Greičiau nei naršyklėje!
14 santykiai: Abiejų Tautų Respublikos Seimas, Kaunas, Konstantinas Avižonis, Lenkija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos Statutai, Seimelis, Slanimas, Valkaviskas, Varšuva, 1588 m., 1631 m., 1685 m., 1940 m..
Abiejų Tautų Respublikos Seimas
Varšuvos Karaliaus rūmuose Abiejų Tautų Respublikos Seimas – aukščiausias Lietuvos ir Lenkijos bendros valstybės – Abiejų tautų respublikos (lenk. Rzeczpospolita Obojga Narodów) įstatymų leidimo ir valstybinės valdžios organas, veikęs 1569–1795 m. Iš viso 1569–1793 m. įvyko 173 Seimai: XVI a. (nuo 1569 m.) – 30, XVII a. – 93, XVIII a. – 50.
Nauja!!: Lietuvos vyriausiasis suvažiavimas Slanime ir Abiejų Tautų Respublikos Seimas · Žiūrėti daugiau »
Kaunas
Kaunas – antrasis pagal dydį Lietuvos miestas šalies centrinėje dalyje, Nemuno ir Neries santakoje.
Nauja!!: Lietuvos vyriausiasis suvažiavimas Slanime ir Kaunas · Žiūrėti daugiau »
Konstantinas Avižonis
Konstantinas Avižonis (1909 m. sausio 29 d. Žagarė – 1969 m. balandžio 20 d. Čapel Hilas, Šiaurės Karolinos valstija, palaikai 1998 m. perlaidoti Kaune, Petrašiūnų kapinėse) – lietuvių istorikas, daktaras.
Nauja!!: Lietuvos vyriausiasis suvažiavimas Slanime ir Konstantinas Avižonis · Žiūrėti daugiau »
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Nauja!!: Lietuvos vyriausiasis suvažiavimas Slanime ir Lenkija · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Lietuvos vyriausiasis suvažiavimas Slanime ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Statutai
Lietuvos Statutai – trys teisinių dokumentų rinkiniai, teisynai, sukurti XVI a. ir apibrėžę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisinės sistemos pagrindąiki pat 1840 m.
Nauja!!: Lietuvos vyriausiasis suvažiavimas Slanime ir Lietuvos Statutai · Žiūrėti daugiau »
Seimelis
thumbSeimelis – nuo 1565 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, 1569–1795 m. Abiejų Tautų Respublikos, 1795–1863 m. Rusijos imperijos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių, apskričių (pavietų) ir kitų teritorinių junginių bajorų suvažiavimas, įteisintas 1565 m. gruodžio 30 d. Žygimanto Augusto privilegija.
Nauja!!: Lietuvos vyriausiasis suvažiavimas Slanime ir Seimelis · Žiūrėti daugiau »
Slanimas
Slãnimas (arba Slonimas) – vakarų miestas Baltarusijoje, Gardino srities pietuose, prie Isos ir Ščiaros (Nemuno intakas) upių santakos.
Nauja!!: Lietuvos vyriausiasis suvažiavimas Slanime ir Slanimas · Žiūrėti daugiau »
Valkaviskas
Valkavìskas (arba Volkovyskas) – miestas vakarų Baltarusijoje, Gardino srities pietrytinėje dalyje, prie Vilkuvos ir Rasos upių, 271 km nuo Minsko, 220 km nuo Vilniaus.
Nauja!!: Lietuvos vyriausiasis suvažiavimas Slanime ir Valkaviskas · Žiūrėti daugiau »
Varšuva
Váršuva – Lenkijos sostinė ir didžiausias miestas, miestas-apskritis.
Nauja!!: Lietuvos vyriausiasis suvažiavimas Slanime ir Varšuva · Žiūrėti daugiau »
1588 m.
1588 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos vyriausiasis suvažiavimas Slanime ir 1588 m. · Žiūrėti daugiau »
1631 m.
1631 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos vyriausiasis suvažiavimas Slanime ir 1631 m. · Žiūrėti daugiau »
1685 m.
1685 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos vyriausiasis suvažiavimas Slanime ir 1685 m. · Žiūrėti daugiau »
1940 m.
1940 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Lietuvos vyriausiasis suvažiavimas Slanime ir 1940 m. · Žiūrėti daugiau »
