valda dar vadinama Lenkijos Livonija.
Nauja!!: Latgala ir Uždauguvio kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
V amžius
Penktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 401 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 500 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Latgala ir V amžius · Žiūrėti daugiau »
Vidžemė
Vidžemė, taip pat Vidzemė – istorinis-kultūrinis regionas šiaurės centrinėje Latvijos dalyje, šiauriau Dauguvos upės.
Nauja!!: Latgala ir Vidžemė · Žiūrėti daugiau »
Viduramžiai
Karkasonas – viduramžių miestas ir vynuogynas Viduramžiai – istorinė Europos istorijos epocha, datuojama tarp Antikos ir Naujųjų laikų.
Nauja!!: Latgala ir Viduramžiai · Žiūrėti daugiau »
VII amžius
Septintasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 700 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Latgala ir VII amžius · Žiūrėti daugiau »
Vitebsko gubernija
Vitebsko gubernija – Rusijos imperijos gubernija, apėmusi dabartinės Baltarusijos šiaurinę dalį, pietryčių Latvijąir dalį Rusijos žemių.
Nauja!!: Latgala ir Vitebsko gubernija · Žiūrėti daugiau »
Vokietija
Vokietija, oficialiai Vokietijos Federacinė Respublika (VFR) – valstybė Vidurio Europoje.
Nauja!!: Latgala ir Vokietija · Žiūrėti daugiau »
1264 m.
1264 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latgala ir 1264 m. · Žiūrėti daugiau »
1313 m.
1313 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latgala ir 1313 m. · Žiūrėti daugiau »
1561 m.
1561 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latgala ir 1561 m. · Žiūrėti daugiau »
1569 m.
1569 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latgala ir 1569 m. · Žiūrėti daugiau »
1600 m.
1600 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latgala ir 1600 m. · Žiūrėti daugiau »
1629 m.
1629 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latgala ir 1629 m. · Žiūrėti daugiau »
1772 m.
1772 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latgala ir 1772 m. · Žiūrėti daugiau »
1796 m.
1796 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latgala ir 1796 m. · Žiūrėti daugiau »
1817 m.
1817 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latgala ir 1817 m. · Žiūrėti daugiau »
1819 m.
1819 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latgala ir 1819 m. · Žiūrėti daugiau »
1830 m.
1830 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latgala ir 1830 m. · Žiūrėti daugiau »
1831 m.
1831 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latgala ir 1831 m. · Žiūrėti daugiau »
1861 m.
1861 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latgala ir 1861 m. · Žiūrėti daugiau »
1863 m.
1863 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latgala ir 1863 m. · Žiūrėti daugiau »
1864 m.
1864 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latgala ir 1864 m. · Žiūrėti daugiau »
1865 m.
1865 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latgala ir 1865 m. · Žiūrėti daugiau »
1904 m.
1904 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latgala ir 1904 m. · Žiūrėti daugiau »
1918 m.
1918 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latgala ir 1918 m. · Žiūrėti daugiau »
1920 m.
1920 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latgala ir 1920 m. · Žiūrėti daugiau »
