Greičiau nei naršyklėje!
29 santykiai: Antanas Marcijonas, Baltai, Egidijus Šileikis, Gegužės trečiosios Konstitucija, Genovaitė Dambrauskienė, Juozas Šatas, Kanonų teisė, Kazimiero teisynas, Kontinentinė teisė, Kulmo teisė, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Statutai, Lietuvos teisinė sistema, Magdeburgo teisė, Paprotinė teisė, Religinė teisė, Teisė, Teisės šaltinis, Teisės paminklas, Teisinė sistema, Vilnius, Virgilijus Valančius, Vytautas Piesliakas, 1842 m..
Antanas Marcijonas
Antanas Marcijonas (g. 1938 m. lapkričio 30 d. Viliuose, Panemunėlio valsčius) – Lietuvos teisininkas, teisėtyrininkas, VU profesorius, socialinių mokslų daktaras.
Nauja!!: Lietuvos teisė ir Antanas Marcijonas · Žiūrėti daugiau »
Baltai
Baltų genčių teritorija XII a. (pagal MarijąGimbutienę) Varpinių kapų kultūra Baltai, aisčiai – šiaurės rytų Europos gentys, kalbėjusios indoeuropiečių kalbų šeimos baltų kalbomis, kilusiomis iš baltų prokalbės.
Nauja!!: Lietuvos teisė ir Baltai · Žiūrėti daugiau »
Egidijus Šileikis
Egidijus Šileikis (1967 m. gegužės 8 d. Zarasų raj.) – teisėtyrininkas konstitucionalistas, VU teisės profesorius, LR KT teisėjas.
Nauja!!: Lietuvos teisė ir Egidijus Šileikis · Žiūrėti daugiau »
Gegužės trečiosios Konstitucija
Lietuviškai išversta konstitucija Gegužės 3 d. Konstitucija, išspausdinta Petro Diufuro 1791 m. Gegužės 3 d. Konstitucija, originalas, saugomas karaliaus rūmuose Gegužės 3 d. Konstitucija – pagrindinis Abiejų Tautų Respublikos įstatymas, priimtas Ketverių metų Seimo 1791 m. gegužės 3 d. ir galiojęs iki 1792 m. lapkričio 23 d., kai jį panaikino Gardino Seimas.
Nauja!!: Lietuvos teisė ir Gegužės trečiosios Konstitucija · Žiūrėti daugiau »
Genovaitė Dambrauskienė
Genovaitė Dambrauskienė (g. 1940 m. spalio 5 d. Vaitkuškyje, Šešuolių valsčiuje) – Lietuvos teisėtyrininkė, MRU profesorė.
Nauja!!: Lietuvos teisė ir Genovaitė Dambrauskienė · Žiūrėti daugiau »
Juozas Šatas
Juozas Šatas (gimė 1933 m.- mirė 2022 m.) – teisėtyrininkas komercininkas, tarptautinės komercinės teisės, tarptautinio komercinio arbitražo specialistas.
Nauja!!: Lietuvos teisė ir Juozas Šatas · Žiūrėti daugiau »
Kanonų teisė
''Concordia Discordatium Canonum'' – kanonų teisės sąvadas. 1140 m. Kanonų teisė – Romos Katalikų, Anglikonų Bažnyčios bei Rytų krikščionių bažnyčių teisė, teisės sistema (bažnytinės teisės dalis).
Nauja!!: Lietuvos teisė ir Kanonų teisė · Žiūrėti daugiau »
Kazimiero teisynas
Kazimiero teisynas – dokumentas, nurodantis LDK piliečių teises, paskelbtas 1468 m. Teisynas apima baudžiamąją, civilinę, administracinę teises ir teismą.
Nauja!!: Lietuvos teisė ir Kazimiero teisynas · Žiūrėti daugiau »
Kontinentinė teisė
Kontinentinė t. vyrauja Eurazijoje bei L. Amerikoje Kontinentinė teisė (romanų – germanų teisė, Romanų – germanų civilinės teisės tradicija) – kontinentinėje Europoje susiformavusi bei taip pat kituose kontinentuose išplitusi teisės šeima (teisinė sistema).
Nauja!!: Lietuvos teisė ir Kontinentinė teisė · Žiūrėti daugiau »
Kulmo teisė
Kulmo rotušė Kulmo teisė – Vokiečių ordino teisė, galiojusi viduramžiais beveik visose Vokiečių ordino valdomose srityse.
Nauja!!: Lietuvos teisė ir Kulmo teisė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Lietuvos teisė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas
2000 m.
Nauja!!: Lietuvos teisė ir Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas
2000 m.
Nauja!!: Lietuvos teisė ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (LR DK) – Lietuvos darbo teisės įstatymų sąvadas, teisynas; darbo kodeksas.
Nauja!!: Lietuvos teisė ir Lietuvos Respublikos darbo kodeksas · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Respublikos Konstitucija
Lietuvos Respublikos Konstitucija – 1992 m. spalio 25 d. referendumu priimtas pagrindinis Lietuvos įstatymas.
Nauja!!: Lietuvos teisė ir Lietuvos Respublikos Konstitucija · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Respublikos Seimas
Seimo posėdžių salė (2023) Seimo herbas Seimas – Lietuvos parlamentas, šalies įstatymus leidžianti įstaiga.
Nauja!!: Lietuvos teisė ir Lietuvos Respublikos Seimas · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Statutai
Lietuvos Statutai – trys teisinių dokumentų rinkiniai, teisynai, sukurti XVI a. ir apibrėžę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisinės sistemos pagrindąiki pat 1840 m.
Nauja!!: Lietuvos teisė ir Lietuvos Statutai · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos teisinė sistema
Lietuvos įstatymų leidėjas – Seimas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Lietuvos apeliacinis teismas Lietuvos teisinė sistema – Lietuvos valstybės dalis, apimanti teisinę sritį.
Nauja!!: Lietuvos teisė ir Lietuvos teisinė sistema · Žiūrėti daugiau »
Magdeburgo teisė
Magdeburgo teisė – viena iš labiausiai paplitusių senųjų miestų teisės sistemų.
Nauja!!: Lietuvos teisė ir Magdeburgo teisė · Žiūrėti daugiau »
Paprotinė teisė
''Eike von Repgowo'' Oldenburgo saksų veidrodis – XIII a. paprotinės teisės rinkinys Paprotinė teisė – nerašytoji teisė; teisės normos (taisyklės), įgijusios teisinę galią, kadangi faktiškai jų buvo laikomasi kaip papročių ilgąlaiką.
Nauja!!: Lietuvos teisė ir Paprotinė teisė · Žiūrėti daugiau »
Religinė teisė
''Concordia Discordatium Canonum'' – kanonų teisės sąvadas. 1140 m. Pirmoji sura. Manuskriptas (autorius – Hattat Aziz Efendi) Religinė teisė (lyginamojoje teisėtyroje) – teisės šeima; įvairiose religijose – žmogui skirti Dievo įsakymai, įstatymai, taisyklės, nurodymai (Dieviškoji teisė, ius divinum).
Nauja!!: Lietuvos teisė ir Religinė teisė · Žiūrėti daugiau »
Teisė
teisingumo deivė Teisė – teisingumo nustatymo ir užtikrinimo priemonės.
Nauja!!: Lietuvos teisė ir Teisė · Žiūrėti daugiau »
Teisės šaltinis
Hamurapio teisynas - vienas seniausių žinomų teisės šaltinių, teisės istorijos paminklas Teisės šaltinis formaliuoju teisiniu aspektu – teisės forma, t. y. oficialiai pripažįstama teisės normų išraiškos ir įtvirtinimo forma.
Nauja!!: Lietuvos teisė ir Teisės šaltinis · Žiūrėti daugiau »
Teisės paminklas
Senovės Rytų teisės paminklas Teisės paminklas – anksčiau galiojusios teisės arba anksčiau veikusios teisinės sistemos pažinimo šaltinis; istorinis teisės šaltinis.
Nauja!!: Lietuvos teisė ir Teisės paminklas · Žiūrėti daugiau »
Teisinė sistema
Teisinė sistema – socialinė sistema, teisinių, teisinių-socialinių ir jiems giminingų elementų, jų tarpusavio ryšių bei sąveikos sistema, kuriąsudaro bei sąlygoja teisės sistema (t. y. teisės normos ir teisės principai, papročiai, kitos teisinės nuostatos), institucinė sistema (teisėsaugos (plačiąja prasme) subjektai, pvz., tokios institucijos kaip teismai, policija, kitos teisinės struktūros (Notariatas, Advokatūra, antstolių veiklos sistema) bei teisinės organizacijos), subjektinė teisinė sistema (teisės subjektai – valstybė, piliečiai, užsieniečiai, kiti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys), teisinė tikrovė – teisės realizacija ir/arba jos nerealizavimas (deviacija, t. y. nukrypimas nuo teisės normų (pvz., teisės normų nesilaikymas – teisės pažeidimas), teisės taikymas), teisinė kultūra, teisinė sąmonė, kitos sudėtinės teisinės-socialinės (teisinės-ekonominės, teisinės-politinės ir kt.) dalys.
Nauja!!: Lietuvos teisė ir Teisinė sistema · Žiūrėti daugiau »
Vilnius
Vilnius – Lietuvos sostinė.
Nauja!!: Lietuvos teisė ir Vilnius · Žiūrėti daugiau »
Virgilijus Valančius
Virgilijus Valančius (g. 1963 m. birželio 12 d. Plungėje) – teisininkas, teisėjas, MRU profesorius, buvęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vadovas.
Nauja!!: Lietuvos teisė ir Virgilijus Valančius · Žiūrėti daugiau »
Vytautas Piesliakas
Vytautas Piesliakas (g. 1953 m. birželio 28 d. Kaune) – teisėtyrininkas penalistas, baudžiamosios teisės teoretikas, šiuolaikinės Lietuvos baudžiamosios teisės pagrindėjas, naujojo LR BK rengėjas; buvęs Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius, Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės katedros vedėjas (1990–2010 m.), habilituotas socialinių mokslų (teisės krypties) daktaras, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas.
Nauja!!: Lietuvos teisė ir Vytautas Piesliakas · Žiūrėti daugiau »
1842 m.
1842 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos teisė ir 1842 m. · Žiūrėti daugiau »
Nukreipimus čia:
Lietuvos Respublikos teisė, Lietuvos teisės sistema, Lietuvos valstybės ir teisės istorija.
