Greičiau nei naršyklėje!
64 santykiai: Adolfas Šapoka, Adomas Honoris Kirkoras, Adomas Pliateris, Alvydas Nikžentaitis, Antanas Salys, Antanas Tyla, Antrasis pasaulinis karas, Archaeologia Baltica, Archeologija, Balandžio 25, Balandžio 9, Birželio 21, Bronius Vaitkevičius, Edmundas Rimša, Etnologija, Eustachijus Tiškevičius, Genealogija, Heraldika, Ignas Jonynas (reikšmės), Istorija, Jonas Balys, Juozas Žiugžda, Kaunas, Klaipėdos universitetas, Konstantinas Avižonis, Konstantinas Benediktas Stanislovas Tiškevičius, Konstantinas Jablonskis, Kovo 9, Lietuvių mokslo draugija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos Metrika, Lietuvos mokslų akademija, Numizmatika, Povilas Pakarklis, Raudonoji armija, Rimantas Miknys, Sfragistika, Vilniaus universitetas, Vilnius, Vincas Trumpa, Vladislovas Sirokomlė, Vytautas Merkys (1929), Zenonas Ivinskis, 1855 m., 1907 m., 1919 m., 1939 m., 1945 m., 1946 m., 1948 m., ..., 1952 m., 1970 m., 1987 m., 1988 m., 1992 m., 1993 m., 1995 m., 1999 m., 2000 m., 2005 m., 2006 m., 2008 m., 2018 m., 2019 m.. Išplėsti indeksą (14 daugiau) »
Adolfas Šapoka
Adolfas Šapoka (1906 m. vasario 13 d. Grybeliuose, Utenos valsčius – 1961 m. kovo 9 d. Toronte, Kanada) – Lietuvos istorikas, pedagogas, vienas iš 1936 m. veikalo „Lietuvos istorija“ autorių ir redaktorius.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir Adolfas Šapoka · Žiūrėti daugiau »
Adomas Honoris Kirkoras
Adomas Honoris Kirkoras (1818 m. sausio 21 d. Mogiliovo gub. – 1886 m. lapkričio 23 d. Krokuvoje) – lietuvių kultūros ir mokslo veikėjas, spaustuvininkas, leidėjas, publicistas, archeologas, etnografas bei istorikas.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir Adomas Honoris Kirkoras · Žiūrėti daugiau »
Adomas Pliateris
Adomas Alfredas Pliateris (vok. Adam Alfred Plater, 1836 m. balandžio 23 d. Švėkšnoje – 1909 m. gruodžio 24 d. Švėkšnoje) – archeologas, visuomenininkas, grafas iš garsios Pliaterių giminės, Švėkšnos dvarininkas.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir Adomas Pliateris · Žiūrėti daugiau »
Alvydas Nikžentaitis
Alvydas Nikžentaitis (g. 1961 m. spalio 18 d. Panemunėje, Jurbarko raj.) – istorikas, Lietuvos istorijos instituto XX amžiaus istorijos skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras; nuo 2012 m. – Jerzy Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumo valdybos pirmininkas.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir Alvydas Nikžentaitis · Žiūrėti daugiau »
Antanas Salys
Antanas Salys (1902 m. liepos 21 d. Reketėje – 1972 m. liepos 31 d. Filadelfijoje, JAV) – lietuvių kalbininkas, eksperimentinės fonetikos pradininkas Lietuvoje.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir Antanas Salys · Žiūrėti daugiau »
Antanas Tyla
Antanas Tyla (1929 m. spalio 28 d. Bičionys, Anykščių valsčius – 2018 m. lapkričio 23 d. Vilnius) – Lietuvos istorikas, archeografas, habilituotas daktaras, profesorius.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir Antanas Tyla · Žiūrėti daugiau »
Antrasis pasaulinis karas
Antrasis pasaulinis karas – didžiausias karinis konfliktas žmonijos istorijoje, trukęs nuo 1939 iki 1945 m. Karo pradžia Europoje paprastai laikoma 1939 m. rugsėjo 1 d., kai pagal Maskvoje pasirašytąsutartį ir slaptuosius Europos pasidalijimo susitarimus (Molotovo-Ribentropo paktą) Trečiasis Reichas užpuolė Lenkiją, ir karąVokietijai netrukus paskelbė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir Antrasis pasaulinis karas · Žiūrėti daugiau »
Archaeologia Baltica
Archaeologia Baltica – tarptautinis archeologijos tematikos atviros prieigos žurnalas, kurį anglų kalba leidžia Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir Archaeologia Baltica · Žiūrėti daugiau »
Archeologija
Archeologija ('senovės mokslas', iš 'senas' + λόγος 'mokslas') – mokslas, tiriantis senovinių ir priešistorinių laikų žmonių materialinės kultūros paveldąbei hominidų fosilijas.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir Archeologija · Žiūrėti daugiau »
Balandžio 25
Balandžio 25 yra 115-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 116-a).
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir Balandžio 25 · Žiūrėti daugiau »
Balandžio 9
Balandžio 9 yra 99-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 100-a).
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir Balandžio 9 · Žiūrėti daugiau »
Birželio 21
Birželio 21 yra 172-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 173-a).
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir Birželio 21 · Žiūrėti daugiau »
Bronius Vaitkevičius
Bronius Vaitkevičius (1926 m. spalio 10 d. Virbalyje, Vilkaviškio apskritis – 2002 m. birželio 24 d. Vilniuje) – Lietuvos istorikas, redaktorius, partinis veikėjas.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir Bronius Vaitkevičius · Žiūrėti daugiau »
Edmundas Rimša
Edmundas Antanas Rimša (g. 1948 m. gruodžio 15 d. Skiruose, Rokiškio rajonas) – Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir Edmundas Rimša · Žiūrėti daugiau »
Etnologija
Etnologija (– tauta; tautotyra) – humanitarinis mokslas, tiriantis vietines etnines grupes bei jų kultūrąpasitelkiant etnografiją.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir Etnologija · Žiūrėti daugiau »
Eustachijus Tiškevičius
Eustachijus Tiškevičius (1814 m. balandžio 18 d. Logoisko dvare, Borisovo paviete, Minsko gubernija – 1873 m. rugpjūčio 25 d. Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse) – grafas, istorikas, kolekcininkas, archeologas, Lietuvos archeologijos pradininkas, Vilniaus laikinosios archeologinės komisijos ir Vilniaus senienų muziejaus steigėjas.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir Eustachijus Tiškevičius · Žiūrėti daugiau »
Genealogija
Kazimiero Jogailaičio šeimos genealoginis medis Genealogija (– giminė, logos – mokslas): 1) pagalbinė istorijos disciplina, tirianti giminės istoriją; 2) giminės, šeimos kilmės istorija; giminės istorijos, kilmės įrašai. Genealogija bendra prasme – gyvio, daikto ar reiškinio kilmė, nustatoma per eilę tarpininkų, iš kurių šis objektas yra kilęs. Siaura prasme genealogija yra pagalbinis istorijos mokslas, kuris istorijos ir teisės perspektyvoje tyrinėja valdovų ar aukštesniųjų luomų giminių kilmę ir nustatinėja kilmės eilę. Apibendrinant galima pasakyti, kad genealogija yra pagalbinė istorijos disciplina, tirianti giminių, šeimų ir atskirų asmenų istorijąbei nustatanti giminystės ryšius.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir Genealogija · Žiūrėti daugiau »
Heraldika
Grenville Diptych (1839). Sujungta 719 herbų. Heraldika ('heroldas') – herbų kūrimas ir su jais susijusių teisinių santykių aiškinimas.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir Heraldika · Žiūrėti daugiau »
Ignas Jonynas (reikšmės)
Ignas Jonynas.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir Ignas Jonynas (reikšmės) · Žiūrėti daugiau »
Istorija
„Istorikas“ (E. Irving Couse paveikslas) Istorija ( – žinios, paremtos tyrimu, aprašymu, pasakojimu), dabartine prasme suvokiama.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir Istorija · Žiūrėti daugiau »
Jonas Balys
Jonas Balys (1909 m. liepos 2 d. Krasnavoje, Kupiškio valsčius – 2011 m. rugsėjo 9 d.) – etnologas, folkloristas, spaudos darbuotojas, vienas žymiausių Lietuvos tautosakininkų, istorijos daktaras.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir Jonas Balys · Žiūrėti daugiau »
Juozas Žiugžda
Juozas Žiugžda (1893 m. kovo 1 d. Plyniuose, Padovinio valsčius – 1979 m. kovo 27 d. Vilniuje) – sovietinis istorikas, pedagogas, vadovėlių autorius, partinis bei politinis veikėjas.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir Juozas Žiugžda · Žiūrėti daugiau »
Kaunas
Kaunas – antrasis pagal dydį Lietuvos miestas šalies centrinėje dalyje, Nemuno ir Neries santakoje.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir Kaunas · Žiūrėti daugiau »
Klaipėdos universitetas
Klaipėdos universitetas – Klaipėdoje nuo 1991 m.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir Klaipėdos universitetas · Žiūrėti daugiau »
Konstantinas Avižonis
Konstantinas Avižonis (1909 m. sausio 29 d. Žagarė – 1969 m. balandžio 20 d. Čapel Hilas, Šiaurės Karolinos valstija, palaikai 1998 m. perlaidoti Kaune, Petrašiūnų kapinėse) – lietuvių istorikas, daktaras.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir Konstantinas Avižonis · Žiūrėti daugiau »
Konstantinas Benediktas Stanislovas Tiškevičius
Konstantinas Benediktas Stanislovas Tiškevičius (1806 m. vasario 17 d. Logoisko dvare, Barysavo apskritis, Minsko gubernija – 1868 m. liepos 13 d. Minske) – Lietuvos didikas, Lelivos herbo grafas, ekonomistas, istorikas, kolekcininkas, archeologas, Lietuvos archeologijos pradininkas, Vilniaus laikinosios archeologinės komisijos ir Vilniaus senienų muziejaus steigėjas.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir Konstantinas Benediktas Stanislovas Tiškevičius · Žiūrėti daugiau »
Konstantinas Jablonskis
Konstantinas Jablonskis (1892 m. rugpjūčio 23 d. Mintaujoje, Latvija – 1960 m. liepos 28 d. Vilniuje) – Lietuvos teisininkas, teisės istorikas, akademikas.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir Konstantinas Jablonskis · Žiūrėti daugiau »
Kovo 9
Kovo 9 yra 68-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 69-a).
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir Kovo 9 · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių mokslo draugija
Lietuvių mokslo draugijos narių grupė 1912 m. Pirmoje eilėje: Jonas Jablonskis, Žemaitė, Petras Kriaučiūnas, Jonas Basanavičius, Liudvika Didžiulienė, Jonas Dielininkaitis; antroje eilėje: Vincas Palukaitis, Antanas Vileišis, Baltramiejus Čepulis, Adomas Sketeris, Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Jonas Ambrozaitis; trečioje eilėje: Juozas Kairiūkštis, Jonas Spudulis, Mečislovas Davainis-Silvestraitis, Mykolas Kuprevičius Lietuvių mokslo draugija, 1912 m. Lietuvių mokslo draugija – 1907–1940 m. Vilniuje veikusi lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo organizacija.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir Lietuvių mokslo draugija · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Metrika
Lietuvos Metrika Lietuvos Metrika – XIV a. pab. – XVIII a. pab.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir Lietuvos Metrika · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos mokslų akademija
Prezidiumas Vilniuje, Gedimino pr. 3, arch. Michailas Prozorovas, 1903-1906 m. 2009 m. Pagrindinis įėjimas iš Gedimino pr. Kalto metalo tvorelė Lietuvos mokslų akademija (LMA) – Lietuvos mokslų akademija.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir Lietuvos mokslų akademija · Žiūrėti daugiau »
Numizmatika
thumb Numizmatika ( – „moneta“) – monetų ir pinigų (banknotų) kolekcionavimas, taip pat – pagalbinė istorijos mokslo šaka, tirianti monetas, archeologinius jų kompleksus (lobius), monetų kalimo istoriją, pinigų apyvartąpagal monetas bei su monetų gamyba susijusius dalykus (kalimo štampus, dokumentus, ir t. t.). Terminas numizmatika mokslui apie monetas pavadinti pradėtas vartoti viduramžiais.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir Numizmatika · Žiūrėti daugiau »
Povilas Pakarklis
Povilas Pakarklis (1902 m. lapkričio 23 d. Smilgiuose, Kupiškio valsčius – 1955 m. liepos 28 d. Vilniuje) – teisininkas, istorikas, kraštotyrininkas.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir Povilas Pakarklis · Žiūrėti daugiau »
Raudonoji armija
Raudonosios armijos paradas Charkove, 1920 m. Raudonoji armija (visas pavadinimas Darbininkų ir valstiečių Raudonoji armija) – Sovietų Rusijos ir Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos karinių pajėgų pavadinimas 1918–1946 m. Vėliau ši armija pervadinta į Tarybinę Armiją.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir Raudonoji armija · Žiūrėti daugiau »
Rimantas Miknys
Rimantas Miknys (g. 1958 m. sausio 5 d. Velniakiai, Panevėžio raj.) – Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos istorijos instituto direktorius.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir Rimantas Miknys · Žiūrėti daugiau »
Sfragistika
Vilniaus didysis antspaudas. Naudotas 1504-1655 m., diametras 55 mm. Sfragistika ('antspaudas') – pagalbinė istorijos disciplina, tirianti antspaudus ir spaudus.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir Sfragistika · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus universitetas
Vilniaus universitetas (VU) – seniausias ir didžiausias Lietuvos universitetas.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir Vilniaus universitetas · Žiūrėti daugiau »
Vilnius
Vilnius – Lietuvos sostinė.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir Vilnius · Žiūrėti daugiau »
Vincas Trumpa
Vincas Trumpa (1913 m. gruodžio 2 d. Paliepiai, Ariogalos valsčius, Kėdainių apskritis – 2002 m. kovo 12 d. Vilnius) – Lietuvos istorikas, žurnalistas, redaktorius.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir Vincas Trumpa · Žiūrėti daugiau »
Vladislovas Sirokomlė
Vladislovas Sirokomlė (Władysław Syrokomla, tikrasis vardas, 1823 m. rugsėjo 29 d. Smolgavos palivarke, Minsko gubernija – 1862 m. rugsėjo 15 d. Vilniuje, Vilniaus gubernija) – lietuvių-lenkų bajoras, žymus vertėjas, publicistas ir poetas, rašęs daugiausia lenkų kalba.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir Vladislovas Sirokomlė · Žiūrėti daugiau »
Vytautas Merkys (1929)
Vytautas Merkys (1929 m. balandžio 29 d. Čivuose, Kupiškio raj. – 2012 m. liepos 25 d. Vilniuje) – Lietuvos istorikas.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir Vytautas Merkys (1929) · Žiūrėti daugiau »
Zenonas Ivinskis
Lietuvos pašto ženklas Zenonas Ivinskis (1908 m. gegužės 25 d. Kaušėnuose, Plungės valsčius, Telšių apskritis – 1971 m. gruodžio 24 d. Bonoje, Vokietija. Palaidotas Antakalnio kapinėse) – Lietuvos istorikas medievistas, spaudos bendradarbis.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir Zenonas Ivinskis · Žiūrėti daugiau »
1855 m.
1855 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir 1855 m. · Žiūrėti daugiau »
1907 m.
1907 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir 1907 m. · Žiūrėti daugiau »
1919 m.
1919 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir 1919 m. · Žiūrėti daugiau »
1939 m.
1939 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir 1939 m. · Žiūrėti daugiau »
1945 m.
1945 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir 1945 m. · Žiūrėti daugiau »
1946 m.
1946 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir 1946 m. · Žiūrėti daugiau »
1948 m.
1948 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir 1948 m. · Žiūrėti daugiau »
1952 m.
1952 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir 1952 m. · Žiūrėti daugiau »
1970 m.
1970 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir 1970 m. · Žiūrėti daugiau »
1987 m.
1987 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir 1987 m. · Žiūrėti daugiau »
1988 m.
1988 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir 1988 m. · Žiūrėti daugiau »
1992 m.
1992 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį ir pasibaigiantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir 1992 m. · Žiūrėti daugiau »
1993 m.
1993 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį ir pasibaigiantys tąpačiąsavaitės dienąpagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir 1993 m. · Žiūrėti daugiau »
1995 m.
1995 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir 1995 m. · Žiūrėti daugiau »
1999 m.
1999 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir 1999 m. · Žiūrėti daugiau »
2000 m.
2000 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir 2000 m. · Žiūrėti daugiau »
2005 m.
2005 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir 2005 m. · Žiūrėti daugiau »
2006 m.
2006 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir 2006 m. · Žiūrėti daugiau »
2008 m.
2008 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir 2008 m. · Žiūrėti daugiau »
2018 m.
2018 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir 2018 m. · Žiūrėti daugiau »
2019 m.
2019 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos istorijos institutas ir 2019 m. · Žiūrėti daugiau »
Nukreipimus čia:
Istorijos institutas, LII, Lietuvos mokslų akademijos Lietuvos istorijos institutas.
