Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Nemokama
Greičiau nei naršyklėje!
 

Lietuvos departamentas

Indeksas Lietuvos departamentas

Lietuvos departamentas – 1736–1818 m.

51 santykiai: Alėcka, Alėckos apskritis, Algirdas Matulevičius, Šakių apskritis, Šilutės rajono savivaldybė, Įsruties apskritis, Įsrutis (miestas), Baudžiava, Didžioji Prūsijos kolonizacija, Evangelikai reformatai, Frydrichas Vilhelmas III, Gumbinė (Kaliningrado sritis), Gumbinės apygarda, Gumbinės karo ir domenų rūmai, Hartungų spaustuvė, Johanisburgo apskritis, Karaliaučius, Katalikybė, Klaipėda, Klaipėdos apskritis, Klaipėdos rajono savivaldybė, Labguvos apskritis, Lėciaus apskritis, Lėcius, Lenkai, Lietuviai, Lietuvių kalba, Lietuvos deputacijos kolegija, Liuteronybė, Lukas (Lenkija), Luko apskritis, Mažoji Lietuva, Palivarkas, Pišas, Prūsijos karalystė, Ragainė, Ragainės apskritis, Rynas, Rytų Prūsijos departamentas, Tilžė, Tilžės apskritis, Ungura, Unguros apskritis, Varmijos Mozūrų vaivadija, 1736 m., 1800 m., 1805 m., 1807 m., 1811 m., 1818 m., ..., 1945 m.. Išplėsti indeksą (1 daugiau) »

Alėcka

Oleckas (1560–1928 m. Marggrabowa, 1928–1945 m. Treuburg, nuo 1945 m.) – miestas Varmijos Mozūruose (šiaurės rytų Lenkija), netoli Suvalkų ir Luko, prie Legos upės ir prie Didžiojo Alėckos ežero.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir Alėcka · Žiūrėti daugiau »

Alėckos apskritis

Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygarda Alėckos pilis – apskrities landrato būstinė Alėckos apskritis, 1939–1945 m. Troiburgo apskritis – 1818–1871 m.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir Alėckos apskritis · Žiūrėti daugiau »

Algirdas Matulevičius

Algirdas Matulevičius (g. 1939 m. sausio 10 d. Giedraičiuose) – Lietuvos istorikas, enciklopedininkas, Mažosios Lietuvos istorijos ir lietuvių tautinio atgimimo spaudos tyrinėtojas.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir Algirdas Matulevičius · Žiūrėti daugiau »

Šakių apskritis

Šakių apskritis buvo Lietuvos pietvakariuose.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir Šakių apskritis · Žiūrėti daugiau »

Šilutės rajono savivaldybė

Šilutės rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje, prie Kuršių marių (vakaruose) ir Karaliaučiaus krašto (pietuose).

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir Šilutės rajono savivaldybė · Žiūrėti daugiau »

Įsruties apskritis

Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygardaĮsruties apskritis – 1525–1818 m.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir Įsruties apskritis · Žiūrėti daugiau »

Įsrutis (miestas)

Įsrutis arba Černiachovskas – miestas Kaliningrado srities centrinėje dalyje, Įsruties, Priegliaus ištakos Įsros ir Pisos upių santakoje, 86 km į rytus nuo Kaliningrado.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir Įsrutis (miestas) · Žiūrėti daugiau »

Baudžiava

thumbBaudžiava – įteisinta feodalo galimybė naudotis valstiečio darbu, turtu ir asmeniu, tarp jų draudimas valstiečiams keisti šeimininką, keltis gyventi į miestą.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir Baudžiava · Žiūrėti daugiau »

Didžioji Prūsijos kolonizacija

Didžioji Prūsijos kolonizacija – XVIII a. Rytų Prūsijos Lietuvos provincijoje vykusi kolonizacija – vokiečių kolonistų apgyvendinimas prūsų ir lietuvininkų žemėse.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir Didžioji Prūsijos kolonizacija · Žiūrėti daugiau »

Evangelikai reformatai

Kalvino portalas (ang.)) Evangelikai reformatai priklauso grupei krikščionių protestantų bažnyčių, istoriškai susijusių su Cvinglio ir J. Kalvino doktrinomis, tačiau organizuotų nepriklausomai viena nuo kitos.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir Evangelikai reformatai · Žiūrėti daugiau »

Frydrichas Vilhelmas III

Frydrichas Vilhelmas III (1770 m. rugpjūčio 3 d. Potsdame – 1840 m. birželio 7 d. Berlyne) – Prūsijos karalius nuo 1797 iki 1840 m. Valdė Prūsiją Napoleono karų ir Šventosios Romos imperijos panaikinimo laikotarpiu.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir Frydrichas Vilhelmas III · Žiūrėti daugiau »

Gumbinė (Kaliningrado sritis)

Gumbinė, buvusi gamykla Pagrindinė gatvė 250px 250px Gumbinė arba Gusevas – miestas Kaliningrado srities pietrytinėje dalyje, apie 25 km į rytus nuo Įsruties prie Romintos ir vieno iš Priegliaus ištakų, Pisos upės santakos.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir Gumbinė (Kaliningrado sritis) · Žiūrėti daugiau »

Gumbinės apygarda

Gumbinės apygarda iki 1905 m. Gumbinės apygardos rūmai Gumbinės apygarda, Gumbinės administracinė sritis – 1818–1871 m.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir Gumbinės apygarda · Žiūrėti daugiau »

Gumbinės karo ir domenų rūmai

Gumbinės karo ir domenų rūmai arba Gumbinės karo ir domenų valdyba, Lietuvos karo ir domenų rūmai – 1736-1871 m. Prūsijos karalystės, nuo 1871 m. Vokietijos centrinės valdžios įstaiga Mažojoje Lietuvoje ir Mozūrijoje.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir Gumbinės karo ir domenų rūmai · Žiūrėti daugiau »

Hartungų spaustuvė

Hartungų spaustuvė – viena iš Karaliaučiaus spaustuvių, veikusi 1745–1934 m.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir Hartungų spaustuvė · Žiūrėti daugiau »

Johanisburgo apskritis

Johanisburgo apskritis – 1818–1871 m.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir Johanisburgo apskritis · Žiūrėti daugiau »

Karaliaučius

Karaliaučius, iki 1255 m. Tvanksta, 1946 m. liepos 4 d. vokiško pavadinimo buvo atsisakyta ir dabartinis miestas oficialiai perpavadintas Kaliningradu, kuris vėliau visomis kalbomis oficialiai taip pradėtas vadinti.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir Karaliaučius · Žiūrėti daugiau »

Katalikybė

Katalikybės išpažinimas valstybėse (proc.) Katalikybė („bendras“) – Katalikų bažnyčios mokymo turinys, tikėjimo, moralės, religinio gyvenimo ir normų visuma, jų praktinis taikymas ir plėtojimas, stambiausia Krikščionybės šaka.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir Katalikybė · Žiūrėti daugiau »

Klaipėda

Klaipėda – trečiasis pagal dydį Lietuvos miestas, Kuršių marių ir Baltijos jūros susiliejimo vietoje, Pajūrio žemumoje prie Dangės žiočių.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir Klaipėda · Žiūrėti daugiau »

Klaipėdos apskritis

Klaipėdos apskritis – 1995–2010 m. valstybinio lygmens administracinis teritorinis vienetas Vakarų Lietuvoje, vienintelė, kurios krantus skalauja Baltijos jūra ir Kuršių marios.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir Klaipėdos apskritis · Žiūrėti daugiau »

Klaipėdos rajono savivaldybė

Klaipėdos rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje, į rytus nuo Klaipėdos miesto, prie Kuršių marių ir Baltijos.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir Klaipėdos rajono savivaldybė · Žiūrėti daugiau »

Labguvos apskritis

Labguvos apskritis (1818–1945 m. Kreis Labiau, Landkreis Labiau) – 1818–1871 m.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir Labguvos apskritis · Žiūrėti daugiau »

Lėciaus apskritis

Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygarda Lėciaus tvirtovė Lėciaus apskritis – 1818–1871 m.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir Lėciaus apskritis · Žiūrėti daugiau »

Lėcius

Lėciaus gimnazija 1911 m. Bojeno tvirtovė prie Lėciaus Lėcius, nuo 1946 m. Gižickas – miestas Varmijos Mozūruose (šiaurės rytų Lenkija) prie Negotino ežero.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir Lėcius · Žiūrėti daugiau »

Lenkai

šiaurėje) išplitimas 1880 metais šiaurėje) prie lenkų tautos). Žemėlapis sudarytas anuometinių lenkų etnografų Lenkijos šiaurė, vakarai ir p.v. Dabar praktiškai visoje Lenkijoje dominuoja tik lenkai Lenkai – Vidurio Europos vakarų slavų tauta, gausiausiai gyvenanti Lenkijoje, bet dėl XIX-XX a. vykusios lenkų tautos migracijos, sutinkama ir daugelyje kitų pasaulio valstybių.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir Lenkai · Žiūrėti daugiau »

Lietuviai

Lietuviai – daugiausia Vidurio Europos istoriniame kultūriniame regione gyvenanti baltų tauta, kalbanti lietuvių kalba.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir Lietuviai · Žiūrėti daugiau »

Lietuvių kalba

Lietuvių kalba – daugiausia vartotojų turinti rytų baltų kalba.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos deputacijos kolegija

Lietuvos deputacijos kolegija – 1723–1736 m. Prūsijos karalystės centrinės valdžios Mažojoje Lietuvoje įstaiga.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir Lietuvos deputacijos kolegija · Žiūrėti daugiau »

Liuteronybė

Martynas Liuteris Liuteronybė – pagrindinė, ankstyviausia ir dabar labiausiai paplitusi protestantizmo kryptis, kilusi iš XVI a. krikščioniškosios reformacijos Vokietijoje.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir Liuteronybė · Žiūrėti daugiau »

Lukas (Lenkija)

Lukas (iki 1939 metų Lykas) – miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Varmijos Mozūrų vaivadijoje, Luko apskrities administracinis centras.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir Lukas (Lenkija) · Žiūrėti daugiau »

Luko apskritis

Luko apskritis yra vietinės savivaldos teritorinis administracinis vienetas Varmijos-Mozūrų vaivadijoje, šiaurinėje Lenkijoje.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir Luko apskritis · Žiūrėti daugiau »

Mažoji Lietuva

Mažoji Lietuva, arba Prūsų Lietuva, rečiau – Litauischer Kreis, Litauische Ämter, Provinz Litthauen) – istorinis-etnografinis Prūsijos, o vėliau Rytprūsių regionas, apėmęs šiaurrytines Prūsijos provincijos dalis, kuriose gyveno lietuvininkai. Iki Kalavijuočių Ordino invazijos XIII a., vėliau Mažąja Lietuva tapusio regiono gyventojai buvo daugiausia skalvių ir nadruvių gentys. Vykstant kovoms tarp Lietuvos ir Ordino ši teritorija prarado didelę dalį savo gyventojų. Regionas vėl pradėtas apgyvendinti po Melno taikos, gyventojų pagrindą sudarė likusieji baltai, naujai atsikėlę lietuviai ir iš kitų Prūsijos regionų grįžtantys gyventojai. „Mažosios Lietuvos“ sąvoka pirmą kartą paminėta tarp 1517 ir 1526 m. Šiuo metu jo dauguma priklauso Kaliningrado sričiai, dalis – Lietuvai (Klaipėdos kraštas) ir Lenkijai. Siaurąja prasme taip vadinamas ir tik Klaipėdos kraštas, esantis vienu iš penkių dabartinės Lietuvos etnokultūrinių regionų. Veikiama protestantų bažnyčios ir Prūsijos valstybės Mažojoje Lietuvoje susiformavo savita lietuvių kultūra, kuri skyrėsi nuo Lenkijos ypač paveiktos katalikiškos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lietuvių kultūros. Mažosios Lietuvos lietuviai save vadino lietuvininkais ir tuo skyrėsi nuo Didžiosios Kunigaikštystės lietuvių. Nors po 1945 m. Mažojoje Lietuvoje praktiškai nebeliko lietuvininkų ir jų kultūros, šis regionas buvo svarbus Lietuvos kultūrai. Mažojoje Lietuvos buvo išspausdinta pirmoji knyga lietuvių kalba, pirmoji lietuviška Biblija, pirmoji lietuvių kalbos gramatika, pradėtas leisti pirmasis laikraštis lietuvių kalba. Iki 1709-10 m. maro lietuviai sudarė Rytprūsių gyventojų daugumą, gyveno daugiausia kaime, o miestuose vyravo vokiečiai. Iki pat II Pasaulinio karo pabaigos tai buvo ypatingas regionas, su daugmaž vienoda vokiečių ir lietuvių populiacija. Per ilgalaikę Prūsijos ir Vokietijos imperijos istoriją buvo įvairiai vadinamas - Lietuvos departamentas, Rytprūsiai. Unikalus krašto vystymasis ir istorija baigėsi 1946 m. pasitraukus 99% natūralių gyventojų (1945 m. sovietams artinantis Mėmelyje buvo likę 6 žmonės) ir kraštui tapus LTSR dalimi, kuomet atvyko naujakuriai iš didžiosios Lietuvos ir RFTSRS.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir Mažoji Lietuva · Žiūrėti daugiau »

Palivarkas

Palivarkas (iš ir iš) – dvarui priklausantis ūkinis ir administracinis kompleksas.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir Palivarkas · Žiūrėti daugiau »

Pišas

Pišas (prūs. Pīsis) – miestas Varmijos Mozūruose (šiaurės rytų Lenkija).

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir Pišas · Žiūrėti daugiau »

Prūsijos karalystė

Prūsijos karalystė – valstybė Vidurio Europoje prie Baltijos jūros, kurią 1701 m.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir Prūsijos karalystė · Žiūrėti daugiau »

Ragainė

Ragainė arba Nemanas – miestas prie Nemuno, buvęs Skalvos administracinis centras.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir Ragainė · Žiūrėti daugiau »

Ragainės apskritis

Ragainės apskritis – 1818–1871 m.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir Ragainės apskritis · Žiūrėti daugiau »

Rynas

Rynas – miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Varmijos Mozūrų vaivadijoje, Gižycko paviete, Ryno valsčiaus centras.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir Rynas · Žiūrėti daugiau »

Rytų Prūsijos departamentas

Rytų Prūsijos departamentas – Prūsijos karalystės administracinis-teritorinis vienetas 1723–1818 m.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir Rytų Prūsijos departamentas · Žiūrėti daugiau »

Tilžė

'Tilžė arba Sovetskas – miestas Rusijoje, Kaliningrado srityje, Nemuno pakrantėje.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir Tilžė · Žiūrėti daugiau »

Tilžės apskritis

Tilžės apskritis – 1736–1818 m.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir Tilžės apskritis · Žiūrėti daugiau »

Ungura

Ungura, dab.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir Ungura · Žiūrėti daugiau »

Unguros apskritis

Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygarda Unguros apskritis – 1818–1871 m.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir Unguros apskritis · Žiūrėti daugiau »

Varmijos Mozūrų vaivadija

Varmijos Mozūrų vaivadija – administracinis teritorinis vienetas Lenkijos šiaurės rytuose.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir Varmijos Mozūrų vaivadija · Žiūrėti daugiau »

1736 m.

1736 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir 1736 m. · Žiūrėti daugiau »

1800 m.

1800 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir 1800 m. · Žiūrėti daugiau »

1805 m.

1805 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir 1805 m. · Žiūrėti daugiau »

1807 m.

1807 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir 1807 m. · Žiūrėti daugiau »

1811 m.

1811 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir 1811 m. · Žiūrėti daugiau »

1818 m.

1818 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir 1818 m. · Žiūrėti daugiau »

1945 m.

1945 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lietuvos departamentas ir 1945 m. · Žiūrėti daugiau »

Nukreipimus čia:

Lietuvos depart.

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »