Greičiau nei naršyklėje!
243 santykiai: Abiejų Tautų Respublika, Adalbertas Becenbergeris, Afrikata, Aina Blinkena, Airija, Akūtas, Alfrēds Gāters, Aliatyvas, Alisė Laua, Alvilas Augstkalnas, Anglija, Antrasis pasaulinis karas, Apostrofas, Archaizmas, Arealas, Argentina, Artikelis, Asimiliacija (kalbotyra), Asimiliacija (sociologija), Asmenvardis, Asmuo (gramatika), Augustas Bilenšteinas, Auseklis (1850), Australija, Šaknis (kalbotyra), Šauksmininkas, Švedų kalba, Įnagininkas, Įvardis, Žiemgala, Žiemgaliai, Žiniasklaida, Balsių harmonija, Balsis, Baltarusija, Baltų kalbos, Baltų prokalbė, Baltų-slavų kalbos, Baltijos finų kalbos, Baltijos valstybės, Barbarizmas, Būdvardis, Bendratis, Bendrinė kalba, Benita Laumanė, Biblija, Brazilija, Brūkšnelis (diakritinis ženklas), Daiktavardis, Dalelytė, ..., Dalyvis (gramatika), Daugiskaita, Diakritiniai ženklai, Dvigarsis, Emigracija, Endzelyno dėsnis, Ernests Blese, Estų kalba, Estija, Finų kalbos, Finizmas, Fleksinė kalba, Fonema, Fonologija, Galūnė, Galūnė (kalbotyra), Galininkas, Germanų kalbos, Germanizmas, Gimtoji kalba, Gramatinė giminė, Gramatinis laikas, Gramatinis skaičius, Gruodžio 12, Hipotezė, I amžius, Iliatyvas, Indoeuropiečių kalbos, Indoeuropiečių prokalbė, Inesyvas, Jaustukas, Jānis Endzelīns, Jėzuitai, Jelgava, Jotvingių kalba, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtukas, Juris Alunanas, Kalavijuočių ordinas, Kalbos dalis, Kamienas (kalbotyra), Kanada, Karlis Dravinis, Karlis Miulenbachas, Katalikybė, Katekizmas, Kazimieras Būga, Kilmininkas, Kirtis, Konstantīns Karulis, Krišjānis Barons, Krivičiai, Kuršas, Kuršiai, Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė, Latgala, Latgaliai, Latgalių kalba, Latviai, Latvija, Latvijos istorija, Latvijos TSR, Leksika, Lietuva, Lietuvių kalba, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Linksnis, Livonija, Lotynų abėcėlė, Lyviai, Lyvių kalba, Marta Rudzīte, Metatonija, Modalumas (kalbotyra), Morfologija (kalbotyra), Naudininkas, Naujadaras, Naujoji Zelandija, Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba, Nuosaka, Pažyminys, Padalyvis, Palatalizacija, Papildinys, Paradigma (kalbotyra), Paukščiukas (diakritinis ženklas), Perfektas, Pietro Umberto Dini, Pliuskvamperfektas, Polinksnis, Prūsų kalba, Priešdėlis, Priebalsis, Priegaidė, Prielinksnis, Priesaga, Prieveiksmis, Prozodija, Rūšis (gramatinė), Rūdolfas Grabis, Redukcija (kalbotyra), Reformacija, Reinis Bertulis, Rick Derksen, Rusai, Rusakalbiai, Rusų kalba, Rusija, Rusijos imperija, Ryga, Rytų slavų kalbos, Sakinio dalis, Sėla (regionas), Sėliai, Sėlių kalba, Sebastian Münster, Semantika, Sintaksė, Skaitvardis, Skiemuo, Skolinys, Slavizmas, Spaudos draudimas, Supletyvizmas, Tarinys, Tarmė, Tarptautinė fonetinė abėcėlė, Tarptautinis žodis, Tarpukaris, Tarybų Sąjunga, Tėve mūsų, Transliteracija, Trumpoji žinutė, Ukraina, Urbanizacija, V amžius, Valdis Zeps, Valija Dambė, Vardažodis, Vardininkas, Veikslas, Veiksmažodis, Veiksnys, Vertinys, VI amžius, Vidžemė, Vidžemės gubernija, Vietininkas, Vietovardis, VII amžius, Vilnius, Vitebsko gubernija, Vokiečiai, Vokiečių kalba, Vokietija, XII amžius, XIII amžius, XIV amžius, XIX amžius, XVI amžius, XX amžius, 1525 m., 1550 m., 1561 m., 1569 m., 1585 m., 1638 m., 1644 m., 1685 m., 1694 m., 1721 m., 1753 m., 1772 m., 1795 m., 1822 m., 1856 m., 1862 m., 1863 m., 1865 m., 1879 m., 1904 m., 1908 m., 1919 m., 1946 m., 1957 m., 1958 m., 1959 m., 1970 m., 1989 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m.. Išplėsti indeksą (193 daugiau) »
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Nauja!!: Latvių kalba ir Abiejų Tautų Respublika · Žiūrėti daugiau »
Adalbertas Becenbergeris
Adalbertas Becenbergeris (1851 m. balandžio 14 d. Kaselis – 1922 m. spalio 31 d. Karaliaučius) – vokiečių kalbininkas, archeologas, etnografas.
Nauja!!: Latvių kalba ir Adalbertas Becenbergeris · Žiūrėti daugiau »
Afrikata
Afrikata ( 'trinu') – sutaptinis priebalsis, dažniausiai susidaręs iš sprogstamojo ir pučiamojo priebalsių, tariamų toje pačioje kalbos padargų vietoje, pavyzdžiui, c, č, dz, dž, pf ir kitos.
Nauja!!: Latvių kalba ir Afrikata · Žiūrėti daugiau »
Aina Blinkena
Aina Blinkena (g. 1929 m. rugsėjo 5 d. Limbažiai) – latvių kalbininkė, habilituota daktarė.
Nauja!!: Latvių kalba ir Aina Blinkena · Žiūrėti daugiau »
Airija
Airija arba Airijos Respublika – valstybė šiaurės vakarų Europoje, užimanti apie penkis šeštadalius Airijos salos, esančios į vakarus nuo Europos žemyninės dalies.
Nauja!!: Latvių kalba ir Airija · Žiūrėti daugiau »
Akūtas
Akūtas (lietuvių kalboje dar vadinamas dešininiu kirčio/priegaidės ženklu) (´) – diakritinis ženklas, vartojamas daugumoje šiuolaikinių kalbų, kurių abėcėlės kilo iš lotynų, kirilicos arba graikų abėcėlių.
Nauja!!: Latvių kalba ir Akūtas · Žiūrėti daugiau »
Alfrēds Gāters
Alfredas Gateris (1921 m. balandžio 24 d. Kalncempiai, dab. Valkos savivaldybė – 1986 m. liepos 2 d. Hamburgas) – latvių kalbininkas, vertėjas, gydytojas.
Nauja!!: Latvių kalba ir Alfrēds Gāters · Žiūrėti daugiau »
Aliatyvas
Aliatyvas (iš allāt- 'atnešti'), arba pašalio einamasis vietininkas – viena iš vietininko linksnio atmainų.
Nauja!!: Latvių kalba ir Aliatyvas · Žiūrėti daugiau »
Alisė Laua
Alisė Laua (1914 m. vasario 2 d. Ryga – 1994 m. balandžio 29 d. ten pat) – latvių kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė.
Nauja!!: Latvių kalba ir Alisė Laua · Žiūrėti daugiau »
Alvilas Augstkalnas
Alvilas Augstkalnas (1907 m. rugsėjo 2 d. Lizumas, Gulbenės savivaldybė – 1940 m. lapkričio 1 d. Ryga) – latvių kalbininkas lituanistas.
Nauja!!: Latvių kalba ir Alvilas Augstkalnas · Žiūrėti daugiau »
Anglija
Anglija – didžiausias ir tankiausiai gyvenamas Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės kraštas.
Nauja!!: Latvių kalba ir Anglija · Žiūrėti daugiau »
Antrasis pasaulinis karas
Antrasis pasaulinis karas – didžiausias karinis konfliktas žmonijos istorijoje, trukęs nuo 1939 iki 1945 m. Karo pradžia Europoje paprastai laikoma 1939 m. rugsėjo 1 d., kai pagal Maskvoje pasirašytąsutartį ir slaptuosius Europos pasidalijimo susitarimus (Molotovo-Ribentropo paktą) Trečiasis Reichas užpuolė Lenkiją, ir karąVokietijai netrukus paskelbė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.
Nauja!!: Latvių kalba ir Antrasis pasaulinis karas · Žiūrėti daugiau »
Apostrofas
Apostrofas – neraidinis rašybos ženklas, eilutės viršuje po raidės vaizduojamas kaip kablelis (’), brūkšnelis (') arba kaip bet koks kitas panašus žymuo.
Nauja!!: Latvių kalba ir Apostrofas · Žiūrėti daugiau »
Archaizmas
Archaizmas (iš – 'senovinis, senų laikų, pirmykštis') – kalbotyroje vadinami tokie žodžiai ar leksinės išraiškos, kurios neatitinka šiuolaikinės bendrinės kalbos normų, tačiau buvo įprastos ankstesnėse tos kalbos formose.
Nauja!!: Latvių kalba ir Archaizmas · Žiūrėti daugiau »
Arealas
Arealas – taksonominės grupės ar kokio nors reiškinio paplitimo sritis.
Nauja!!: Latvių kalba ir Arealas · Žiūrėti daugiau »
Argentina
Argentina, oficialiai Argentinos Respublika – valstybė Pietų Amerikos pietuose, išsidėsčiusi tarp Andų kalnų ir Pietų Atlanto vandenyno.
Nauja!!: Latvių kalba ir Argentina · Žiūrėti daugiau »
Artikelis
nėra artikelių Artikelis – kalbos dalis kai kuriose kalbose, priklausanti dažniausia nuo daiktavardinių frazių.
Nauja!!: Latvių kalba ir Artikelis · Žiūrėti daugiau »
Asimiliacija (kalbotyra)
Asimiliãcija – tai procesas, kai vienas garsas tampa panašus į greta stovintį kitąkuriuo nors aspektu ar tam tikrais atvejais visai išnyksta.
Nauja!!: Latvių kalba ir Asimiliacija (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Asimiliacija (sociologija)
Asimiliacija – sociologijoje procesas, kurio metu mažuma perima daugumos vertybes, elgesio normas, kalbąir daugumos yra „absorbuojama“.
Nauja!!: Latvių kalba ir Asimiliacija (sociologija) · Žiūrėti daugiau »
Asmenvardis
Tarp kitų asmens duomenų Kroatijos piliečio pase – vardas, pavardė. Asmenvardis arba antroponimas; (– žmogus + onyma – vardas) – tikriniai žodžiai, naudojami žmogui įvardinti.
Nauja!!: Latvių kalba ir Asmenvardis · Žiūrėti daugiau »
Asmuo (gramatika)
Asmuo – kalbėtojo ir klausytojo santykį nurodanti gramatinė kategorija.
Nauja!!: Latvių kalba ir Asmuo (gramatika) · Žiūrėti daugiau »
Augustas Bilenšteinas
Augustas Bylenšteinas (1826 m. kovo 4 d. Mintauja – 1907 m. liepos 6 d. ten pat) – baltvokiečių kilmės latvių kalbininkas, etnologas, archeologas.
Nauja!!: Latvių kalba ir Augustas Bilenšteinas · Žiūrėti daugiau »
Auseklis (1850)
Auseklis (tikrasis vardas Mikelis Kruogzemis, 1850 m. rugsėjo 18 d. Sypuolai, Ungurpilio valsčius, Valmieros apskritis – 1879 m. vasario 6 d. Sankt Peterburgas, palaidotas Aluojoje, Limbažių savivaldybė) – latvių poetas, pedagogas, publicistas.
Nauja!!: Latvių kalba ir Auseklis (1850) · Žiūrėti daugiau »
Australija
Australija, oficialiai Australijos Sandrauga – šešta pagal plotąpasaulio valstybė, apimanti Australijos žemyną, Tasmanijos saląir daug mažesnių aplinkinių salų.
Nauja!!: Latvių kalba ir Australija · Žiūrėti daugiau »
Šaknis (kalbotyra)
Šaknis – kertinė, neskaidoma žodžio dalis, formalus ir semantinis žodžio branduolys be afiksų.
Nauja!!: Latvių kalba ir Šaknis (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Šauksmininkas
Šauksmininkas – žodžio forma, vartojama kaip kreipinys.
Nauja!!: Latvių kalba ir Šauksmininkas · Žiūrėti daugiau »
Švedų kalba
Švedų kalba (švediškai svenska) – iš germanų prokalbės kilusi skandinavų kalba, kuria kalbama Švedijoje ir dalyje Suomijos.
Nauja!!: Latvių kalba ir Švedų kalba · Žiūrėti daugiau »
Įnagininkas
Įnagininkas – netiesioginis linksnis, atsakantis į klausimąkuo? Daugumoje kalbų šiuo linksniu reiškiamas įnagis (įrankis, priemonė), kuriuo veiksmo atlikėjas daro įtakąkitiems objektams arba atlieka tam tikrus veiksmus.
Nauja!!: Latvių kalba ir Įnagininkas · Žiūrėti daugiau »
Įvardis
Įvardis – kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.
Nauja!!: Latvių kalba ir Įvardis · Žiūrėti daugiau »
Žiemgala
Žiemgala (dar Žemgala, latviškai Zemgale), istorinė sritis dab.
Nauja!!: Latvių kalba ir Žiemgala · Žiūrėti daugiau »
Žiemgaliai
Žiemgaliai buvo baltų gentis į pietus nuo Rygos įlankos beveik visame Lielupės-Mūšos baseine, dabartiniame Žiemgalos regione, kuris pietuose ribojosi su lietuviškomis Šiaulių ir Upytės sritimis.
Nauja!!: Latvių kalba ir Žiemgaliai · Žiūrėti daugiau »
Žiniasklaida
Žiniasklaida (terminas pasiūlytas JAV lietuvių; dar vadinama „visuomenės informavimo priemonėmis“) – priemonės, skirtos pateikti informacijąplačiajai visuomenei.
Nauja!!: Latvių kalba ir Žiniasklaida · Žiūrėti daugiau »
Balsių harmonija
Balsių harmonija, arba sinharmonizmas, – fonologinis balsių asimiliacijos procesas.
Nauja!!: Latvių kalba ir Balsių harmonija · Žiūrėti daugiau »
Balsis
Balsis – kalbos garsas, kurį tariant nebūna aiškaus tarimo židinio, pasižymi didele akustine energija ir jo suvokimąlemia muzikos tonas.
Nauja!!: Latvių kalba ir Balsis · Žiūrėti daugiau »
Baltarusija
Baltarusija (blrs. ir), arba Gudija, oficialiai Baltarusijos Respublika – žemyninė valstybė Rytų Europoje.
Nauja!!: Latvių kalba ir Baltarusija · Žiūrėti daugiau »
Baltų kalbos
Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.
Nauja!!: Latvių kalba ir Baltų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Baltų prokalbė
Varpinių kapų kultūra Baltai V–VI a. Baltai VII–VIII a. Baltų prokalbė, arba prabaltų kalba, protobaltų kalba (latv. pirmbaltu valoda) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo baltų kalbos.
Nauja!!: Latvių kalba ir Baltų prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Baltų-slavų kalbos
Baltų-slavų kalbos – hipotetinė kalbų grupė, kuri galimai skilo į indoeuropiečių kalbų šeimai priklausančias baltų ir slavų kalbas.
Nauja!!: Latvių kalba ir Baltų-slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Baltijos finų kalbos
Baltijos finų kalbos – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų finougrų pošeimiui, finų kalbų grupei.
Nauja!!: Latvių kalba ir Baltijos finų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Baltijos valstybės
Baltijos valstybės – Lietuva, Latvija ir Estija.
Nauja!!: Latvių kalba ir Baltijos valstybės · Žiūrėti daugiau »
Barbarizmas
Barbarizmas ('negraikiškas posakis') – svetimybė, bendrinės kalbos normoms prieštaraujantis žodis, žodžio forma ar sintaksinė konstrukcija, atkartota iš kitos kalbos.
Nauja!!: Latvių kalba ir Barbarizmas · Žiūrėti daugiau »
Būdvardis
Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).
Nauja!!: Latvių kalba ir Būdvardis · Žiūrėti daugiau »
Bendratis
Bendratis () – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, kurios nevaržo nei asmens, nei skaičiaus, nei laiko, nei nuosakos kategorija.
Nauja!!: Latvių kalba ir Bendratis · Žiūrėti daugiau »
Bendrinė kalba
Bendrinė kalba – pavyzdinė, sunorminta nacijos ar tautos kalba.
Nauja!!: Latvių kalba ir Bendrinė kalba · Žiūrėti daugiau »
Benita Laumanė
Benita Laumanė (1937 m. birželio 3 d. Daugpilis) – latvių kalbininkė.
Nauja!!: Latvių kalba ir Benita Laumanė · Žiūrėti daugiau »
Biblija
Gutenbergo Biblija Biblija (– „knygos“) – krikščionių šventasis raštas, jų taip pat vadinamas Dievo Žodžiu arba Šventuoju Raštu, įvairių autorių raštų rinkinys, religinės dogmatikos ir pamaldų pagrindas, sudarantis žydų tikėjimo pagrindą.
Nauja!!: Latvių kalba ir Biblija · Žiūrėti daugiau »
Brazilija
Brazilija, oficialiai Brazilijos Federacinė Respublika – valstybė Pietų Amerikoje, didžiausia ir daugiausiai gyventojų turinti žemyno valstybė.
Nauja!!: Latvių kalba ir Brazilija · Žiūrėti daugiau »
Brūkšnelis (diakritinis ženklas)
Brūkšnelis – diakritinis ženklas (¯) dedamas virš balsio siekiant parodyti jos specialų tarimąar kirčiavimą.
Nauja!!: Latvių kalba ir Brūkšnelis (diakritinis ženklas) · Žiūrėti daugiau »
Daiktavardis
Daiktavardis – žodžių, reiškiančių daiktų pavadinimus, klasė.
Nauja!!: Latvių kalba ir Daiktavardis · Žiūrėti daugiau »
Dalelytė
Dalelytė – nekaitoma kalbos dalis, kuri teikia sakiniui arba jo dalims papildomų prasminių atspalvių.
Nauja!!: Latvių kalba ir Dalelytė · Žiūrėti daugiau »
Dalyvis (gramatika)
Dalyvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių.
Nauja!!: Latvių kalba ir Dalyvis (gramatika) · Žiūrėti daugiau »
Daugiskaita
Daugiskaita – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daug daiktų.
Nauja!!: Latvių kalba ir Daugiskaita · Žiūrėti daugiau »
Diakritiniai ženklai
Diakritiniai ženklai (diakritikós – „skiriamasis“) – prie fonogramų pridedami ženkleliai – taškeliai, brūkšneliai, kabliukai ir pan., kurie žymi ypatingątarimąarba kirčiavimąnuo kitų panašių žodžių.
Nauja!!: Latvių kalba ir Diakritiniai ženklai · Žiūrėti daugiau »
Dvigarsis
Dvigarsis – kalbos garsas, sudarytas iš to paties skiemens garsų, kurie tariami sudaro glaudų junginį.
Nauja!!: Latvių kalba ir Dvigarsis · Žiūrėti daugiau »
Emigracija
Emigracija – žmonių persikėlimas iš vienos šalies į kitądėl ekonominių, politinių, religinių ar asmeninių priežasčių (didesnio uždarbio, geresnio išsilavinimo, sutuoktinio ir kt.). Pagal 2016 m. duomenis, beveik 250 mln.
Nauja!!: Latvių kalba ir Emigracija · Žiūrėti daugiau »
Endzelyno dėsnis
Endzelyno dėsnis – lietuvių ir latvių kalbų priegaidžių santykį nusakanti atitikmenų sistema, nustatyta latvių kalbininko J. Endzelyno.
Nauja!!: Latvių kalba ir Endzelyno dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Ernests Blese
Ernestas Blesė (1892 m. gruodžio 27 d. Ryga, Rusijos imperija – 1964 m. gruodžio 2 d. Germersheimas, Reino kraštas-Pfalcas) – latvių kalbininkas, kalbos istorikas.
Nauja!!: Latvių kalba ir Ernests Blese · Žiūrėti daugiau »
Estų kalba
Estų kalba (eesti keel) – oficiali Estijos valstybės kalba, priklauso Uralo kalbų šeimos Baltijos finų kalbų pogrupiui.
Nauja!!: Latvių kalba ir Estų kalba · Žiūrėti daugiau »
Estija
Estija, oficialiai Estijos Respublika – valstybė Šiaurės Europoje (kaip ir kitos Baltijos šalys), viena iš Baltijos šalių.
Nauja!!: Latvių kalba ir Estija · Žiūrėti daugiau »
Finų kalbos
Finų kalbos – viena iš dviejų finougrų kalbų atšakų.
Nauja!!: Latvių kalba ir Finų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Finizmas
Finizmas – iš finų kalbų perimtas žodis, sintaksės ypatybės ir kt.
Nauja!!: Latvių kalba ir Finizmas · Žiūrėti daugiau »
Fleksinė kalba
Fleksinė kalba – kalba, kurioje gramatinės žodžių kategorijos ir sintaksiniai santykiai daugiausia reiškiami galūnėmis.
Nauja!!: Latvių kalba ir Fleksinė kalba · Žiūrėti daugiau »
Fonema
Fonema ( 'garsas') – mažiausias kalbos vienetas, turintis skiriamąjąreikšmę.
Nauja!!: Latvių kalba ir Fonema · Žiūrėti daugiau »
Fonologija
Fonologija (phōnē 'garsas' ir λόγος lógos 'mokymas') – kalbotyros atšaka, nagrinėjanti „kalbos garsinių elementų funkcijas ir garsų sąveikos modelius“.
Nauja!!: Latvių kalba ir Fonologija · Žiūrėti daugiau »
Galūnė
Galūnė – gyvūnų kūno (liemens, galvos ir pan.) porinės ataugos, paprastai tiesiogiai judinamos raumenų (kartais – hidrauliškai, skysčio slėgio).
Nauja!!: Latvių kalba ir Galūnė · Žiūrėti daugiau »
Galūnė (kalbotyra)
Galūnė – po kamieno einanti kintamoji žodžio pabaigos dalis.
Nauja!!: Latvių kalba ir Galūnė (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Galininkas
Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimąką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).
Nauja!!: Latvių kalba ir Galininkas · Žiūrėti daugiau »
Germanų kalbos
Germanų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka, kilusi iš germanų prokalbės.
Nauja!!: Latvių kalba ir Germanų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Germanizmas
Germanizmas – skolinys iš germanų kalbų.
Nauja!!: Latvių kalba ir Germanizmas · Žiūrėti daugiau »
Gimtoji kalba
Gimtoji kalba – kalba, kuriąasmuo išmoksta pirmiausia.
Nauja!!: Latvių kalba ir Gimtoji kalba · Žiūrėti daugiau »
Gramatinė giminė
Giminė – gramatinė klasifikacinė arba kaitybinė vardažodžių kategorija, būdinga semitų ir indoeuropiečių kalboms.
Nauja!!: Latvių kalba ir Gramatinė giminė · Žiūrėti daugiau »
Gramatinis laikas
Gramatinis laikas – veiksmažodžio gramatinė kategorija, reiškianti sakomo veiksmo santykį su esamuoju momentu.
Nauja!!: Latvių kalba ir Gramatinis laikas · Žiūrėti daugiau »
Gramatinis skaičius
Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.
Nauja!!: Latvių kalba ir Gramatinis skaičius · Žiūrėti daugiau »
Gruodžio 12
Gruodžio 12 yra 346-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 347-a).
Nauja!!: Latvių kalba ir Gruodžio 12 · Žiūrėti daugiau »
Hipotezė
Hipotezė („spėjimas“).
Nauja!!: Latvių kalba ir Hipotezė · Žiūrėti daugiau »
I amžius
Pirmasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 100 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Latvių kalba ir I amžius · Žiūrėti daugiau »
Iliatyvas
Iliatyvas, vidaus einamasis vietininkas, arba kryptininkas – viena iš vietininko linksnio atmainų.
Nauja!!: Latvių kalba ir Iliatyvas · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Nauja!!: Latvių kalba ir Indoeuropiečių kalbos · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropiečių prokalbė
Indoeuropiečių migracija isbn.
Nauja!!: Latvių kalba ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Inesyvas
Inesyvas (iš 'būti viduje') − linksnis, vidaus esamasis vietininkas, reiškiantis, kad veikėjas arba veiksmas yra viduje to daikto, kuris pasakomas šiuo linksniu, pvz., miške.
Nauja!!: Latvių kalba ir Inesyvas · Žiūrėti daugiau »
Jaustukas
Jaustukas – nekaitoma nesavarankiška kalbos dalis, žodžiai, rodantys žmogaus emocines reakcijas, valios aktus ar paskatas.
Nauja!!: Latvių kalba ir Jaustukas · Žiūrėti daugiau »
Jānis Endzelīns
Janis Endzelynas (1873 m. vasario 22 d. Mičkėnų ūkyje, Kaugurų valsčiuje, dab. Valmieros rajone – 1961 m. liepos 1 d. Kuoknesėje, palaidotas Rygoje, Rainio kapinėse) – latvių kalbininkas, vienas žymiausių baltistų, žymiai prisidėjęs prie baltų prokalbės klausimų.
Nauja!!: Latvių kalba ir Jānis Endzelīns · Žiūrėti daugiau »
Jėzuitai
Jėzaus draugija (sutrumpintai SJ), žinomi kaip jėzuitai – Romos katalikų vienuolių ordinas, 1540 m. Ignaco Lojolos ir jo sekėjų įkurtas Romoje.
Nauja!!: Latvių kalba ir Jėzuitai · Žiūrėti daugiau »
Jelgava
Jelgava (iki 1917 m. Mintauja) – miestas Latvijoje, Žiemgaloje, apie 50 km į pietus nuo Rygos.
Nauja!!: Latvių kalba ir Jelgava · Žiūrėti daugiau »
Jotvingių kalba
Jotvingių, arba sūduvių kalba, dainuvių kalba – išnykusi vakarų baltų kalba, kuria kalbėjo Jotvos gyventojai.
Nauja!!: Latvių kalba ir Jotvingių kalba · Žiūrėti daugiau »
Jungtinė Karalystė
Jungtinės Karalystės šalys Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, trumpiau Jungtinė Karalystė, (JK) arba Didžioji Britanija – valstybė Šiaurės Vakarų Europoje.
Nauja!!: Latvių kalba ir Jungtinė Karalystė · Žiūrėti daugiau »
Jungtinės Amerikos Valstijos
Jungtinės Amerikos Valstijos, trumpiau Jungtinės Valstijos arba JAV, vadinama Amerika – valstybė Šiaurės Amerikoje.
Nauja!!: Latvių kalba ir Jungtinės Amerikos Valstijos · Žiūrėti daugiau »
Jungtukas
Jungtukas – nekaitoma, nesavarankiška kalbos dalis, kuri jungia sakinio dalis ir pačius sakinius.
Nauja!!: Latvių kalba ir Jungtukas · Žiūrėti daugiau »
Juris Alunanas
Juris Alunanas (tikrasis vardas Gustavs Georgs Frīdrihs Alunāns, 1832 m. gegužės 13 d. Jaunkalsnava, dab. Maduonos savivaldybė – 1864 m. balandžio 18 d. Juostenės valsčius) – latvių poetas, kalbininkas, istorikas.
Nauja!!: Latvių kalba ir Juris Alunanas · Žiūrėti daugiau »
Kalavijuočių ordinas
Kalavijuočių ordino kryžius Kalavijuočių ordino antspaudas Kalavijuočių ordino riteris apie 1230 m. Kalavijuočių ordinas – riterių ordinas, įkurtas 1202 m. Rygoje vokiečių vyskupo Alberto (1199-1229) iniciatyva.
Nauja!!: Latvių kalba ir Kalavijuočių ordinas · Žiūrėti daugiau »
Kalbos dalis
Lentelė, vaizduojanti lietuvių kalbos morfologinius ir sintaksinius žodžio skyrius Kalbos dalys – žodžių klasės, skiriamos pagal reikšmės, sintaksinių ryšių ir morfologinių požymių bendrumą.
Nauja!!: Latvių kalba ir Kalbos dalis · Žiūrėti daugiau »
Kamienas (kalbotyra)
Kamienas – morfologijos terminas, kuriuo vadinama žodžio dalis be kaitybos afikso (lietuvių kalboje – be galūnės), rodanti jo leksinę reikšmę.
Nauja!!: Latvių kalba ir Kamienas (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Kanada
Kanada (angl. ir pranc. Canada) – valstybė Šiaurės Amerikos šiaurinėje dalyje.
Nauja!!: Latvių kalba ir Kanada · Žiūrėti daugiau »
Karlis Dravinis
Karlis Dravinis (1901 m. gruodžio 30 d. Stendė, Rusijos imperija – 1991 m. sausio 18 d. Lundas, Švedija, palaidotas Stendėje) – latvių kalbininkas.
Nauja!!: Latvių kalba ir Karlis Dravinis · Žiūrėti daugiau »
Karlis Miulenbachas
Karlis Miulenbachas (Mylenbachas,,, 1853 m. sausio 18 d. Kandava, dab. Tukumo rajonas – 1916 m. kovo 27 d. Vyru, Estija, palaidotas Rygoje) – latvių pedagogas, kalbininkas, bendrinės latvių kalbos kūrėjas.
Nauja!!: Latvių kalba ir Karlis Miulenbachas · Žiūrėti daugiau »
Katalikybė
Katalikybė („bendras“) – Katalikų bažnyčios mokymo turinys, tikėjimo, moralės, religinio gyvenimo ir normų visuma, jų praktinis taikymas ir plėtojimas, stambiausia Krikščionybės šaka.
Nauja!!: Latvių kalba ir Katalikybė · Žiūrėti daugiau »
Katekizmas
Katekizmas - glaustas krikščionybės pagrindų išdėstymas klausimų ir atsakymų forma.
Nauja!!: Latvių kalba ir Katekizmas · Žiūrėti daugiau »
Kazimieras Būga
Kazimieras Būga (1879 m. lapkričio 6 d. Pažiegėje, Zarasų apskritis – 1924 m. gruodžio 2 d. Karaliaučiuje) – Lietuvos kalbininkas, vienas žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, profesorius.
Nauja!!: Latvių kalba ir Kazimieras Būga · Žiūrėti daugiau »
Kilmininkas
Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).
Nauja!!: Latvių kalba ir Kilmininkas · Žiūrėti daugiau »
Kirtis
Kirtis – vieno kurio nors skiemens išryškinimas tariant žodį.
Nauja!!: Latvių kalba ir Kirtis · Žiūrėti daugiau »
Konstantīns Karulis
Konstantinas Karulis (1915 m. vasario 10 d. Ryga – 1997 m. lapkričio 3 d. Jūrmala, palaidotas Rygoje) – latvių kalbininkas.
Nauja!!: Latvių kalba ir Konstantīns Karulis · Žiūrėti daugiau »
Krišjānis Barons
Krišjanis Baronas (1835 m. spalio 31 d. Strutelės dvare, dab. Tukumo rajonas – 1923 m. kovo 8 d. Rygoje) – latvių folklorininkas, rašytojas, publicistas.
Nauja!!: Latvių kalba ir Krišjānis Barons · Žiūrėti daugiau »
Krivičiai
thumb Krivičiai arba kriviai – rytų slavų genčių grupė, gyvenusi VIII–XII a. dabartinių Rusijos, Baltarusijos ir Latvijos pasienio kraštuose.
Nauja!!: Latvių kalba ir Krivičiai · Žiūrėti daugiau »
Kuršas
Kuršas – istorinis etnografinis regionas dabartinėje Latvijoje, atskirais laikotarpiais apėmęs ir dalį dabartinės Lietuvos teritorijos.
Nauja!!: Latvių kalba ir Kuršas · Žiūrėti daugiau »
Kuršiai
Kuršiai (latv. kurši), vakarų (pasak dalies tyrinėtojų – rytų) baltų tauta, nuo VII a.-VIII a. iki XVII a. I pusės gyvenusi rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, dab.
Nauja!!: Latvių kalba ir Kuršiai · Žiūrėti daugiau »
Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė
Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė, Kuršo kunigaikštystė (Ducatus Curlandiae et Semigalliae), buvo Abiejų Tautų Respublikos vasalinė valstybė, kuri gyvavo nuo 1561 iki 1795 m. Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo, po kurio atiteko Rusijai.
Nauja!!: Latvių kalba ir Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Latgala
Latgala – vienas iš 3 (ar 5) etninės Latvijos etnokultūrinių regionų ir kartu vienas iš 4 Latvijos konstitucija įteisintų Latvijos istorinių etnografinių regionų (dab. Latvijos rytinė dalis; „konstitucinė“ Latgala apima ne visąetnokultūrinę Latgalą, t. y., teritoriją, kurioje kalbama latvių aukštaičių tarme, – šios tarmės arealo vakarinis pakraštys dabar yra priskirtas „konstitucinėms“ Vidžemei ir Žemgalai); „Latgalos“ vardu vadinamas nuo XIX a. pab.
Nauja!!: Latvių kalba ir Latgala · Žiūrėti daugiau »
Latgaliai
Latgaliai – baltų gentis, gyvenusi dabartinėje šiaurės rytų Latvijoje.
Nauja!!: Latvių kalba ir Latgaliai · Žiūrėti daugiau »
Latgalių kalba
Latgalių kalba turi dvi reikšmes.
Nauja!!: Latvių kalba ir Latgalių kalba · Žiūrėti daugiau »
Latviai
Latviai – šiaurės Europos tauta, vietiniai Latvijos gyventojai, gyvenantys rytų Baltijos jūros pakrantėje į šiaurę nuo lietuvių ir kalbantys latvių kalba.
Nauja!!: Latvių kalba ir Latviai · Žiūrėti daugiau »
Latvija
Latvija, oficialiai Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje.
Nauja!!: Latvių kalba ir Latvija · Žiūrėti daugiau »
Latvijos istorija
Seniausios rastos gyvenvietės Latvijos teritorijoje yra datuojamos 11 000 pr.
Nauja!!: Latvių kalba ir Latvijos istorija · Žiūrėti daugiau »
Latvijos TSR
Latvijos TSR (piln. Latvijos Tarybų Socialistinė Respublika) – viena iš Tarybų Sąjungos narių gyvavusi nuo 1940 m. iki 1990 m.
Nauja!!: Latvių kalba ir Latvijos TSR · Žiūrėti daugiau »
Leksika
Leksika (– žodinis) – kalbos žodžių visuma.
Nauja!!: Latvių kalba ir Leksika · Žiūrėti daugiau »
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Nauja!!: Latvių kalba ir Lietuva · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Nauja!!: Latvių kalba ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Latvių kalba ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Linksnis
Linksnių skaičius standartinėse Europos kalbose. Pilka spalva pažymėtos kalbos daiktavardžių nelinksniuoja. Linksnis – kalbos dalių galūnių kaitymas, kurį sąlygoja tam tikros kalbai būdingos gramatinės funkcijos sakinyje.
Nauja!!: Latvių kalba ir Linksnis · Žiūrėti daugiau »
Livonija
Livonija (vok., šved., dan. Livland, sen.,,, m.) – istorinis regionas dabartinės Latvijos ir Estijos teritorijoje.
Nauja!!: Latvių kalba ir Livonija · Žiūrėti daugiau »
Lotynų abėcėlė
Lotynų abėcėlė – plačiausiai paplitusi abėcėlinė rašto sistema pasaulyje.
Nauja!!: Latvių kalba ir Lotynų abėcėlė · Žiūrėti daugiau »
Lyviai
Lyviai, arba lybiai (sen. rus. либь) – Latvijos teritorijoje, prie Rygos įlankos gyvenanti beveik išmirusi finougrų tauta.
Nauja!!: Latvių kalba ir Lyviai · Žiūrėti daugiau »
Lyvių kalba
Kurše Lyvių kalba (lyv. k. līvõ kēļ) – beveik išnykusi Uralo kalbų šeimos Baltijos finų grupės agliutinacinė kalba, viena iš dviejų Latvijos autochtoninių kalbų ir vienintelė kalba greta latvių, Latvijos teritorijoje teisiškai laikoma vietine senąja kalba ir saugoma bei ginama Latvijos įstatymų.
Nauja!!: Latvių kalba ir Lyvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Marta Rudzīte
Marta Rudzytė (1924 m. lapkričio 4 d. Braslavos valsčius, Latvija – 1996 m. liepos 19 d. Ryga, Latvija) – latvių kalbininkė, kalbos istorikė, Latvijos mokslų akademijos tikroji narė (1992).
Nauja!!: Latvių kalba ir Marta Rudzīte · Žiūrėti daugiau »
Metatonija
Metatonija – kalbotyros terminas, kuriuo vadinama priegaidžių kaita žodžio šaknyje, kartais ir priesagoje, pavyzdžiui: kárštas – kar̃štis, kùrpė – kur̃pius, várna – var̃nas.
Nauja!!: Latvių kalba ir Metatonija · Žiūrėti daugiau »
Modalumas (kalbotyra)
Modalumas (Lietuvių kalboje modalumas reiškiamas gramatinėmis, leksinėmis ir intonacinėmis priemonėmis. Gramatinėms priemonėms priskiriamos tam tikros veiksmažodžio formos: tariamoji ar netiesioginė nuosaka (pvz., Jis būtų geras mokytojas; Sakė, jis esąs išvažiavęs), esamojo laiko dalyviai su priešdėliu be- (pvz., Girdžiu, tėvas beatvažiuojąs), reikiamybės dalyviai (pvz., Šiuo atveju aptartinos visos galimybės). Leksinės modalumo raiškos priemonės yra modaliniai žodžiai – žodžiai, padedantys atskleisti pasakymo savybes (atrodo, panašu, galbūt ir kt.).
Nauja!!: Latvių kalba ir Modalumas (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Morfologija (kalbotyra)
Morfologija ('forma' + logos 'mokslas') – kalbotyros mokslo sritis, gramatikos sudedamoji dalis, nagrinėjanti kalbos dalis sudarančių žodžių gramatinę, semantinę ir morfeminę sudėtį, kaitybą, žodžio sandarąbei žodžių darybą.
Nauja!!: Latvių kalba ir Morfologija (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Naudininkas
Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimąkam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektąnukreiptąir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.
Nauja!!: Latvių kalba ir Naudininkas · Žiūrėti daugiau »
Naujadaras
Naujadaras arba neologizmas ('naujas' + 'žodis') – nauji žodžiai: dariniai, vediniai arba dūriniai.
Nauja!!: Latvių kalba ir Naujadaras · Žiūrėti daugiau »
Naujoji Zelandija
Naujoji Zelandija – salų valstybė Ramiajame vandenyne.
Nauja!!: Latvių kalba ir Naujoji Zelandija · Žiūrėti daugiau »
Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba
Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba – kalba, kurioje su galininko (akuzatyvo) reikalaujančiais veiksmažodžiais agentas (aktyvus veiksmo atlikėjas) reiškiamas vardininku (nominatyvu), o patientas (objektas, į kurį nukreiptas veiksmas) – galininku: pavyzdžiui, Saulė(vardininkas) apšviečia kiemą(galininkas).
Nauja!!: Latvių kalba ir Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba · Žiūrėti daugiau »
Nuosaka
Veiksmažodžio nuosaka – veiksmažodžio forma, nurodanti veiksmo santykį su tikrove, nustatomąkalbančiojo asmens, ketinimus.
Nauja!!: Latvių kalba ir Nuosaka · Žiūrėti daugiau »
Pažyminys
Pažyminys – antrininkė sakinio dalis, atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? kieno? Skiriami į dẽrinamuosius ir nedẽrinamuosius pažyminius.
Nauja!!: Latvių kalba ir Pažyminys · Žiūrėti daugiau »
Padalyvis
Padalyvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, turinti ir veiksmažodžio, ir prieveiksmio ypatybių.
Nauja!!: Latvių kalba ir Padalyvis · Žiūrėti daugiau »
Palatalizacija
Palatalizacija ('vidurinis gomurys') – liežuvio vidurinės dalies pakilimas prie kietojo gomurio ir viso liežuvio pasislinkimas į priekį, sukeliantis lūpinę, liežuvio priešakinę arba liežuvio užpakalinę priebalsio tartį, taip pat kokybinį priebalsio pokytį, dėl kurio prieš priešakinius balsius arba kietasis priebalsis tampa minkštuoju (palataliniu – suminkštintuoju, arba palatalizuotu – paminkštintuoju).
Nauja!!: Latvių kalba ir Palatalizacija · Žiūrėti daugiau »
Papildinys
Papildinys – sintaksės mokslo, kalbos dalių kategorija.
Nauja!!: Latvių kalba ir Papildinys · Žiūrėti daugiau »
Paradigma (kalbotyra)
Paradigma ('pavyzdys, modelis') – morfologijoje kokio nors žodžio gramatinių formų sistema, visų to žodžio formų visuma.
Nauja!!: Latvių kalba ir Paradigma (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Paukščiukas (diakritinis ženklas)
Paukščiukas (kartais varnelė) (ˇ) – diakritinis ženklas, vartojamas tam tikrų raidžių esamam arba istoriniam suminkštėjimui, jotacijai arba postalveoliniui tarimui pažymėti kai kuriose baltų, slavų, finougrų ir kitose kalbose.
Nauja!!: Latvių kalba ir Paukščiukas (diakritinis ženklas) · Žiūrėti daugiau »
Perfektas
Perfektas, arba esamasis atliktinis laikas (iš 'tobulas, atliktas') – graikų, lotynų, sanskrito ir kai kurių kitų kalbų veiksmažodinė forma, pažyminti, kad veiksmas vyko praeityje, o jo rezultatas arba tam tikros bendresnės pasekmės galioja dabartyje (angl. current relevance, aktualumo dabarčiai samprata).
Nauja!!: Latvių kalba ir Perfektas · Žiūrėti daugiau »
Pietro Umberto Dini
Pjetras Umbertas Dinis (g. 1960 m. lapkričio 5 d. Pjetrasanta, Toskana, Italija) – italų kalbininkas, baltistas.
Nauja!!: Latvių kalba ir Pietro Umberto Dini · Žiūrėti daugiau »
Pliuskvamperfektas
Pliuskvamperfektas ('daugiau negu perfektas', t. y. 'daugiau negu atliktas (tobulas)') – veiksmažodžio forma, reiškianti seniau už kitąveiksmąnutikusį įvykį, dažniausiai senesnį laikąnegu reiškiama perfektu arba būtuoju laiku.
Nauja!!: Latvių kalba ir Pliuskvamperfektas · Žiūrėti daugiau »
Polinksnis
Polinksnis – kalbos dalis, kuri atlieka tas pačias funkcijas kaip ir prielinksnis, bet nuo prielinksnio skiriasi tuo, kad eina ne prieš linksniuojamąjį žodį, o po jo.
Nauja!!: Latvių kalba ir Polinksnis · Žiūrėti daugiau »
Prūsų kalba
Prūsų kalba (Prūsiskan) – vakarų baltų kalba, kuriai artimiausia buvo jotvingių kalba.
Nauja!!: Latvių kalba ir Prūsų kalba · Žiūrėti daugiau »
Priešdėlis
Priešdėlis, arba prefiksas – afiksas, kuris eina prieš savarankiškų žodžių – daiktavardžių (pvz., „priemiestis“), būdvardžių (pvz., „apygeris“), veiksmažodžių („suprasti“), prieveiksmių (pvz., „paeiliui“) – šaknį.
Nauja!!: Latvių kalba ir Priešdėlis · Žiūrėti daugiau »
Priebalsis
Priebalsis – kalbos garsas, kurį tariant iškvepiamo oro srovė burnoje sutinka kliūčių.
Nauja!!: Latvių kalba ir Priebalsis · Žiūrėti daugiau »
Priegaidė
Priegaidė, arba muzikinis kirtis − kalbotyros terminas, reiškiantis žodžio arba frazės intonavimo būdą, kai kinta tariamų kirčiuoto skiemens dalių (morų) garso aukštis.
Nauja!!: Latvių kalba ir Priegaidė · Žiūrėti daugiau »
Prielinksnis
Prielinksnis, arba prepozicija – tarnybinė kalbos dalis, kuri rodo daiktavardžio arba daiktavardiškai pavartoto žodžio sintaksinius santykius su kitais savarankiškais žodžiais.
Nauja!!: Latvių kalba ir Prielinksnis · Žiūrėti daugiau »
Priesaga
Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.
Nauja!!: Latvių kalba ir Priesaga · Žiūrėti daugiau »
Prieveiksmis
Prieveiksmis – nei linksniais, nei asmenimis nekaitoma kalbos dalis.
Nauja!!: Latvių kalba ir Prieveiksmis · Žiūrėti daugiau »
Prozodija
Prozodija ( 'kirtis') – antikinėje gramatikoje atsiradęs mokslas apie kirtį (pirmiausia graikų kalbos muzikinį), nagrinėjantis skiemenis kirčio ir trukmės atžvilgiais.
Nauja!!: Latvių kalba ir Prozodija · Žiūrėti daugiau »
Rūšis (gramatinė)
Rūšis kalbotyroje – veiksmažodžio gramatinė kategorija, leidžianti per veiksmažodžio argumentų sintaksinio vaidmens priešinimąkeisti tų argumentų pragmatinį rangą.
Nauja!!: Latvių kalba ir Rūšis (gramatinė) · Žiūrėti daugiau »
Rūdolfas Grabis
Rūdolfas Grabis (1906 m. rugpjūčio 11 d. Kūdumas, dab. Raiskumo valsčius – 1996 m. gruodžio 17 d. Ryga) – latvių kalbininkas.
Nauja!!: Latvių kalba ir Rūdolfas Grabis · Žiūrėti daugiau »
Redukcija (kalbotyra)
Redukcija ('grąžinti') – kalbotyros terminas, reiškiantis girdimąkalbos garsų pokytį, susijusį su kirčiu, garsumu, trukme, skambumu, tarimu arba padėtimi žodyje.
Nauja!!: Latvių kalba ir Redukcija (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Reformacija
Reformacijos 500 m. jubiliejus Šilutės raj. Reformacija ('pertvarkymas') – religinis sąjūdis XVI-XVII a. Europoje, siekęs reformuoti Romos katalikybės doktriną, kultą, bažnyčią.
Nauja!!: Latvių kalba ir Reformacija · Žiūrėti daugiau »
Reinis Bertulis
Reinis Bertulis (1937 m. gegužės 10 d. Pipiriai, Akmenės valsčius – 1994 m. vasario 19 d. Ryga) – latvių kalbininkas.
Nauja!!: Latvių kalba ir Reinis Bertulis · Žiūrėti daugiau »
Rick Derksen
Rikas Derksenas (1964 m.) – Leideno universiteto olandas kalbininkas, indoeuropeistas.
Nauja!!: Latvių kalba ir Rick Derksen · Žiūrėti daugiau »
Rusai
Rusai – rytų slavų tauta, sudaranti didžiąjądalį (apie 79,8 %) Rusijos Federacijos gyventojų.
Nauja!!: Latvių kalba ir Rusai · Žiūrėti daugiau »
Rusakalbiai
Rusakalbiai (русскоязы́чные) – žmonės, kurių gimtoji kalba yra rusų arba kurie kasdieniame gyvenime kalba rusų kalba.
Nauja!!: Latvių kalba ir Rusakalbiai · Žiūrėti daugiau »
Rusų kalba
Rusų kalba (русский язык) – kalba, priklausanti rytų slavų kalbų grupei, kuri įeina į indoeuropiečių kalbų šeimą.
Nauja!!: Latvių kalba ir Rusų kalba · Žiūrėti daugiau »
Rusija
Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.
Nauja!!: Latvių kalba ir Rusija · Žiūrėti daugiau »
Rusijos imperija
Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.
Nauja!!: Latvių kalba ir Rusijos imperija · Žiūrėti daugiau »
Ryga
Rygos vaizdas Nacionalinis teatras Ryga – didžiausias Latvijos miestas, šalies sostinė.
Nauja!!: Latvių kalba ir Ryga · Žiūrėti daugiau »
Rytų slavų kalbos
Rytų slavų kalbos – viena iš trijų regioninių slavų kalbos šakų, kuria šiuo metu kalbama Rytų Europoje.
Nauja!!: Latvių kalba ir Rytų slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Sakinio dalis
Sakinio dalys Sakinio dalys – pagrindiniai sakinio sintaksinės sandaros vienetai.
Nauja!!: Latvių kalba ir Sakinio dalis · Žiūrėti daugiau »
Sėla (regionas)
Sėla (lat. Sēlija), arba Augšžemė – Latvijos konstitucija neįteisintas etninės Latvijos etnokultūrinis regionas, apimantis Latvijos Respublikos Aizkrauklės ir Jekabpilio rajonus (dab. Latvijos pietryčiuose, abipus Dauguvos).
Nauja!!: Latvių kalba ir Sėla (regionas) · Žiūrėti daugiau »
Sėliai
Sėliai – baltų gentis, gyvenusi Sėloje, šių dienų Latvijos Sėlijoje, tai yra į pietus nuo Dauguvos upės šalies pietryčiuose ir Rokiškio, Kupiškio savivaldybėse, Biržų savivaldybės rytinėje dalyje, Zarasų savivaldybės šiaurinėje dalyje Lietuvoje.
Nauja!!: Latvių kalba ir Sėliai · Žiūrėti daugiau »
Sėlių kalba
Sėlių kalba – mirusi rytų baltų kalba, kuria iki XV a. kalbėjo sėliai.
Nauja!!: Latvių kalba ir Sėlių kalba · Žiūrėti daugiau »
Sebastian Münster
Sebastianas Miunsteris (1488 m. sausio 20 d. Ingelheime – 1552 m. gegužės 26 d. Bazelyje) – vokiečių kartografas, kosmografas.
Nauja!!: Latvių kalba ir Sebastian Münster · Žiūrėti daugiau »
Semantika
Semantika ('reikšminis') ― šiuolaikinės kalbotyros šaka, tyrinėjanti kalbos vienetų reikšmes: prozodikos elementus, morfemas, žodžius, įvairius žodžių junginius, frazes, sakinius, įvairias diskurso dalis ir kt.
Nauja!!: Latvių kalba ir Semantika · Žiūrėti daugiau »
Sintaksė
Žodžių junginių gramatinių ryšių schema Sintaksė – gramatikos dalis, nagrinėjanti sakinių tarpusavio ryšius, jų sudarymo būdus ir žodžių junginių sandarą.
Nauja!!: Latvių kalba ir Sintaksė · Žiūrėti daugiau »
Skaitvardis
Skaitvardis − savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietąskaičiuojamoje eilėje.
Nauja!!: Latvių kalba ir Skaitvardis · Žiūrėti daugiau »
Skiemuo
Skiemuo – trumpiausias garsinės kalbos vienetas, vienu kartu ištariama garsinė žodžio dalis, kurios pagrindąsudaro balsis arba dvibalsis (grynasis dvibalsis, mišrusis dvibalsis).
Nauja!!: Latvių kalba ir Skiemuo · Žiūrėti daugiau »
Skolinys
Skolinys – žodis, frazė, perimta iš kitos kalbos.
Nauja!!: Latvių kalba ir Skolinys · Žiūrėti daugiau »
Slavizmas
Slavizmas – kalbinė svetimybė, atsiradusi iš slavų kalbų.
Nauja!!: Latvių kalba ir Slavizmas · Žiūrėti daugiau »
Spaudos draudimas
Lietuviška maldaknygė, atspausdinta kirilica Michailas Muravjovas (sėdi centre) Kalbėti lietuviškai draudžiantis ženklas Michailo Muravjovo 1864 m. birželio 5 d. įsakas LSDP atsišaukimas „Spauda leista“, 1904 m. Konfiskuotų lietuviškų knygų sąrašas Lietuvių spaudos draudimas – po 1863–1864 m. sukilimo Rusijos imperijos valdžios įvestas draudimas europinės imperijos dalies gubernijose spausdinti, įvežti ir platinti lietuviškus (įskaitant ir latvių katalikų) leidinius lotyniškomis raidėmis.
Nauja!!: Latvių kalba ir Spaudos draudimas · Žiūrėti daugiau »
Supletyvizmas
Supletyvizmas (iš 'papildymas') − žodžio formų sudarymas iš skirtingų šaknų, kamienų, priesagų ar galūnių, kurių negalima paaiškinti sisteminiais žodžio dalių pokyčiais ar garsų kaita.
Nauja!!: Latvių kalba ir Supletyvizmas · Žiūrėti daugiau »
Tarinys
Tarinys – pagrindinė sakinio dalis, pasakanti pagrindinį sakinio veiksmą, veikėjo būsenąar jo ypatybę.
Nauja!!: Latvių kalba ir Tarinys · Žiūrėti daugiau »
Tarmė
Tarmė, arba dialektas – kurios nors kalbos rūšis, vartojama tam tikroje geografinėje teritorijoje.
Nauja!!: Latvių kalba ir Tarmė · Žiūrėti daugiau »
Tarptautinė fonetinė abėcėlė
''IPA'' parašyta Tarptautine fonetine abėcėle Tarptautinė fonetinė abėcėlė arba TFA – abėcėlinė fonetinio žymėjimo sistema, paremta lotynų abėcėle.
Nauja!!: Latvių kalba ir Tarptautinė fonetinė abėcėlė · Žiūrėti daugiau »
Tarptautinis žodis
Tarptautinis žodis – žodis, pradžioje vartotas vienoje kalboje, o vėliau iš jos pasiskolintas daugumoje kitų pasaulio kalbų tai sąvokai reikšti.
Nauja!!: Latvių kalba ir Tarptautinis žodis · Žiūrėti daugiau »
Tarpukaris
Europa 1929 – 1938 m. Tarpukariu (1918–1939 m.) dabartiniame Vakarų pasaulyje laikomas periodas nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki Antrojo pasaulinio karo pradžios.
Nauja!!: Latvių kalba ir Tarpukaris · Žiūrėti daugiau »
Tarybų Sąjunga
Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga arba Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga, trumpiau Tarybų Sąjunga, Sovietų Sąjunga, TSRS, SSRS, TSR Sąjunga, SSR SąjungaArvydas Anušauskas.
Nauja!!: Latvių kalba ir Tarybų Sąjunga · Žiūrėti daugiau »
Tėve mūsų
1741 m. Europos kalbų žemėlapis su lietuviška „Tėve mūsų“ ištrauka Tėve mūsų (arba Viešpaties malda) – labiausiai žinoma ir paplitusi krikščionių malda.
Nauja!!: Latvių kalba ir Tėve mūsų · Žiūrėti daugiau »
Transliteracija
Kinų rašto transliteracija į lotyniškąabėcėlę Guangdžou mieste esančiame gatvės ženkle. Transliteracija – teksto, užrašyto viena rašto sistema, perrašymas, naudojant kitąrašto sistemą.
Nauja!!: Latvių kalba ir Transliteracija · Žiūrėti daugiau »
Trumpoji žinutė
Gauta SMS žinutė Trumpoji žinutė, SMS (trumpinys iš 'trumpųjų žinučių paslauga') – daugelyje mobiliųjų telefonų esanti paslauga, skirta trumpųjų žinučių (šnekamojoje kalboje vadinamų „es – em – esais“) siuntimui tarp mobiliųjų telefonų arba kitų panašių įrenginių.
Nauja!!: Latvių kalba ir Trumpoji žinutė · Žiūrėti daugiau »
Ukraina
Ukraina – didžiausia Europos valstybė (neskaitant Rusijos), išsidėsčiusi Rytų Europoje.
Nauja!!: Latvių kalba ir Ukraina · Žiūrėti daugiau »
Urbanizacija
Čikagos aglomeracija viena didžiausių JAV Pasaulio politinis žemėlapis pagal miestuose gyvenančių žmonių procentą(2014 m.) Urbanizacija – socialinis procesas, pasireiškiantis miestų (jų skaičiaus, teritorijos, miestiečių procento bendrame gyventojų skaičiuje) ir jų reikšmės visuomenės raidai didėjimu.
Nauja!!: Latvių kalba ir Urbanizacija · Žiūrėti daugiau »
V amžius
Penktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 401 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 500 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Latvių kalba ir V amžius · Žiūrėti daugiau »
Valdis Zeps
Valdis Juris Zepas (1932 m. gegužės 29 d. Daugpilis, Latvija – 1996 m. liepos 26 d. Ryga, Latvija) – Amerikos latvių išeivijos kalbininkas, profesorius, rašytojas.
Nauja!!: Latvių kalba ir Valdis Zeps · Žiūrėti daugiau »
Valija Dambė
Valija Dambė (1912 m. gegužės 26 d. Ryga – 1995 m. spalio 15 d. ten pat) – latvių kalbininkė, filologijos daktarė.
Nauja!!: Latvių kalba ir Valija Dambė · Žiūrėti daugiau »
Vardažodis
Vardažodis ('vardas') – kalbotyros terminas, kuriuo bendrai vadinami daiktavardžiai, būdvardžiai ir skaitvardžiai.
Nauja!!: Latvių kalba ir Vardažodis · Žiūrėti daugiau »
Vardininkas
Vardininkas – linksnis, įvardijantis subjektą(kuris atlieka veiksmą, turi tam tikras savybes ir t. t.). Vardininkas atsako į klausimąkas? koks? kuris?.
Nauja!!: Latvių kalba ir Vardininkas · Žiūrėti daugiau »
Veikslas
Véikslas – veiksmažodžio kategorija, rodanti veiksmo suvokimąlaiko atžvilgiu – ar veiksmas tebetrunka, ar baigęsis.
Nauja!!: Latvių kalba ir Veikslas · Žiūrėti daugiau »
Veiksmažodis
Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.
Nauja!!: Latvių kalba ir Veiksmažodis · Žiūrėti daugiau »
Veiksnys
Veiksnys – pagrindinė sakinio dalis, kuri atsako į klausimąkas? ir todėl dažniausiai yra reiškiama linksniuojamųjų kalbos dalių vardininku.
Nauja!!: Latvių kalba ir Veiksnys · Žiūrėti daugiau »
Vertinys
Vertinys (arba kalkė – žodis arba žodžių junginys, kurio morfologinė arba semantinė struktūra sudaryta pagal kokios nors kitos kalbos pavyzdį, paprastai pažodžiui verčiant tos svetimos kalbos žodžio ar sakinio sudedamąsias dalis. Pavyzdžiui, pagal anglų kalbos žodžio skyscraper pavyzdį sudaryti vokiečių kalbos Wolkenkratzer, lietuvių kalbos dangoraižis, latvių kalbos debesskrāpis, rusų kalbos небоскрёб. Išskiriami keleto tipų vertiniai.
Nauja!!: Latvių kalba ir Vertinys · Žiūrėti daugiau »
VI amžius
Šeštasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 600 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Latvių kalba ir VI amžius · Žiūrėti daugiau »
Vidžemė
Vidžemė, taip pat Vidzemė – istorinis-kultūrinis regionas šiaurės centrinėje Latvijos dalyje, šiauriau Dauguvos upės.
Nauja!!: Latvių kalba ir Vidžemė · Žiūrėti daugiau »
Vidžemės gubernija
Vidžemės gubernija (arba Lifliandijos gubernija) – administracinis vienetas Rusijos imperijoje, kurį sudarė Latvijos istorinis regionas Vidžemė ir Estijos pietinė dalis.
Nauja!!: Latvių kalba ir Vidžemės gubernija · Žiūrėti daugiau »
Vietininkas
Vietininkas – linksnis, nurodantis vietą(locus).
Nauja!!: Latvių kalba ir Vietininkas · Žiūrėti daugiau »
Vietovardis
Vietovardis (arba toponimas; nuo – „vieta“, ὄνομα – „vardas“) – tikrinis bet kokio geografinio objekto (vietovės) pavadinimas.
Nauja!!: Latvių kalba ir Vietovardis · Žiūrėti daugiau »
VII amžius
Septintasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 700 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Latvių kalba ir VII amžius · Žiūrėti daugiau »
Vilnius
Vilnius – Lietuvos sostinė.
Nauja!!: Latvių kalba ir Vilnius · Žiūrėti daugiau »
Vitebsko gubernija
Vitebsko gubernija – Rusijos imperijos gubernija, apėmusi dabartinės Baltarusijos šiaurinę dalį, pietryčių Latvijąir dalį Rusijos žemių.
Nauja!!: Latvių kalba ir Vitebsko gubernija · Žiūrėti daugiau »
Vokiečiai
reports 742,212 people of German ancestry in the 2001 Census.
Nauja!!: Latvių kalba ir Vokiečiai · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių kalba
Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.
Nauja!!: Latvių kalba ir Vokiečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Vokietija
Vokietija, oficialiai Vokietijos Federacinė Respublika (VFR) – valstybė Vidurio Europoje.
Nauja!!: Latvių kalba ir Vokietija · Žiūrėti daugiau »
XII amžius
Dvyliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1101 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1200 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Latvių kalba ir XII amžius · Žiūrėti daugiau »
XIII amžius
Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Latvių kalba ir XIII amžius · Žiūrėti daugiau »
XIV amžius
Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Latvių kalba ir XIV amžius · Žiūrėti daugiau »
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Latvių kalba ir XIX amžius · Žiūrėti daugiau »
XVI amžius
Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Latvių kalba ir XVI amžius · Žiūrėti daugiau »
XX amžius
Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Latvių kalba ir XX amžius · Žiūrėti daugiau »
1525 m.
1525 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latvių kalba ir 1525 m. · Žiūrėti daugiau »
1550 m.
1550 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latvių kalba ir 1550 m. · Žiūrėti daugiau »
1561 m.
1561 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latvių kalba ir 1561 m. · Žiūrėti daugiau »
1569 m.
1569 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latvių kalba ir 1569 m. · Žiūrėti daugiau »
1585 m.
1585 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latvių kalba ir 1585 m. · Žiūrėti daugiau »
1638 m.
1638 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latvių kalba ir 1638 m. · Žiūrėti daugiau »
1644 m.
1644 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latvių kalba ir 1644 m. · Žiūrėti daugiau »
1685 m.
1685 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latvių kalba ir 1685 m. · Žiūrėti daugiau »
1694 m.
1694 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latvių kalba ir 1694 m. · Žiūrėti daugiau »
1721 m.
1721 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latvių kalba ir 1721 m. · Žiūrėti daugiau »
1753 m.
1753 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latvių kalba ir 1753 m. · Žiūrėti daugiau »
1772 m.
1772 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latvių kalba ir 1772 m. · Žiūrėti daugiau »
1795 m.
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latvių kalba ir 1795 m. · Žiūrėti daugiau »
1822 m.
1822 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latvių kalba ir 1822 m. · Žiūrėti daugiau »
1856 m.
1856 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latvių kalba ir 1856 m. · Žiūrėti daugiau »
1862 m.
1862 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latvių kalba ir 1862 m. · Žiūrėti daugiau »
1863 m.
1863 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latvių kalba ir 1863 m. · Žiūrėti daugiau »
1865 m.
1865 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latvių kalba ir 1865 m. · Žiūrėti daugiau »
1879 m.
1879 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latvių kalba ir 1879 m. · Žiūrėti daugiau »
1904 m.
1904 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latvių kalba ir 1904 m. · Žiūrėti daugiau »
1908 m.
1908 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latvių kalba ir 1908 m. · Žiūrėti daugiau »
1919 m.
1919 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latvių kalba ir 1919 m. · Žiūrėti daugiau »
1946 m.
1946 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latvių kalba ir 1946 m. · Žiūrėti daugiau »
1957 m.
1957 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latvių kalba ir 1957 m. · Žiūrėti daugiau »
1958 m.
1958 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latvių kalba ir 1958 m. · Žiūrėti daugiau »
1959 m.
1959 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latvių kalba ir 1959 m. · Žiūrėti daugiau »
1970 m.
1970 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latvių kalba ir 1970 m. · Žiūrėti daugiau »
1989 m.
1989 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latvių kalba ir 1989 m. · Žiūrėti daugiau »
2009 m.
2009 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latvių kalba ir 2009 m. · Žiūrėti daugiau »
2010 m.
2010 metai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latvių kalba ir 2010 m. · Žiūrėti daugiau »
2011 m.
2011 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Latvių kalba ir 2011 m. · Žiūrėti daugiau »
