Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Diegti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Ludwig van Beethoven

Indeksas Ludwig van Beethoven

Liudvikas van Bethovenas (arba Betovenas, 1770 m. gruodžio 17 d. Bona, Vokietija – 1827 m. kovo 26 d. Viena, Austrija) – vokiečių klasikinės muzikos kompozitorius, žymi figūra muzikoje pereinamajame laikotarpyje tarp klasicizmo ir romantizmo epochų.

45 santykiai: Arija, Austrija, Bažnyčia, Baritonas, Bona, Choras, Daina, Dunojus, Europos Sąjungos himnas, Europos Taryba, Franz Joseph Haydn, Friedrich Schiller, Gegužės 7, Gruodžio 16, Gruodžio 17, Johann Wolfgang von Goethe, Klasicizmas, Kompetencija, Koncertas, Kovo 26, Kvartetas, Merkurijus (planeta), Napoleonas Bonapartas, Opera, Oratorija, Romantizmas, Simfonija, Sonata, Sopranas, Sveikata, Tenoras, Viena, Vokiečiai, Vokietija, Volfgangas Amadėjus Mocartas, 1770 m., 1792 m., 1802 m., 1816 m., 1818 m., 1824 m., 1826 m., 1827 m., 1845 m., 1993 m..

Arija

Arija (– melodija, daina) – vokalinės muzikos žanras, atsiradęs XV a. Vakarų Europoje.

Nauja!!: Ludwig van Beethoven ir Arija · Žiūrėti daugiau »

Austrija

Austrija, oficialiai – Austrijos Respublika – valstybė Centrinėje Europoje, sudaryta iš 9 federacinių vienetų – žemių.

Nauja!!: Ludwig van Beethoven ir Austrija · Žiūrėti daugiau »

Bažnyčia

katalikų bažnyčia liuteronų bažnyčia metodistų bažnyčia Vilniaus Šv. kankinės Paraskevės ortodoksų bažnyčia Bažnyčia (iš bltr. ar sen. lenkų božnica „Dievo namai“) – krikščionių maldos namai.

Nauja!!: Ludwig van Beethoven ir Bažnyčia · Žiūrėti daugiau »

Baritonas

Vytautas Juozapaitis – vienas žymiausių Lietuvos baritonų Baritonas – vyriškas balsas, tarpinis tarp boso ir tenoro.

Nauja!!: Ludwig van Beethoven ir Baritonas · Žiūrėti daugiau »

Bona

Bona – Šiaurės Reino-Vestfalijos (ŠRV) miestas pietvakarinėje Vokietijos dalyje.

Nauja!!: Ludwig van Beethoven ir Bona · Žiūrėti daugiau »

Choras

Štutgarto berniukų choras. Choras – didelis dainininkų kolektyvas.

Nauja!!: Ludwig van Beethoven ir Choras · Žiūrėti daugiau »

Daina

Daina muzikoje vadinamas santykinai trumpas vokalinės muzikos kūrinys, kurį gali lydėti muzikos instrumentų akompanimentas.

Nauja!!: Ludwig van Beethoven ir Daina · Žiūrėti daugiau »

Dunojus

Dunojus (bulg.) – upė Europoje, antroji pagal ilgį po Volgos.

Nauja!!: Ludwig van Beethoven ir Dunojus · Žiūrėti daugiau »

Europos Sąjungos himnas

250px Europos Sąjungos himnas − Liudvigo van Bethoveno „Devintosios simfonijos“ finalo instrumentinė aranžuotė.

Nauja!!: Ludwig van Beethoven ir Europos Sąjungos himnas · Žiūrėti daugiau »

Europos Taryba

Europos Taryba, „Agora“ pastatas Strasbūre Europos Taryba – – 47 Europos demokratinių valstybių tarptautinė organizacija, seniausia Europos valstybes vienijanti organizacija, įsteigta 1949 m.

Nauja!!: Ludwig van Beethoven ir Europos Taryba · Žiūrėti daugiau »

Franz Joseph Haydn

Francas Jozefas Haidnas (1732 m. kovo 31 ar balandžio 1 d. – 1809 m. gegužės 31 d.) – austrų kompozitorius klasikas.

Nauja!!: Ludwig van Beethoven ir Franz Joseph Haydn · Žiūrėti daugiau »

Friedrich Schiller

Adolfas Miuleris. Veimaro klasikai: Frydrichas Šileris, Vilhelmas Humboltas, Aleksandras Humboltas, Johanas Volfgangas Getė Frydrichas Šileris (1759 m. lapkričio 10 d. Marbachas prie Nekaro – 1805 m. gegužės 9 d. Veimaras) – vokiečių poetas, dramaturgas, filosofas, istorikas, vienas žymiausių Vokietijos klasikų, padėjusių pagrindus šiuolaikinei vokiečių literatūrai.

Nauja!!: Ludwig van Beethoven ir Friedrich Schiller · Žiūrėti daugiau »

Gegužės 7

Gegužės 7 yra 127-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 128-a).

Nauja!!: Ludwig van Beethoven ir Gegužės 7 · Žiūrėti daugiau »

Gruodžio 16

Gruodžio 16 yra 350-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 351-a).

Nauja!!: Ludwig van Beethoven ir Gruodžio 16 · Žiūrėti daugiau »

Gruodžio 17

Gruodžio 17 d. yra 351-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 352-oji).

Nauja!!: Ludwig van Beethoven ir Gruodžio 17 · Žiūrėti daugiau »

Johann Wolfgang von Goethe

Johanas Volfgangas fon Gėtė (1749 m. rugpjūčio 28 d. Laisvajame Frankfurto mieste (dab. Frankfurtas prie Maino), Šventoji Romos Imperija – 1832 m. kovo 22 d. Veimare, Saksonijos–Veimaro–Eizenacho hercogystė) – vokiečių literatūros klasikas, humanistas, politikas, mokslininkas ir filosofas.

Nauja!!: Ludwig van Beethoven ir Johann Wolfgang von Goethe · Žiūrėti daugiau »

Klasicizmas

„Poeto įkvėpimas“ (1630). Autorius Nikola Pusenas. Klasicizmas ( – geriausias, pavyzdinis) – XVII a.–XIX a. I pusės Vakarų Europos literatūros ir meno epocha.

Nauja!!: Ludwig van Beethoven ir Klasicizmas · Žiūrėti daugiau »

Kompetencija

Kompetencija ('sutapti') – gebėjimas atlikti tam tikrą konkretų darbą.

Nauja!!: Ludwig van Beethoven ir Kompetencija · Žiūrėti daugiau »

Koncertas

Klasikinės muzikos koncertas Australijoje Koncertas – gyvas pasirodymas, įprastai muzikos, prieš auditoriją.

Nauja!!: Ludwig van Beethoven ir Koncertas · Žiūrėti daugiau »

Kovo 26

Kovo 26 yra 85-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 86-a).

Nauja!!: Ludwig van Beethoven ir Kovo 26 · Žiūrėti daugiau »

Kvartetas

Kvartetas – muzikinis ansamblis iš 4 dainininkų ar muzikantų.

Nauja!!: Ludwig van Beethoven ir Kvartetas · Žiūrėti daugiau »

Merkurijus (planeta)

Merkurijus (sen. lietuvių pavadinimai Vaivora, Pažarinis)  – artimiausia Saulei planeta, už kurios kita, toliau nuo Saulės esanti planeta, yra Venera.

Nauja!!: Ludwig van Beethoven ir Merkurijus (planeta) · Žiūrėti daugiau »

Napoleonas Bonapartas

Napoleonas Bonapartas (pasivadinęs Napoleonu I; 1769 m. rugpjūčio 15 d. Ajačas, Korsika – 1821 m. gegužės 5 d. Šv. Elenos sala) buvo pirmasis Prancūzijos imperatorius (1804 m. gruodžio 2 d. – 1814 m. balandžio 6 d., taip pat 1815 m. kovo 1 d. – birželio 22 d.). Antrasis Karolio Bonaparto ir Leticijos Ramolino sūnus Napoleonas Bonapartas buvo Pirmosios Prancūzijos respublikos revoliucinės armijos, vedlys generolas.

Nauja!!: Ludwig van Beethoven ir Napoleonas Bonapartas · Žiūrėti daugiau »

Opera

Sidnėjaus operos pastatas Pirmos operos lietuviška tematika ''I Lituani'' (1874 m.) afiša Opera (ital. opera) – sceninis muzikinis veikalas.

Nauja!!: Ludwig van Beethoven ir Opera · Žiūrėti daugiau »

Oratorija

J. S. Bacho „Kalėdų oratorijos“ CD viršelis Oratorija (it. oratorio i, J. J. Fuxo sukurto oratorijos buvo didelės apimties (trukdavo apie 2 valandas) kompozicijos, skirtos 3-5 solistams ir dažniausiai solistų ansambliui. XVII a. pab. oratorijai vartotas didesnis orkestras, kuris pritardavo arijoms, kartais ir rečitatyvams; arijos ir ansambliai rašyti da capo forma, solistų partijose gausu koloratūrų, muzikoje – ekspresyvių retorinių figūrų, gamtos garsų pamėgdžiojimo. XVIII a. Italijoje homofoninės faktūros, paprasto šokio ritmo, solo dalimis pagrįstas oratorijas kūrė G. B. Pergolesi, N. Porpora, N. Jommelli, D. Cimarosa, G. Paisiello ir kt. kompozitoriai. Prancūzijoje XVII a. antroje pusėje oratorijas kūrė M. A. Charpentier (apie 20 oratorijų, jos skambėdavo per šventines mišias, bažnytiniuose koncertuose, muzikos vakaruose per gavėnią), XVIII a. pirmoje pusėje – L. N. Clerambault, S. de Brossard’as ir kt. Protestantiškuose Vokietijos kraštuose oratorija įsigalėjo XVIII a. pr. Hamburge, Liubeke skambėjusios R. Keiserio, J. Matthesono, G. Ph Telemno oratorijos bei oratorinės pasijos atspindi to meto vokiečių ir italų operos stilių. Tiesioginiai oratorijos pirmtakai Vokietijoje – liturginiai artimi historia (dažniausiai pasija, pvz. H. Schutzo „Kančios istorija“ pagal septynis Kristaus žodžius, 1645 m.; jo 1644 m. „Kalėdų istorija“ laikoma pirmąja vokiečių oratorija) bei dramatinis dialogas, dramatiškas neliturginis actus musicus. XVII a. pab. juose bei oratorijose vis gausiau vartota nebiblinių intarpų, choralų ir poezijos. XVIII a. vokiečių oratorijos kulminacija – dramatiškosios J. S. Bacho pasijos (pastarojo „Kalėdų oratorija“ tėra 6 kalėdinių kantatų ciklas). Anglijoje monumentalių oratorijų sukūrė G. F. Hendelis (17 oratorijų), sujungęs anglų masque (kaukės), antemos, prancūzų klasikinės dramos, italų opera seria, oratorio volgare bei protestantų oratorijos bruožus. G. F. Hendelio „Estera“ (1732 m.) – pirmoji anglų oratorija. Šio kompozitoriaus oratorijos, kitaip nei itališkosios, paprastai yra 3 dalių, pradedamos prancūziškąja uvertiūra, chorai pasižymi ne tik dramaturgine svarba, bet ir faktūros bei stilių įvairove (homofoniniai, antifoniniai, fuginiai, basso ostinato, moteto ar madrigalo stiliaus). G. F. Hendelio oratorijos turėjo įtakos J. Haidno oratorijoms „Pasaulio sukūrimas“ ir „Metų laikai“. XIX a. oratorijas kūrė F. Listas, R. Šumanas, F. Mendelsonas, H. Berliozas. Kai kurios jų oratorijos – lyrinės, nemonumentalios. XX a. oratorijas kūrė L. Ferrari, G. Fr. Malipiero, E. Elgaras, W. Waltonas, M. Tippettas, R. V. Williamsas, A. Šionbergas, P. Hindemithas, B. Blacheris, D. Kabalevskis, N. Miaskovskis, J. Šaporinas, R. Ščedrinas („Poetorija“ su deklamuotojo partija), D. Šostakovičius, S. Prokofjevas, G. Sviridovas, E. Krenekas. Kai kurios oratorijos panašios į operą arba misteriją (A. Honeggero „Karalius Dovydas“, „Žana d’Ark ant laužo“, I. Stravinskio „Edipas karalius“), antikinei dramai (E. Elgaro, K. Orfo oratorijos).

Nauja!!: Ludwig van Beethoven ir Oratorija · Žiūrėti daugiau »

Romantizmas

Romantizmas – XVIII a. pab.–XIX a. I pusės Europos meno, filosofijos ir literatūros kryptis.

Nauja!!: Ludwig van Beethoven ir Romantizmas · Žiūrėti daugiau »

Simfonija

Simfonija – muzikos žanras, ciklinis kūrinys, dažniausiai susidedantis iš keturių dalių, skirtas atlikti simfoniniam orkestrui.

Nauja!!: Ludwig van Beethoven ir Simfonija · Žiūrėti daugiau »

Sonata

Sonata ( – skambėti) – kamerinės instrumentinės (rečiau vokalinės instrumentinės) muzikos žanras.

Nauja!!: Ludwig van Beethoven ir Sonata · Žiūrėti daugiau »

Sopranas

Soprano diapazonas Soprãnas iš sopra 'virš, aukštai') – aukščiausias moterų solisčių balsas, aukštesnis už mecosopraną. Taip pat vadinama aukščiausia moterų choro partija, harmonijoje – viršutinysis keturbalsės faktūros balsas.

Nauja!!: Ludwig van Beethoven ir Sopranas · Žiūrėti daugiau »

Sveikata

Sveikata – gyvojo organizmo būsena, kai jis pats ir visi jo organai pilnai atlieka savo funkcijas, nesant negalių, ligų ar organizmo funkcijų sutrikimų.

Nauja!!: Ludwig van Beethoven ir Sveikata · Žiūrėti daugiau »

Tenoras

Tenoro diapazonas Tènoras (iš 'laikyti') – aukščiausias vyrų balsas, tokį balsą turintis dainininkas.

Nauja!!: Ludwig van Beethoven ir Tenoras · Žiūrėti daugiau »

Viena

Viena – didžiausias Austrijos miestas, sostinė ir tuo pačiu viena iš devynių Austrijos žemių.

Nauja!!: Ludwig van Beethoven ir Viena · Žiūrėti daugiau »

Vokiečiai

reports 742,212 people of German ancestry in the 2001 Census.

Nauja!!: Ludwig van Beethoven ir Vokiečiai · Žiūrėti daugiau »

Vokietija

Apie Vokietijos Federacinės Respublikos istoriją skaitykite straipsnį Vakarų Vokietija Vokietija, oficialiai – Vokietijos Federacinė Respublika, VFR (BRD) – federacinė parlamentinė respublika Vakarų Europoje.

Nauja!!: Ludwig van Beethoven ir Vokietija · Žiūrėti daugiau »

Volfgangas Amadėjus Mocartas

Volfgangas Amadėjus Mocartas (Johann Chrysostomus Wolfgangus Theophilus Mozart; 1756 m. sausio 27 d. Zalcburge – 1791 m. gruodžio 5 d. Vienoje) – austrų kompozitorius, vienas žymiausių ir įtakingiausių klasicistinės muzikos kompozitorių.

Nauja!!: Ludwig van Beethoven ir Volfgangas Amadėjus Mocartas · Žiūrėti daugiau »

1770 m.

1770 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Ludwig van Beethoven ir 1770 m. · Žiūrėti daugiau »

1792 m.

1792 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Ludwig van Beethoven ir 1792 m. · Žiūrėti daugiau »

1802 m.

1802 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Ludwig van Beethoven ir 1802 m. · Žiūrėti daugiau »

1816 m.

1816 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Ludwig van Beethoven ir 1816 m. · Žiūrėti daugiau »

1818 m.

1818 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Ludwig van Beethoven ir 1818 m. · Žiūrėti daugiau »

1824 m.

1824 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Ludwig van Beethoven ir 1824 m. · Žiūrėti daugiau »

1826 m.

1826 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Ludwig van Beethoven ir 1826 m. · Žiūrėti daugiau »

1827 m.

1827 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Ludwig van Beethoven ir 1827 m. · Žiūrėti daugiau »

1845 m.

1845 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Ludwig van Beethoven ir 1845 m. · Žiūrėti daugiau »

1993 m.

1993 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį ir pasibaigiantys tą pačią savaitės dieną pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Ludwig van Beethoven ir 1993 m. · Žiūrėti daugiau »

Nukreipimus čia:

Bethovenas, Liudvigas van Bethovenas, Liudvikas van Bethovenas.

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »