28 santykiai: Antonimas, Archaizmas, Žargonas, Žodis, Baltų prokalbė, Barbarizmas, Bendrinė kalba, Frazeologizmas, Indoeuropiečių kalbos, Indoeuropiečių prokalbė, Kalba, Kultūra, Leksema, Leksikologija, Lietuvių kalba, Literatūra, Lotynų kalba, Naujadaras, Prokalbė, Publicistika, Senovės graikų kalba, Sinonimas, Skolinys, Stilius, Tarmė, Tarptautinis žodis, Terminija, Vertinys.
Antonimas
Antonimai ((priešingas) + onoma (vardas)) – žodžiai, turintys skirtingągarsinę struktūrąir priešingas leksines reikšmes, pvz.: baltas – juodas, didelis – mažas, draugas – priešas, arti – toli, storas – plonas, girti – peikti; (senas) – young (jaunas); (turtingas) – arm (neturtingas); (įeiti) – sortir (išeiti) ir pan.
Nauja!!: Leksika ir Antonimas · Žiūrėti daugiau »
Archaizmas
Archaizmas (iš – 'senovinis, senų laikų, pirmykštis') – kalbotyroje vadinami tokie žodžiai ar leksinės išraiškos, kurios neatitinka šiuolaikinės bendrinės kalbos normų, tačiau buvo įprastos ankstesnėse tos kalbos formose.
Nauja!!: Leksika ir Archaizmas · Žiūrėti daugiau »
Žargonas
Žargonas (– darkyta kalba) – kurios nors socialinės ar profesinės grupės kalba (socialinis dialektas), kurioje gausu žodžių ar posakių, nederančių su bendrinės kalbos normomis.
Nauja!!: Leksika ir Žargonas · Žiūrėti daugiau »
Žodis
Lotyniškas tekstas, kuriame žodžiai nėra atskirti. Žodis – mažiausias kalbos vienetas, turintis prasmę bei reikšmę.
Nauja!!: Leksika ir Žodis · Žiūrėti daugiau »
Baltų prokalbė
Varpinių kapų kultūra Baltai V–VI a. Baltai VII–VIII a. Baltų prokalbė, arba prabaltų kalba, protobaltų kalba (latv. pirmbaltu valoda) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo baltų kalbos.
Nauja!!: Leksika ir Baltų prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Barbarizmas
Barbarizmas ('negraikiškas posakis') – svetimybė, bendrinės kalbos normoms prieštaraujantis žodis, žodžio forma ar sintaksinė konstrukcija, atkartota iš kitos kalbos.
Nauja!!: Leksika ir Barbarizmas · Žiūrėti daugiau »
Bendrinė kalba
Bendrinė kalba – pavyzdinė, sunorminta nacijos ar tautos kalba.
Nauja!!: Leksika ir Bendrinė kalba · Žiūrėti daugiau »
Frazeologizmas
Frazeologizmas ('posakis'), idioma ('savo, savotiškas') – pastovus žodžių junginys, „sparnuotas posakis“.
Nauja!!: Leksika ir Frazeologizmas · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Nauja!!: Leksika ir Indoeuropiečių kalbos · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropiečių prokalbė
Indoeuropiečių migracija isbn.
Nauja!!: Leksika ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Kalba
Kalba – lingvistinių ženklų sistema.
Nauja!!: Leksika ir Kalba · Žiūrėti daugiau »
Kultūra
Kultūra ( – ugdymas, garbinimas) – visa, kas sukurta fiziniu ir protiniu visuomenės darbu.
Nauja!!: Leksika ir Kultūra · Žiūrėti daugiau »
Leksema
Leksema ( ' žodis, posakis') kalbotyroje – žodis kaip abstraktus morfologinės analizės vienetas.
Nauja!!: Leksika ir Leksema · Žiūrėti daugiau »
Leksikologija
Leksikologija (gr. leksikos „priklausantis žodžiui“ + logos „mokslas“) – kalbotyros šaka, tyrinėjanti kalbos žodyną(leksiką).
Nauja!!: Leksika ir Leksikologija · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Nauja!!: Leksika ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Literatūra
Literatūra – tautos, epochos arba visos žmonijos rašytinių ir spausdintinių kūrinių visuma, raštija.
Nauja!!: Leksika ir Literatūra · Žiūrėti daugiau »
Lotynų kalba
Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.
Nauja!!: Leksika ir Lotynų kalba · Žiūrėti daugiau »
Naujadaras
Naujadaras arba neologizmas ('naujas' + 'žodis') – nauji žodžiai: dariniai, vediniai arba dūriniai.
Nauja!!: Leksika ir Naujadaras · Žiūrėti daugiau »
Prokalbė
Prokalbė – istorinės kalbotyros sąvoka, apibūdinanti dažniausiai hipotetinę, rekonstruojamą, egzistavusiąanksčiau kalbą, iš kurios išsirutuliojo viena, keletas, visa grupė giminingų kalbų arba visa kalbų šeima.
Nauja!!: Leksika ir Prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Publicistika
Publicistika („išviešinti“).
Nauja!!: Leksika ir Publicistika · Žiūrėti daugiau »
Senovės graikų kalba
Senovės graikų kalba – senovės Graikijos civilizacijos kalba.
Nauja!!: Leksika ir Senovės graikų kalba · Žiūrėti daugiau »
Sinonimas
Sinonimas ('bendravardis') – tokiąpačiąarba artimąreikšmę turintis, tačiau kitaip skambantis žodis.
Nauja!!: Leksika ir Sinonimas · Žiūrėti daugiau »
Skolinys
Skolinys – žodis, frazė, perimta iš kitos kalbos.
Nauja!!: Leksika ir Skolinys · Žiūrėti daugiau »
Stilius
Žodis stilius reiškia.
Nauja!!: Leksika ir Stilius · Žiūrėti daugiau »
Tarmė
Tarmė, arba dialektas – kurios nors kalbos rūšis, vartojama tam tikroje geografinėje teritorijoje.
Nauja!!: Leksika ir Tarmė · Žiūrėti daugiau »
Tarptautinis žodis
Tarptautinis žodis – žodis, pradžioje vartotas vienoje kalboje, o vėliau iš jos pasiskolintas daugumoje kitų pasaulio kalbų tai sąvokai reikšti.
Nauja!!: Leksika ir Tarptautinis žodis · Žiūrėti daugiau »
Terminija
Terminija – kalbos terminų visuma; kurios nors srities terminų visuma.
Nauja!!: Leksika ir Terminija · Žiūrėti daugiau »
Vertinys
Vertinys (arba kalkė – žodis arba žodžių junginys, kurio morfologinė arba semantinė struktūra sudaryta pagal kokios nors kitos kalbos pavyzdį, paprastai pažodžiui verčiant tos svetimos kalbos žodžio ar sakinio sudedamąsias dalis. Pavyzdžiui, pagal anglų kalbos žodžio skyscraper pavyzdį sudaryti vokiečių kalbos Wolkenkratzer, lietuvių kalbos dangoraižis, latvių kalbos debesskrāpis, rusų kalbos небоскрёб. Išskiriami keleto tipų vertiniai.
Nauja!!: Leksika ir Vertinys · Žiūrėti daugiau »