Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Diegti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Lyvių kalba

Indeksas Lyvių kalba

Kurše Lyvė (D. Kārkluvalko nuotr., 1994 m.) Lyvių kalba (lyv. k. līvõ kēļ) – beveik išnykusi Uralo kalbų šeimos Baltijos finų grupės agliutinacinė kalba, viena iš dviejų Latvijos autochtoninių kalbų ir vienintelė kalba greta latvių, Latvijos teritorijoje teisiškai laikoma vietine senąja kalba ir saugoma bei ginama Latvijos įstatymų.

310 santykiai: Abesyvas, Abliatyvas, Adesyvas, Afrikata, Agliutinacinė kalba, Aliatyvas, Anglų kalba, Antologija, Antrasis pasaulinis karas, Aplinkybės, Apskritis, Archeologija, Asimiliacija (kalbotyra), Asimiliacija (sociologija), Asmenvardis, Auksas, Autonomija, Aviža, Avis, Šaknis (kalbotyra), Šiaurės karas, Šukinės duobelinės keramikos kultūra, Švedai, Švedija, Įnagininkas, Įvardis, Žiniasklaida, Čiabuviai, Balsis, Baltai, Baltų kalbos, Baltijos finų kalbos, Baltijos jūra, Baltistika, Baltizmas, Būdvardis, Būtųjų laikų pasakojimas, Bendratis, Bendrinė kalba, Blusos, Brūkšnelis (diakritinis ženklas), Bruknė, Chrestomatija, Daiktavardis, Dalyvis (gramatika), Daugiskaita, Dauguva, Diakritiniai ženklai, Dundaga, Dundagos savivaldybė, ..., Dundagos valsčius, Dvibalsis, Eduard Vääri, Eiliuotoji Livonijos kronika, Eliatyvas, Erzių kalba, Estai, Estų kalba, Estija, Esyvas, Etnografija, Etnologija, Evakuacija, Evangelija pagal Matą, Finougrai, Finougrų kalbos, Folkloras, Fonetika, Fonologija, Galūnė (kalbotyra), Galininkas, Gandriniai, Gauja, Geležis, Geminacija, Gimtoji kalba, Gintaras, Gramatika, Gramatinė giminė, Gramatinis skaičius, Gravis, Grizelda Kristiņa, Gruodžio 9, Gustavas Bergmanis, Helsinkis, Iliatyvas, Imigracija, Indoeuropiečiai, Indoeuropiečių kalbos, Indoiranėnų kalbos, Inesyvas, Instruktyvas, Izochronija, Janis Endzelynas, Janis Princis (1796), Jaunciemas, Jerubė, Jungtukas, Kalėdos, Kalbinis sluoksnis, Kalbos dalis, Kamienas, Kanada, Karelų kalba, Kōrli Stalte, Kijevo Pečorų laura, Kilmininkas, Kirtis, Kolka, Komių kalba, Komitatyvas, Korėjiečių kalba, Kovo 18, Kraštotyra, Krikščionybė, Krikštas, Kronika, Kultūros paveldas, Kuošragas, Kuršas, Kvadratinis kilometras, Latgalių kalba, Latviai, Latvių kalba, Latvija, Lūžnia, Leksika, Lielirbė, Lietuvių kalba, Limbažiai, Linksnis, Liudikai, Livonijos karas, Livonijos konfederacija, Londonas, Lyviai, Lyvių himnas, Lyvių pakrantė, Lyvių-estų-latvių žodynas, Marių kalba, Mazirbė, Melnsilas, Mikeltuornis, Mokšų kalba, Mordvių kalbos, Morfologija (kalbotyra), Naminis jautis, Naudininkas, Naujasis Testamentas, Neva, Nuosaka, Oloneco karelų kalba, Onomatopėja, Osetinai, Pažyminys, Pabaltijis, Padalyvis, Pagonybė, Papildinys, Paradigma, Partityvas, Pasas, Pastorius, Pūras (matavimo vienetas), Pētõr Damberg, Perfektas, Perraša, Pilkasis kiškis, Pirmasis pasaulinis karas, Pitragas, Plačiažnyplis vėžys, Plūgas, Pliuskvamperfektas, Polinksnis, Prabaltai, Priešdėlis, Priebalsis, Priegaidė, Prielinksnis, Priesaga, Prieveiksmis, Prokalbė, Pupa, Purizmas (kalbotyra), Redukcija (kalbotyra), Reforma, Religija, Rogės, Rugys, Ruojos savivaldybė, Rusų kalba, Ryga, Salaca, Sankt Peterburgas, Santuoka, Sarema, Saunagas, Savivaldybė (Latvija), Sėliai, Senoji Europa, Siekinys, Skaitvardis, Skiemuo, Skitai, Skolinys, Slavų kalbos, Sodyba, Spanguolė, Suomiai, Suomių kalba, Suomija, Sykragas, Tabakas, Talinas, Tarmė, Tarptautinė fonetinė abėcėlė, Tarpukaris, Tartu universitetas, Tarybų Sąjunga, Tėve mūsų, Tiit-Rein Viitso, Tikrieji driežai, Tiurkų kalbos, Transliatyvas, Trapusis gluodenas, Tulžis, Turaida, Udmurtų kalba, UNESCO, Ungurys, Universitetas, Uralo kalbos, Utėlės, Vaidė, Vakarų pasaulis, Valgykla, Valstybinis himnas, Valt Ernštreit, Vardininkas, Vasario 4, Veikslas, Veiksmažodis, Veiksnys, Vengrų kalba, Ventspilio savivaldybė, Ventspilis, Vepsų kalba, Veru kalba, Vištos, Vidžemė, Vietininkas, Vietovardis, Virvelinės keramikos kultūra, Vodų kalba, Vokiečiai, Vokiečių kalba, XI amžius, XII amžius, XIII amžius, XIX amžius, XVI amžius, XVII amžius, XX amžius, 1350 m., 1550 m., 1639 m., 1778 m., 1789 m., 1846 m., 1858 m., 1860 m., 1861 m., 1863 m., 1868 m., 1880 m., 1883 m., 1888 m., 1910 m., 1920 m., 1921 m., 1923 m., 1924 m., 1925 m., 1931 m., 1935 m., 1938 m., 1939 m., 1942 m., 1943 m., 1948 m., 1950 m., 1955 m., 1956 m., 1970 m., 1976 m., 1980 m., 1989 m., 1990 m., 1991 m., 1992 m., 1993 m., 1994 m., 1995 m., 1998 m., 1999 m., 2000 m. pr. m. e., 2003 m., 2012 m., 2013 m., 4 tūkstantmetis pr. m. e.. Išplėsti indeksą (260 daugiau) »

Abesyvas

Abesyvas (lot. abesse 'nesantis') – linksnis, reiškiantis ko nors trūkumą, stoką ar nebuvimą.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Abesyvas · Žiūrėti daugiau »

Abliatyvas

Abliatyvas (iš ablatus – nuneštas, atskirtas) – lotynų, senovės iranėnų kalbų linksnis, kuris dažniausiai reiškia atskirtį.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Abliatyvas · Žiūrėti daugiau »

Adesyvas

Adesyvas ('pas, prie' + esse 'būti'), gretininkas – pašalio esamasis vietininkas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Adesyvas · Žiūrėti daugiau »

Afrikata

Afrikata ( 'trinu') – sutaptinis priebalsis, dažniausiai susidaręs iš sprogstamojo ir pučiamojo priebalsių, tariamų toje pačioje kalbos padargų vietoje, pavyzdžiui, c, č, dz, dž, pf ir kitos.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Afrikata · Žiūrėti daugiau »

Agliutinacinė kalba

Agliutinacinės kalbos ( – prilipdyti) – kalbos, kuriose žodžiai bei žodžių formos sudaromi prie šaknies jungiant afiksus.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Agliutinacinė kalba · Žiūrėti daugiau »

Aliatyvas

Aliatyvas (iš allāt- 'atnešti') arba pašalio einamasis vietininkas – viena iš vietininko linksnio atmainų.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Aliatyvas · Žiūrėti daugiau »

Anglų kalba

Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Anglų kalba · Žiūrėti daugiau »

Antologija

Antologija (gr., iš άνθος (anthos) 'gėlė', λέγειν (legein) 'skaityti, rinkti, kalbėti') – skirtingų autorių (paprastai to paties regiono, laikotarpio) tekstų arba tam tikros temos literatūros, muzikos arba vaizdinių kūrinių rinkinys.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Antologija · Žiūrėti daugiau »

Antrasis pasaulinis karas

Antrasis pasaulinis karas – karinis konfliktas, trukęs nuo 1939 iki 1945 m., kuriame dalyvavo dauguma pasaulio valstybių, iš jų – visos didžiosios valstybės, susiskirsčiusios į du karinius blokus: Sąjungininkus ir Ašį.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Antrasis pasaulinis karas · Žiūrėti daugiau »

Aplinkybės

Aplinkybės – antrininkės sakinio dalys, apibūdinančios veiksmo atlikimą.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Aplinkybės · Žiūrėti daugiau »

Apskritis

Apskritis – valstybės administracinis teritorinis vienetas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Apskritis · Žiūrėti daugiau »

Archeologija

Archeologinių kasinėjimų vieta Archeologija ('senovės mokslas', iš 'senas' + λόγος 'mokslas, mokymas') – savarankiška specialioji humanitarinių mokslų istorijos mokslo šaka, tirianti archeologinį paveldą – seniausiąją visuomenės istoriją, ir jos raidos dėsningumus nuo priešistorinių laikų iki maždaug XVII a. pabaigos.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Archeologija · Žiūrėti daugiau »

Asimiliacija (kalbotyra)

Asimiliãcija – tai procesas, kai vienas garsas tampa panašus į greta stovintį kitą kuriuo nors aspektu ar tam tikrais atvejais visai išnyksta.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Asimiliacija (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »

Asimiliacija (sociologija)

Asimiliacija – sociologijoje tai procesas, kurio metu mažuma perima daugumos vertybes ir elgesio normas ir daugumos yra „absorbuojama“.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Asimiliacija (sociologija) · Žiūrėti daugiau »

Asmenvardis

Asmenvardis arba antroponimas; (– žmogus + onyma – vardas) – tikriniai žodžiai, naudojami žmogui įvardinti.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Asmenvardis · Žiūrėti daugiau »

Auksas

Auksas Lietuvos banko 10 litų auksinė moneta, išleista 1999 m. pagal programą „Mažiausios aukso monetos pasaulyje. Aukso istorija“ Auksas – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Au, eilės numeris 79, taurusis metalas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Auksas · Žiūrėti daugiau »

Autonomija

Autonomija, autos − pats + nomos − taisyklė, įstatymas) − savivalda, nepriklausomybė, savarankiškumas, teisė pačiam apsispręsti, tvarkytis. Politikoje autonomija vadinamas savivaldus miestas arba regionas, pvz., Kurdistanas, Kosovas, Honkongas. Autonomijos skirstomos į.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Autonomija · Žiūrėti daugiau »

Aviža

Aviža – miglinių (Poaceae) šeimos augalų gentis.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Aviža · Žiūrėti daugiau »

Avis

Avis arba naminė avis – porakanopių būrio, dykaraginių (Bovidae) šeimos naminis gyvūnas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Avis · Žiūrėti daugiau »

Šaknis (kalbotyra)

Šaknis – kertinė, neskaidoma žodžio dalis, formalus ir semantinis žodžio branduolys be afiksų.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Šaknis (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »

Šiaurės karas

Šiaurės karo mūšiai Karo veiksmai 1700–1709 m. – iki Poltavos mūšio Karo veiksmai 1709–1721 m. – nuo Poltavos mūšio Šiaurės karas įvyko tarp Rusijos, Danijos-Norvegijos ir Saksonijos-Abiejų Tautų Respublikos unijos koalicijos (nuo 1715 m. prie jos prisijungė Prūsija ir Hanoveris) ir Švedijos nuo 1700 iki 1721 m.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Šiaurės karas · Žiūrėti daugiau »

Šukinės duobelinės keramikos kultūra

Šukinės duobelinės keramikos kultūra arba Duobelinės šukinės keramikos kultūra arba Šukinės keramikos kultūra – ankstyvojo neolito archeologinė kultūra, V-III tūkst.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Šukinės duobelinės keramikos kultūra · Žiūrėti daugiau »

Švedai

Švedai (šved. svenskar) – Europos tauta, kalbanti skandinavų kalbų grupei priklausančia švedų kalba.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Švedai · Žiūrėti daugiau »

Švedija

Švedija, oficialiai – Švedijos karalystė – valstybė Skandinavijos pusiasalyje, Šiaurės Europoje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Švedija · Žiūrėti daugiau »

Įnagininkas

Įnagininkas – netiesioginis linksnis, atsakantis į klausimą kuo? Daugumoje kalbų šiuo linksniu reiškiamas įnagis (įrankis, priemonė), kuriuo veiksmo atlikėjas daro įtaką kitiems objektams arba atlieka tam tikrus veiksmus.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Įnagininkas · Žiūrėti daugiau »

Įvardis

Įvardis – kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Įvardis · Žiūrėti daugiau »

Žiniasklaida

Žiniasklaida (terminas pasiūlytas JAV lietuvių; dar vadinama „visuomenės informavimo priemonėmis“) – priemonės, skirtos pateikti informaciją plačiajai visuomenei.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Žiniasklaida · Žiūrėti daugiau »

Čiabuviai

Sibiro čiabuviai – ketai Brazilijos čiabuviai – tukušiai Čiabuviai, vietiniai gyventojai, aborigenai, autochtonai – senieji vietiniai tam tikros vietovės (žemyno, salos) žmonės, tebegyvenantys joje arba gyvenę joje iki dabartinių gyventojų įsikūrimo.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Čiabuviai · Žiūrėti daugiau »

Balsis

Balsis – kalbos garsas, kurį tariant nebūna aiškaus tarimo židinio, pasižymi didele akustine energija ir jo suvokimą lemia muzikos tonas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Balsis · Žiūrėti daugiau »

Baltai

Baltų genčių teritorija XII a. (pagal Mariją Gimbutienę) Baltų genčių teritorija apie V a. pr. Kr. ir vėliau (pagal Mariją Gimbutienę) Baltų genčių teritorijos įverčiai pagal archeologinius duomenis (mėlyna) ir hidronimus (raudona) Baltai – indoeuropiečių tautos ir etninės grupės, kalbančios ar kalbėjusios baltų kalbomis, kilusiomis iš baltų prokalbės.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Baltai · Žiūrėti daugiau »

Baltų kalbos

Baltų kalbos, kaip ir germanų, slavų, romanų, sudaro atskirą indoeuropiečių (ide.) kalbų grupę, kilusią iš baltų prokalbės.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Baltų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Baltijos finų kalbos

Baltijos finų kalbos – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų finougrų pošeimiui.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Baltijos finų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Baltijos jūra

1694 m. jūrinis žemėlapis Baltijos jūros uostų planai 1906 m. Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino jūra, esanti Europos šiaurės rytuose.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Baltijos jūra · Žiūrėti daugiau »

Baltistika

Baltistika – daugiašakė mokslo šaka, apimanti baltų tautų kalbų ir kultūros (istorijos, literatūros, folkloro, mitologijos) lyginamuosius tyrimus.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Baltistika · Žiūrėti daugiau »

Baltizmas

Baltizmas – baltų kalbų žodis, vartojamas kitose (ne baltų) kalbose.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Baltizmas · Žiūrėti daugiau »

Būdvardis

Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus „koks?, kokia?, kokie?, kokios?“.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Būdvardis · Žiūrėti daugiau »

Būtųjų laikų pasakojimas

Radvilų kronikoje Būtųjų laikų pasakojimas, taip pat Senųjų laikų pasakojimas – Kijeve apie 1113 m. senąja bažnytine slavų kalba surašyta Kijevo Rusios istorijos kronika, kurioje minimi tikri ir mitiniai įvykiai nuo biblinio Nojaus sūnų laikų iki maždaug 1110 m. Šis veikalas laikomas fundamentaliu rytų slavų istorijos šaltiniu.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Būtųjų laikų pasakojimas · Žiūrėti daugiau »

Bendratis

Bendratis () – nekaitoma veiksmažodžio forma, kurios nevaržo nei asmens, nei skaičiaus, nei laiko, nei nuosakos kategorija.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Bendratis · Žiūrėti daugiau »

Bendrinė kalba

Bendrinė kalba – pavyzdinė, sunorminta nacijos ar tautos kalba.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Bendrinė kalba · Žiūrėti daugiau »

Blusos

Blusos ((sin. Aphaniptera)) – vabzdžių (Insecta) būrys, kuriam priklauso besparniai, iš šonų suploti, vikriai šokinėjantys vabzdžiai.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Blusos · Žiūrėti daugiau »

Brūkšnelis (diakritinis ženklas)

Brūkšnelis yra diakritinis ženklas (¯) dedamas virš balsio siekiant parodyti jos specialų tarimą ar kirčiavimą.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Brūkšnelis (diakritinis ženklas) · Žiūrėti daugiau »

Bruknė

Bruknė – erikinių šeimos (Ericaceae) augalas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Bruknė · Žiūrėti daugiau »

Chrestomatija

Chrestomatija (iš  – chrestos, „naudingas“, ir μανθανω – manthano, aor. inf.: μαθειν mathein, „mokytis“) – tekstų rinkinys.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Chrestomatija · Žiūrėti daugiau »

Daiktavardis

Daiktavardis – kaitoma kalbos dalis, kuri nusako daikto vardą ir atsako į klausimą „kas?“.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Daiktavardis · Žiūrėti daugiau »

Dalyvis (gramatika)

Dalyvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Dalyvis (gramatika) · Žiūrėti daugiau »

Daugiskaita

Daugiskaita – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daugektų.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Daugiskaita · Žiūrėti daugiau »

Dauguva

Dauguva, arba Vakarų Dvina – didžiausia Latvijos upė, prasideda Valdajaus aukštumoje, prateka Ochvato ežerą, teka per Rusiją, Baltarusiją ir Latviją, įteka į Rygos įlanką, Baltijos jūroje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Dauguva · Žiūrėti daugiau »

Diakritiniai ženklai

Diakritiniai ženklai (diakritikós – „skiriamasis“) yra prie fonogramų pridedami nedideli ženklai – taškeliai, brūkšneliai, kabliukai ir pan., kurie žymi ypatingą tarimą arba kirčiavimą nuo kitų panašių žodžių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Diakritiniai ženklai · Žiūrėti daugiau »

Dundaga

Dundaga – miestelis Latvijoje, Kurše, Dundagos savivaldybės centras.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Dundaga · Žiūrėti daugiau »

Dundagos savivaldybė

Dundagos savivaldybė – administracinis vienetas vakarų Latvijoje, Kurše.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Dundagos savivaldybė · Žiūrėti daugiau »

Dundagos valsčius

Dundagos valsčius – didesnysis iš dviejų Dundagos savivaldybės valsčių ir didžiausias valsčius Latvijoje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Dundagos valsčius · Žiūrėti daugiau »

Dvibalsis

Dvibalsis – kalbos garsas, sudarytas iš to paties skiemens garsų, kurie tariami sudaro glaudų junginį.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Dvibalsis · Žiūrėti daugiau »

Eduard Vääri

Eduardas Vėris (1926 m. birželio 26 d. Lapetukmės k. – 2005 m. gegužės 17 d. Tartu apskrityje) – Estijos finougrų kalbų tyrėjas, kalbininkas ir visuomenininkas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Eduard Vääri · Žiūrėti daugiau »

Eiliuotoji Livonijos kronika

Eiliuotoji Livonijos kronika (Livländische Reimchronik, la. „Rīmju hronika“) – nežinomo autoriaus senąja vokiečių kalba eilėmis parašyta kronika, apimanti maždaug 1143–1290 m. laikotarpį.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Eiliuotoji Livonijos kronika · Žiūrėti daugiau »

Eliatyvas

Eliatyvas (lot. elativus, iš lot. efferre 'išnešti, išgabenti') − linksnis, vienas iš finougrų kalbų vietininkų, kurio pagrindinė reikšmė – „judėti iš patalpos, terpės vidaus į išorę“.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Eliatyvas · Žiūrėti daugiau »

Erzių kalba

Erzių kalba (эрзянь кель) – finougrų kalba, vartojama erzių tautybės žmonių, gyvenančių Rusijos Pavolgyje, Vidurinėje Azijoje, Ukrainoje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Erzių kalba · Žiūrėti daugiau »

Estai

Estai – tauta, priklausanti finougrų šeimos finų grupei; artimi suomiams.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Estai · Žiūrėti daugiau »

Estų kalba

Estų kalba (eesti keel) – oficiali Estijos valstybės kalba, priklauso Uralo kalbų šeimos Baltijos finų kalbų pogrupiui.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Estų kalba · Žiūrėti daugiau »

Estija

Estijos Respublika – valstybė šiaurės Europoje (kaip ir kitos Baltijos šalys), viena iš Baltijos šalių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Estija · Žiūrėti daugiau »

Esyvas

Esyvas (lot. esse 'būti') – finougrų kalbų linksnis, nurodantis ilgalaikę arba pastovią būklę.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Esyvas · Žiūrėti daugiau »

Etnografija

Rumšiškių etnografinis muziejus po atviru dangumi Etnografija (– tauta + graphō – rašau) – tautų, etninių bendrijų materialinės ir dvasinės kultūros faktų rinkimas, aprašymas, kaupimas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Etnografija · Žiūrėti daugiau »

Etnologija

Etnologija (tauta) – mokslas, tiriantis įvairias pasaulio tautas, nacijas ir tautines grupes bei jų kultūrą.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Etnologija · Žiūrėti daugiau »

