Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Nemokama
Greičiau nei naršyklėje!
 

Libretas

Indeksas Libretas

Libretas ( – knygelė) – operos, operetės, miuziklo (anksčiau ir kantatos, oratorijos) žodinis tekstas, literatūrinis siužetinio baleto veiksmo aprašymas.

7 santykiai: Baletas, Kompozitorius, Miuziklas, Opera, Operetė, Oratorija, Tekstas.

Baletas

Baleto šokėjai Svetlana Zacharova „Spragtukas“ Degas „Generalinė baleto repeticija“ Balerinos Sankt Peterburge Baletas – sceninio meno rūšis, kurios pagrindiniai elementai yra šokis, pantomima ir muzika, sujungti į vientisą scenos veiksmą.

Nauja!!: Libretas ir Baletas · Žiūrėti daugiau »

Kompozitorius

Kompozitorius Volfgangas Amadėjus Mocartas Kompozitorius – žmogus, kuriantis muziką.

Nauja!!: Libretas ir Kompozitorius · Žiūrėti daugiau »

Miuziklas

Top Hat), 1935 m. plakatas Miuziklas – muzikos žanras, beveik niekuo nesiskiriantis nuo šiuolaikinių muzikinių filmų ar roko operų, atsiradęs Amerikoje.

Nauja!!: Libretas ir Miuziklas · Žiūrėti daugiau »

Opera

Sidnėjaus operos pastatas Pirmos operos lietuviška tematika ''I Lituani'' (1874 m.) afiša Opera (ital. opera) – sceninis muzikinis veikalas.

Nauja!!: Libretas ir Opera · Žiūrėti daugiau »

Operetė

Scena iš operetės Operetė ('maža opera') – sceninis muzikinis veikalas; žaismingo siužeto vaidinimas su muzika ir šokiais.

Nauja!!: Libretas ir Operetė · Žiūrėti daugiau »

Oratorija

J. S. Bacho „Kalėdų oratorijos“ CD viršelis Oratorija (it. oratorio i, J. J. Fuxo sukurto oratorijos buvo didelės apimties (trukdavo apie 2 valandas) kompozicijos, skirtos 3-5 solistams ir dažniausiai solistų ansambliui. XVII a. pab. oratorijai vartotas didesnis orkestras, kuris pritardavo arijoms, kartais ir rečitatyvams; arijos ir ansambliai rašyti da capo forma, solistų partijose gausu koloratūrų, muzikoje – ekspresyvių retorinių figūrų, gamtos garsų pamėgdžiojimo. XVIII a. Italijoje homofoninės faktūros, paprasto šokio ritmo, solo dalimis pagrįstas oratorijas kūrė G. B. Pergolesi, N. Porpora, N. Jommelli, D. Cimarosa, G. Paisiello ir kt. kompozitoriai. Prancūzijoje XVII a. antroje pusėje oratorijas kūrė M. A. Charpentier (apie 20 oratorijų, jos skambėdavo per šventines mišias, bažnytiniuose koncertuose, muzikos vakaruose per gavėnią), XVIII a. pirmoje pusėje – L. N. Clerambault, S. de Brossard’as ir kt. Protestantiškuose Vokietijos kraštuose oratorija įsigalėjo XVIII a. pr. Hamburge, Liubeke skambėjusios R. Keiserio, J. Matthesono, G. Ph Telemno oratorijos bei oratorinės pasijos atspindi to meto vokiečių ir italų operos stilių. Tiesioginiai oratorijos pirmtakai Vokietijoje – liturginiai artimi historia (dažniausiai pasija, pvz. H. Schutzo „Kančios istorija“ pagal septynis Kristaus žodžius, 1645 m.; jo 1644 m. „Kalėdų istorija“ laikoma pirmąja vokiečių oratorija) bei dramatinis dialogas, dramatiškas neliturginis actus musicus. XVII a. pab. juose bei oratorijose vis gausiau vartota nebiblinių intarpų, choralų ir poezijos. XVIII a. vokiečių oratorijos kulminacija – dramatiškosios J. S. Bacho pasijos (pastarojo „Kalėdų oratorija“ tėra 6 kalėdinių kantatų ciklas). Anglijoje monumentalių oratorijų sukūrė G. F. Hendelis (17 oratorijų), sujungęs anglų masque (kaukės), antemos, prancūzų klasikinės dramos, italų opera seria, oratorio volgare bei protestantų oratorijos bruožus. G. F. Hendelio „Estera“ (1732 m.) – pirmoji anglų oratorija. Šio kompozitoriaus oratorijos, kitaip nei itališkosios, paprastai yra 3 dalių, pradedamos prancūziškąja uvertiūra, chorai pasižymi ne tik dramaturgine svarba, bet ir faktūros bei stilių įvairove (homofoniniai, antifoniniai, fuginiai, basso ostinato, moteto ar madrigalo stiliaus). G. F. Hendelio oratorijos turėjo įtakos J. Haidno oratorijoms „Pasaulio sukūrimas“ ir „Metų laikai“. XIX a. oratorijas kūrė F. Listas, R. Šumanas, F. Mendelsonas, H. Berliozas. Kai kurios jų oratorijos – lyrinės, nemonumentalios. XX a. oratorijas kūrė L. Ferrari, G. Fr. Malipiero, E. Elgaras, W. Waltonas, M. Tippettas, R. V. Williamsas, A. Šionbergas, P. Hindemithas, B. Blacheris, D. Kabalevskis, N. Miaskovskis, J. Šaporinas, R. Ščedrinas („Poetorija“ su deklamuotojo partija), D. Šostakovičius, S. Prokofjevas, G. Sviridovas, E. Krenekas. Kai kurios oratorijos panašios į operą arba misteriją (A. Honeggero „Karalius Dovydas“, „Žana d’Ark ant laužo“, I. Stravinskio „Edipas karalius“), antikinei dramai (E. Elgaro, K. Orfo oratorijos).

Nauja!!: Libretas ir Oratorija · Žiūrėti daugiau »

Tekstas

Tekstas – duomenys, pateikiami ženklais, simboliais, žodžiais, žodžių junginiais, sakiniais, pastraipomis, lentelėmis, išnašomis ar kitais ženklų junginiais, parengti siekiant perteikti prasmę ir darant prielaidą, jog jie suvokiami skaitytojų, mokančių tam tikrą natūraliąją arba dirbtinę kalbą.

Nauja!!: Libretas ir Tekstas · Žiūrėti daugiau »

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »