Greičiau nei naršyklėje!
55 santykiai: Abiejų Tautų Respublika, Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai, Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios urėdai, Abiejų Tautų Respublikos dvaro pareigūnai, Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai, Andrius Valavičius, Boguslavas Radvila, Grigalius Antanas Oginskis, Ivanas Lvovičius Glinskis, Jeronimas Florijonas Radvila, Juozapas Čartoriskis, Juozapas Boguslavas Sluška, Kristupas Chodkevičius, Kristupas Kazimieras Bialozoras, Kristupas Zigmantas Pacas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos dvaro vėliavininkas, Mikalojus Sapiega (1644), Samuelis Pacas, Stanislovas Ferdinandas Rževuskis, Stanislovas Soltanas, Tomas Vavžeckis, Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas, 1499 m., 1501 m., 1509 m., 1511 m., 1514 m., 1522 m., 1523 m., 1529 m., 1540 m., 1546 m., 1557 m., 1563 m., 1580 m., 1592 m., 1610 m., 1623 m., 1627 m., 1638 m., 1644 m., 1646 m., 1656 m., 1674 m., 1675 m., 1683 m., 1687 m., 1698 m., 1750 m., ..., 1760 m., 1782 m., 1790 m., 1791 m., 1795 m.. Išplėsti indeksą (5 daugiau) »
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir Abiejų Tautų Respublika · Žiūrėti daugiau »
Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai
Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai – žemesnieji Abiejų Tautų Respublikos valstybinės valdžios pareigūnai, vykdę valdžios funkcijas kunigaikštystėse, vaivadijose ir kituose teritoriniuose administraciniuose vienetuose.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai · Žiūrėti daugiau »
Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios urėdai
Centrinės valdžios urėdai – aukščiausi Abiejų Tautų Respublikos centrinės vykdomosios valdžios pareigūnai.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios urėdai · Žiūrėti daugiau »
Abiejų Tautų Respublikos dvaro pareigūnai
Abiejų Tautų Respublikos dvaro pareigūnai – Abiejų Tautų Respublikos pareigūnai, tiesiogiai atsakingi už monarchijos dvaro funkcijas.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir Abiejų Tautų Respublikos dvaro pareigūnai · Žiūrėti daugiau »
Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai
Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai – aukščiausio valstybinio rango Abiejų Tautų Respublikos pareigūnai.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai · Žiūrėti daugiau »
Andrius Valavičius
Andrius Valavičius (apie 1570 m. Gardinas ? – 1614 m. Tytuvėnai) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis veikėjas.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir Andrius Valavičius · Žiūrėti daugiau »
Boguslavas Radvila
Boguslavas Radvila (1620 m. gegužės 3 d. Gdanske – 1669 m. gruodžio 31 d. netoli Karaliaučiaus) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir Boguslavas Radvila · Žiūrėti daugiau »
Grigalius Antanas Oginskis
Grigalius Antanas Oginskis (1654 m. birželio 23 d. – 1709 m. spalio 17 d. Liubline) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos karinis ir politinis veikėjas.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir Grigalius Antanas Oginskis · Žiūrėti daugiau »
Ivanas Lvovičius Glinskis
Ivanas Lvovičius Glinskis pravarde Mamajus (apie 1460 – iki 1522 m.) – kunigaikštis iš Glinskių giminės, Ožo ir Perelomo vietininkas (1495 m.), vėliavininkas (1501 m.), dvaro maršalka (1501–1507 m.), Kijevo vaivada (1505 m.) ir Naugarduko vaivada (1507–1508 m.).
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir Ivanas Lvovičius Glinskis · Žiūrėti daugiau »
Jeronimas Florijonas Radvila
Jeronimas Florijonas Radvila (1715 m. gegužės 4 d. Palenkės Bialoje – 1760 m. gegužės 17 d.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir Jeronimas Florijonas Radvila · Žiūrėti daugiau »
Juozapas Čartoriskis
Juozapas Čartoriskis (m. 1750 m. rugpjūčio 1 d.) – Kunigaikštis Klvanėje ir Žukove, Lietuvos didysis vėliavininkas.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir Juozapas Čartoriskis · Žiūrėti daugiau »
Juozapas Boguslavas Sluška
Juozapas Boguslavas Sluška (1652 m. spalio 22 d. – 1701 m. spalio 8 d., Krokuva, Lenkija) – ATR karinis ir valstybinis veikėjas, Lietuvos didysis medžioklis (1673–1676 m.), Lietuvos didysis vėliavininkas (1676–1683 m.), Lietuvos dvaro maršalka (1683–1685 m.), Trakų kaštelionas (1685 m.), Vilniaus kaštelionas (1685–1701 m.), Lietuvos lauko etmonas (1685–1701 m.).
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir Juozapas Boguslavas Sluška · Žiūrėti daugiau »
Kristupas Chodkevičius
Kristupas Chodkevičius (m. 1652 m. spalio 3 d.) – Jeronimo sūnus, LDK didysis vėliavininkas (1611–1623 m.), LDK didysis arklininkas (1623–1633 m.), Trakų kaštelionas (1633–1636 m.), Vilniaus kaštelionas (1636–1642 m.), Vilniaus vaivada (1642–1652 m.), Gardino, Bobruisko, Mozyriaus, Krėvos seniūnas.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir Kristupas Chodkevičius · Žiūrėti daugiau »
Kristupas Kazimieras Bialozoras
Kristupas Kazimieras Bialozoras (? – 1687 m. kovo 5 d.) – LDK valstybinis veikėjas.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir Kristupas Kazimieras Bialozoras · Žiūrėti daugiau »
Kristupas Zigmantas Pacas
Kristupas Zigmantas Pacas (1621 m. – 1684 m. sausio 20 d. Varšuva) – LDK valstybės veikėjas.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir Kristupas Zigmantas Pacas · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos dvaro vėliavininkas
Lietuvos dvaro vėliavinikai buvo.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir Lietuvos dvaro vėliavininkas · Žiūrėti daugiau »
Mikalojus Sapiega (1644)
Mikalojus Pijus Sapiega (apie 1581 m. − 1644 m. kovo 14 d.) − LDK valstybinis veikėjas, karaliaus rūmininkas (1616), Lietuvos didysis vėliavininkas (1627−1638), Minsko (1638) ir Bresto vaivada (1638−1642), Vilniaus kaštelionas (1642−1644).
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir Mikalojus Sapiega (1644) · Žiūrėti daugiau »
Samuelis Pacas
Vilniaus katedroje, 1629–1633 m., autorius Konstantinas Tenkala Samuelis Pacas (Samuel Pac, g. 1590 m. – m. 1627 m. sausio 18 d.) – LDK kariuomenės rotmistras (1621 m.), pulkininkas (1622 m.), didysis vėliavininkas (1623 m. gegužės 5 d. – 1627 m.).
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir Samuelis Pacas · Žiūrėti daugiau »
Stanislovas Ferdinandas Rževuskis
Stanislovas Ferdinandas Rževuskis (1737, Podchorcas – 1786 m. birželio 16 d., Pogrebiščė) – ATR valstybinis ir karinis veikėjas.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir Stanislovas Ferdinandas Rževuskis · Žiūrėti daugiau »
Stanislovas Soltanas
Stanislovas Soltanas (1756 m. rugpjūčio 27 d. – 1836 m.) – LDK valstybinis veikėjas, Lietuvos didysis vėliavininkas (1782–1790), Lietuvos didysis pakamaris (1790–1791), Lietuvos dvaro maršalka (1791–1792), Lietuvos lauko buožės generolas-adjutantas, laisvamanis ir masonas.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir Stanislovas Soltanas · Žiūrėti daugiau »
Tomas Vavžeckis
Vavžeckių dvaras Vidzy Laučinskija kaime Tomas Vavžeckis (1759 m. kovo 7 d. – 1816 m. rugpjūčio 5 d.) – Lietuvos ir ATR karinis ir politinis veikėjas, Kauno pakamaris (nuo 1784), Lietuvos didysis vėliavininkas (1791).
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir Tomas Vavžeckis · Žiūrėti daugiau »
Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas
Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas – 1795 m. įvykęs Lietuvos ir Lenkijos (ATR) padalijimas, visiems laikams sunaikinęs šiąvalstybę.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas · Žiūrėti daugiau »
1499 m.
1499 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir 1499 m. · Žiūrėti daugiau »
1501 m.
1501 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir 1501 m. · Žiūrėti daugiau »
1509 m.
1509 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir 1509 m. · Žiūrėti daugiau »
1511 m.
1511 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir 1511 m. · Žiūrėti daugiau »
1514 m.
1514 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir 1514 m. · Žiūrėti daugiau »
1522 m.
1522 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir 1522 m. · Žiūrėti daugiau »
1523 m.
1523 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir 1523 m. · Žiūrėti daugiau »
1529 m.
1529 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir 1529 m. · Žiūrėti daugiau »
1540 m.
1540 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir 1540 m. · Žiūrėti daugiau »
1546 m.
1546 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir 1546 m. · Žiūrėti daugiau »
1557 m.
1557 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir 1557 m. · Žiūrėti daugiau »
1563 m.
1563 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir 1563 m. · Žiūrėti daugiau »
1580 m.
1580 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir 1580 m. · Žiūrėti daugiau »
1592 m.
1592 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir 1592 m. · Žiūrėti daugiau »
1610 m.
1610 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir 1610 m. · Žiūrėti daugiau »
1623 m.
1623 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir 1623 m. · Žiūrėti daugiau »
1627 m.
1627 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir 1627 m. · Žiūrėti daugiau »
1638 m.
1638 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir 1638 m. · Žiūrėti daugiau »
1644 m.
1644 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir 1644 m. · Žiūrėti daugiau »
1646 m.
1646 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir 1646 m. · Žiūrėti daugiau »
1656 m.
1656 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir 1656 m. · Žiūrėti daugiau »
1674 m.
1674 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir 1674 m. · Žiūrėti daugiau »
1675 m.
1675 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir 1675 m. · Žiūrėti daugiau »
1683 m.
1683 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir 1683 m. · Žiūrėti daugiau »
1687 m.
1687 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir 1687 m. · Žiūrėti daugiau »
1698 m.
1698 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir 1698 m. · Žiūrėti daugiau »
1750 m.
1750 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir 1750 m. · Žiūrėti daugiau »
1760 m.
1760 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir 1760 m. · Žiūrėti daugiau »
1782 m.
1782 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir 1782 m. · Žiūrėti daugiau »
1790 m.
1790 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir 1790 m. · Žiūrėti daugiau »
1791 m.
1791 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir 1791 m. · Žiūrėti daugiau »
1795 m.
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos didysis vėliavininkas ir 1795 m. · Žiūrėti daugiau »
Nukreipimus čia:
LDK didysis vėliavininkas, LDK vėliavininkas.
