Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Nemokama
Greičiau nei naršyklėje!
 

Latvių kalba

Indeksas Latvių kalba

Latvių kalba (latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.

37 santykiai: Afrikata, Arealas, Baltų kalbos, Baltų prokalbė, Būdvardis, Brūkšnelis (diakritinis ženklas), Daiktavardis, Daugiskaita, Diakritiniai ženklai, Dvibalsis, Finougrų kalbos, Galūnė, Gramatinis skaičius, Hipotezė, Indoeuropiečių prokalbė, Janis Endzelynas, Kirtis, Latvija, Lietuvių kalba, Livonija, Lotynų abėcėlė, Lyviai, Lyvių kalba, Padalyvis, Prūsų kalba, Priebalsis, Priegaidė, Prieveiksmis, Prokalbė, Raidė, Sintaksė, Veiksmažodis, Vokiečiai, Vokiečių kalba, XIV amžius, XX amžius, 1585 m..

Afrikata

Afrikata ( 'trinu') – sutaptinis priebalsis, dažniausiai susidaręs iš sprogstamojo ir pučiamojo priebalsių, tariamų toje pačioje kalbos padargų vietoje, pavyzdžiui, c, č, dz, dž, pf ir kitos.

Nauja!!: Latvių kalba ir Afrikata · Žiūrėti daugiau »

Arealas

Arealas – taksonominės grupės ar kokio nors reiškinio paplitimo sritis.

Nauja!!: Latvių kalba ir Arealas · Žiūrėti daugiau »

Baltų kalbos

Baltų kalbos, kaip ir germanų, slavų, romanų, sudaro atskirą indoeuropiečių (ide.) kalbų grupę, kilusią iš baltų prokalbės.

Nauja!!: Latvių kalba ir Baltų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Baltų prokalbė

Baltų prokalbė arba prabaltų kalba, protobaltų kalba (latv. pirmbaltu valoda) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo baltų kalbos.

Nauja!!: Latvių kalba ir Baltų prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Būdvardis

Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus „koks?, kokia?, kokie?, kokios?“.

Nauja!!: Latvių kalba ir Būdvardis · Žiūrėti daugiau »

Brūkšnelis (diakritinis ženklas)

Brūkšnelis yra diakritinis ženklas (¯) dedamas virš balsio siekiant parodyti jos specialų tarimą ar kirčiavimą.

Nauja!!: Latvių kalba ir Brūkšnelis (diakritinis ženklas) · Žiūrėti daugiau »

Daiktavardis

Daiktavardis – kaitoma kalbos dalis, kuri nusako daikto vardą ir atsako į klausimą „kas?“.

Nauja!!: Latvių kalba ir Daiktavardis · Žiūrėti daugiau »

Daugiskaita

Daugiskaita – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daugektų.

Nauja!!: Latvių kalba ir Daugiskaita · Žiūrėti daugiau »

Diakritiniai ženklai

Diakritiniai ženklai (diakritikós – „skiriamasis“) yra prie fonogramų pridedami nedideli ženklai – taškeliai, brūkšneliai, kabliukai ir pan., kurie žymi ypatingą tarimą arba kirčiavimą nuo kitų panašių žodžių.

Nauja!!: Latvių kalba ir Diakritiniai ženklai · Žiūrėti daugiau »

Dvibalsis

Dvibalsis – kalbos garsas, sudarytas iš to paties skiemens garsų, kurie tariami sudaro glaudų junginį.

Nauja!!: Latvių kalba ir Dvibalsis · Žiūrėti daugiau »

Finougrų kalbos

Finougrų kalbos (fiu – ISO 639-2 kodas) – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų pošeimiui.

Nauja!!: Latvių kalba ir Finougrų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Galūnė

Galūnė – gyvūnų kūno (liemens, galvos ir pan.) porinės ataugos, paprastai tiesiogiai judinamos raumenų (kartais – hidrauliškai, skysčio slėgio).

Nauja!!: Latvių kalba ir Galūnė · Žiūrėti daugiau »

Gramatinis skaičius

Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.

Nauja!!: Latvių kalba ir Gramatinis skaičius · Žiūrėti daugiau »

Hipotezė

Hipotezė ('spėjimas').

Nauja!!: Latvių kalba ir Hipotezė · Žiūrėti daugiau »

Indoeuropiečių prokalbė

Indoeuropiečių migracija isbn.

Nauja!!: Latvių kalba ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Janis Endzelynas

Janis Endzelynas (1873 m. vasario 22 d. Mičkėnų ūkyje, Kaugurų valsčiuje, dab. Valmieros rajone – 1961 m. liepos 1 d. Kuoknesėje, palaidotas Rygoje, Rainio kapinėse) – latvių kalbininkas, vienas žymiausių baltistų, žymiai prisidėjęs prie baltų prokalbės klausimų.

Nauja!!: Latvių kalba ir Janis Endzelynas · Žiūrėti daugiau »

Kirtis

Kirtis – vieno kurio nors skiemens išryškinimas tariant žodį.

Nauja!!: Latvių kalba ir Kirtis · Žiūrėti daugiau »

Latvija

Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje.

Nauja!!: Latvių kalba ir Latvija · Žiūrėti daugiau »

Lietuvių kalba

Lietuvių kalba – daugiausia vartotojų turinti rytų baltų kalba.

Nauja!!: Latvių kalba ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Livonija

Livonija (vok.,šved.,dan. Livland, sen.,,, m.) – istorinis regionas dabartinės Latvijos ir Estijos teritorijoje.

Nauja!!: Latvių kalba ir Livonija · Žiūrėti daugiau »

Lotynų abėcėlė

Lotynų abėcėlė yra plačiausiai paplitusi abėcėlinė rašto sistema pasaulyje.

Nauja!!: Latvių kalba ir Lotynų abėcėlė · Žiūrėti daugiau »

Lyviai

Lyviai arba lybiai (lyv. līvlizt; latv. lībieši, līvi;;; est. liivlased; suom. liiviläiset; senrusių kalba: либь) – Latvijos teritorijoje, prie Rygos įlankos gyvenanti vietinė Latvijos finougrų tauta.

Nauja!!: Latvių kalba ir Lyviai · Žiūrėti daugiau »

Lyvių kalba

Kurše Lyvė (D. Kārkluvalko nuotr., 1994 m.) Lyvių kalba (lyv. k. līvõ kēļ) – beveik išnykusi Uralo kalbų šeimos Baltijos finų grupės agliutinacinė kalba, viena iš dviejų Latvijos autochtoninių kalbų ir vienintelė kalba greta latvių, Latvijos teritorijoje teisiškai laikoma vietine senąja kalba ir saugoma bei ginama Latvijos įstatymų.

Nauja!!: Latvių kalba ir Lyvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Padalyvis

Padalyvis – veiksmažodžio forma, turinti ir veiksmažodžio, ir prieveiksmio ypatybių.

Nauja!!: Latvių kalba ir Padalyvis · Žiūrėti daugiau »

Prūsų kalba

Prūsų kalba – vakarų baltų kalba, kuriai artimiausia buvo dainuvių kalba.

Nauja!!: Latvių kalba ir Prūsų kalba · Žiūrėti daugiau »

Priebalsis

Priebalsis – kalbos garsas, kurį tariant iškvepiamo oro srovė burnoje sutinka kliūčių.

Nauja!!: Latvių kalba ir Priebalsis · Žiūrėti daugiau »

Priegaidė

Priegaidė arba muzikinis kirtis − kalbotyros terminas, reiškiantis žodžio arba frazės intonavimo būdą, kai kinta tariamų kirčiuoto skiemens dalių (morų) garso aukštis.

Nauja!!: Latvių kalba ir Priegaidė · Žiūrėti daugiau »

Prieveiksmis

Prieveiksmis – nei linksniais, nei asmenimis nekaitoma kalbos dalis.

Nauja!!: Latvių kalba ir Prieveiksmis · Žiūrėti daugiau »

Prokalbė

Prokalbė – istorinės kalbotyros sąvoka, apibūdinanti dažniausiai hipotetinę, rekonstruojamą, egzistavusią anksčiau kalbą, iš kurios išsirutuliojo viena, keletas, visa grupė giminingų kalbų arba visa kalbų šeima.

Nauja!!: Latvių kalba ir Prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Raidė

Senovės graikų raidės ant vazos Raidė yra abėcėlės (abugidos, abdžado) fonetinis rašto ženklas, taip pat kalbos garso rašmuo.

Nauja!!: Latvių kalba ir Raidė · Žiūrėti daugiau »

Sintaksė

Žodžių junginių gramatinių ryšių schema Sintaksė – gramatikos dalis, nagrinėjanti sakinių tarpusavio ryšius, jų sudarymo būdus ir žodžių junginių sandarą.

Nauja!!: Latvių kalba ir Sintaksė · Žiūrėti daugiau »

Veiksmažodis

Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmą ar būseną ir atsako į klausimus „ką veikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka?“ Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.

Nauja!!: Latvių kalba ir Veiksmažodis · Žiūrėti daugiau »

Vokiečiai

reports 742,212 people of German ancestry in the 2001 Census.

Nauja!!: Latvių kalba ir Vokiečiai · Žiūrėti daugiau »

Vokiečių kalba

Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – indoeuropiečių kalbų šeimos germanų kalbų grupės vakarų germanų šakos kalba.

Nauja!!: Latvių kalba ir Vokiečių kalba · Žiūrėti daugiau »

XIV amžius

Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Latvių kalba ir XIV amžius · Žiūrėti daugiau »

XX amžius

Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Latvių kalba ir XX amžius · Žiūrėti daugiau »

1585 m.

1585 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Latvių kalba ir 1585 m. · Žiūrėti daugiau »

Nukreipimus čia:

Latviešu.

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »