Greičiau nei naršyklėje!
28 santykiai: Žemaitija, Bajorai (Lietuva ir Lenkija), Bendruomenė, Gatvinis kaimas, Juozas Jurginis, Krivūlė, Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymai, Kunigaikštis, Kuopa, Laukininkas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė, Lietuvos Statutai, Pieva, Pilis, Prūsų kalba, Prūsija, Seniūnas, Sodyba, Tijūnas, Valakų reforma, Valsčius, Valstietis, Vietininkas, XIV amžius, XV amžius, XVI amžius, 1588 m..
Žemaitija
Žemaitija (anksčiau tiesiog Žemaičiai) – Lietuvos etnografinis regionas, taip pat geografinis ir istorinis regionas.
Nauja!!: Laukas (bendruomenė) ir Žemaitija · Žiūrėti daugiau »
Bajorai (Lietuva ir Lenkija)
Šlėkta, šlėktos, arba bajorai (bajorija) – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Lenkijos karalystėje, vėliau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje.
Nauja!!: Laukas (bendruomenė) ir Bajorai (Lietuva ir Lenkija) · Žiūrėti daugiau »
Bendruomenė
Bendruomeninė organizacija – tai nevyriausybinė organizacija.
Nauja!!: Laukas (bendruomenė) ir Bendruomenė · Žiūrėti daugiau »
Gatvinis kaimas
Žižmai: matyti būdingas įžambus sodybų išdėstymas Gatvinio kaimo schema Gatvinis kaimas – žemdirbių gyvenvietės tipas, paplitęs Lietuvoje.
Nauja!!: Laukas (bendruomenė) ir Gatvinis kaimas · Žiūrėti daugiau »
Juozas Jurginis
Juozas Jurginis (trečias iš kairės) Globkės teisme. VDR, 1963-07-08 Kapas Antakalnio kapinėse Juozas Jurginis (1909 m. vasario 5 d. Vikonyse, Anykščių valsčius – 1994 m. liepos 5 d. Vilniuje) – Lietuvos istorikas, akademikas, spaudos bendradarbis, komunistinis veikėjas.
Nauja!!: Laukas (bendruomenė) ir Juozas Jurginis · Žiūrėti daugiau »
Krivūlė
Mato Pretorijaus knygoje ''Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla'') Krivūlė – susirinkimas, skirtas svarbiems reikalams aptarti bei simbolinė lazda, naudota žmonėms į bendruomenės sueigąkviesti.
Nauja!!: Laukas (bendruomenė) ir Krivūlė · Žiūrėti daugiau »
Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymai
Kryžiuočių karo kelių į Lietuvąaprašymai arba Vegeberichtai – XIV a. pabaigos – XV a. pradžios kryžiuočių žvalgų, daugiausia prūsų, pranešimų apie maršrutus į vakarinę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalį, rinkinys.
Nauja!!: Laukas (bendruomenė) ir Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymai · Žiūrėti daugiau »
Kunigaikštis
Kunigaikštis – feodalinės monarchinės valstybės arba atskiro politinio vieneto valdovas IX – XVI a. pas slavus, baltus ir kai kurias kitas tautas; feodalinės aristokratijos atstovas; vėliau – dvariškio titulas.
Nauja!!: Laukas (bendruomenė) ir Kunigaikštis · Žiūrėti daugiau »
Kuopa
JAV ekspedicinių pajėgų 113-ojo pulko B kuopa 1919 m. Prancūzijoje Kuopa – pagrindinis taktinis padalinys daugelio šalių kariuomenėse, paprastai 100-200 kareivių, vadovaujamas kapitono (ar vyresniojo leitenanto).
Nauja!!: Laukas (bendruomenė) ir Kuopa · Žiūrėti daugiau »
Laukininkas
Laukininkas – ikivalstybinės Senovės Prūsijos visuomenės ir ankstyvojo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės laikotarpio kaimo bendruomenės, lauko narys.
Nauja!!: Laukas (bendruomenė) ir Laukininkas · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Laukas (bendruomenė) ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė
Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė Vokiečių ordinu (XIV a. pirmosios pusės reljefo rekonstrukcija) Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kariuomenė – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos organizuota karinė jėga, veikusi nuo 1253 m.
Nauja!!: Laukas (bendruomenė) ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Statutai
Lietuvos Statutai – trys teisinių dokumentų rinkiniai, teisynai, sukurti XVI a. ir apibrėžę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisinės sistemos pagrindąiki pat 1840 m.
Nauja!!: Laukas (bendruomenė) ir Lietuvos Statutai · Žiūrėti daugiau »
Pieva
Būdinga vidutinių platumų juostos pieva Pieva – tai ekosistema (biogeocenozė, fitocenozė), kurioje vyrauja žolinių augalų (mezofitų ir higrofitų) daugiametės bendrijos, nevegetuojančios žiemą, augančios įvairaus drėgnumo, derlingumo, druskingumo dirvožemiuose.
Nauja!!: Laukas (bendruomenė) ir Pieva · Žiūrėti daugiau »
Pilis
Pierrefonds pilis Mota pilis Rekonkistos virtusi karališkaisiais rūmais Trakų salos pilis Pilis – gynybinis statinys, laikomas vienu iš viduramžių simbolių.
Nauja!!: Laukas (bendruomenė) ir Pilis · Žiūrėti daugiau »
Prūsų kalba
Prūsų kalba (Prūsiskan) – vakarų baltų kalba, kuriai artimiausia buvo jotvingių kalba.
Nauja!!: Laukas (bendruomenė) ir Prūsų kalba · Žiūrėti daugiau »
Prūsija
Prūsija – istorinė Europos valstybė pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje.
Nauja!!: Laukas (bendruomenė) ir Prūsija · Žiūrėti daugiau »
Seniūnas
Seniūnas – dažniausiai rinktas bendruomenės atstovas, pareigūnas, turintis specialius įstatymo ar bendruomenės suteiktus įgaliojimus.
Nauja!!: Laukas (bendruomenė) ir Seniūnas · Žiūrėti daugiau »
Sodyba
Kaimo sodyba Pakruojo dvaro ūkiniai pastatai Sodyba (tarm. sodžius, suoda) – vienoje šeimos žemės valdoje išsidėstęs statinių ir juos supančios priklausomos žemės kompleksas.
Nauja!!: Laukas (bendruomenė) ir Sodyba · Žiūrėti daugiau »
Tijūnas
Tijūnas – vienas aukščiausių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos žemietijų valdžios pareigūnų.
Nauja!!: Laukas (bendruomenė) ir Tijūnas · Žiūrėti daugiau »
Valakų reforma
Valdų išdėstymo schema: Stora linija parodytos valakų ribos (''sienos''), pusiau stora linija - valakų padalijimas į tris dalis. Užštrichuota teritorija buvo vadinama ''užusieniu''. Vienas namelis vaizduoja valstiečio kiemą(dūmą), keli nameliai - kaimą. Valakų reforma – žemės reforma dalyje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (Lietuvoje, Žemaitijoje ir dalyje dabartinės Baltarusijos), vykdyta XVI a. antrojoje pusėje.
Nauja!!: Laukas (bendruomenė) ir Valakų reforma · Žiūrėti daugiau »
Valsčius
Valsčius – mažesnysis administracinis teritorinis vienetas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Abiejų Tautų Respublikoje, Lietuvos Respublikoje, Rusijos imperijoje bei kitose šalyse; seniausia teritorinė organizacija Lietuvoje, derinusi bendruomenės ir valstybės reikalus.
Nauja!!: Laukas (bendruomenė) ir Valsčius · Žiūrėti daugiau »
Valstietis
Vokiečių valstietis aria žemę Valstietis – žemės ūkio darbininkas, dirbantis (ir paprastai gyvenantis) kaimo vietovėje.
Nauja!!: Laukas (bendruomenė) ir Valstietis · Žiūrėti daugiau »
Vietininkas
Vietininkas – linksnis, nurodantis vietą(locus).
Nauja!!: Laukas (bendruomenė) ir Vietininkas · Žiūrėti daugiau »
XIV amžius
Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Laukas (bendruomenė) ir XIV amžius · Žiūrėti daugiau »
XV amžius
Penkioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1401 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1500 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Laukas (bendruomenė) ir XV amžius · Žiūrėti daugiau »
XVI amžius
Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Laukas (bendruomenė) ir XVI amžius · Žiūrėti daugiau »
1588 m.
1588 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Laukas (bendruomenė) ir 1588 m. · Žiūrėti daugiau »