Evakuacija

Hiustono evakuacija 2005 m. baiminantis uragano „Rita“ Evakuacija – skubus gyventojų iškeldinimas iš patalpos ar vietovės, kur įvyko ar gali įvykti žmonių sveikatai ir gyvybei pavojingi reiškiniai.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Evakuacija · Žiūrėti daugiau »

Evangelija pagal Matą

Evangelija pagal Matą – viena iš keturių kanoninių evangelijų.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Evangelija pagal Matą · Žiūrėti daugiau »

Finougrai

Finougrai – istorinė etninė ir lingvistinė tautų grupė, kalbanti iš Uralo prokalbės kilusiomis finougrų kalbomis.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Finougrai · Žiūrėti daugiau »

Finougrų kalbos

Finougrų kalbos (fiu – ISO 639-2 kodas) – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų pošeimiui.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Finougrų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Folkloras

Latvių senovinio folkloro grupė „Vilki“ Lenkų apeiginio folkloro grupė „Percival“ Folkloras (iš  – tauta, liaudis ir lore – žodinė tradicija, paveldas) yra tautos žodinės tradicijos visuma.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Folkloras · Žiūrėti daugiau »

Fonetika

Fonetika (iš 'garsas') – kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti fizinę žmogaus kalbą (kalbos garsus).

Nauja!!: Lyvių kalba ir Fonetika · Žiūrėti daugiau »

Fonologija

Fonologija (phōnē 'garsas' ir λόγος lógos 'mokymas') – kalbotyros atšaka, nagrinėjanti „kalbos garsinių elementų funkcijas ir garsų sąveikos modelius“.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Fonologija · Žiūrėti daugiau »

Galūnė (kalbotyra)

Galūnė – po kamieno einanti kintamoji žodžio pabaigos dalis.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Galūnė (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »

Galininkas

Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimą ką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).

Nauja!!: Lyvių kalba ir Galininkas · Žiūrėti daugiau »

Gandriniai

Gandriniai – gandrinių paukščių (Ciconiiformes) būrio šeima.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Gandriniai · Žiūrėti daugiau »

Gauja

Gauja – upė Latvijoje, vidurupyje ribojasi su Estija.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Gauja · Žiūrėti daugiau »

Geležis

Geležis – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Fe, eilės numeris 26, sidabriškai pilkas, blizgus metalas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Geležis · Žiūrėti daugiau »

Geminacija

Geminacija arba dvigubinimas ('dvigubinu, dvejinu') – tokių pačių arba artimų (skardusis – duslusis) priebalsių ėjimas iškart vienas po kito, priebalsių ilginimas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Geminacija · Žiūrėti daugiau »

Gimtoji kalba

Gimtoji kalba yra kalba, kurią asmuo išmoksta pirmiausia.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Gimtoji kalba · Žiūrėti daugiau »

Gintaras

Inkliuzas – prieš gintaro formavimąsi sakuose įstrigęs ir miręs vabalas ''Brentidae apion'' Palmininkų (Kaliningrado sritis, Rusija) Gintariniai pakabučiai. Ovalinis pakabukas yra 52x32 mm dydžio Lietuvės su gintaro karoliais Gintaras – fosiliniai sakai.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Gintaras · Žiūrėti daugiau »

Gramatika

Gramatika – filologijos dalis, tirianti žodžių sandarą ir rašybą, taip pat stambesnius kalbinius vienetus (kalbos dalis, sakinio dalis).

Nauja!!: Lyvių kalba ir Gramatika · Žiūrėti daugiau »

Gramatinė giminė

Giminė – gramatinė klasifikacinė arba kaitybinė vardažodžių kategorija, būdinga semitų ir indoeuropiečių kalboms.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Gramatinė giminė · Žiūrėti daugiau »

Gramatinis skaičius

Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Gramatinis skaičius · Žiūrėti daugiau »

Gravis

Gravis (lietuvių kalboje dar vadinamas kairiniu kirčio ženklu) (`) – diakritinis ženklas, vartojamas daugelyje kalbų.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Gravis · Žiūrėti daugiau »

Grizelda Kristiņa

Grizelda Kristinia (mergautinė pav. Bertholdė; 1910 m. kovo 19 d. Vaidės k. Žuonakų sod., Ventspilio apskr., Kuršo gubernijoje, Rusijos imperijoje – 2013 m. birželio 2 d. Kanadoje) – iki 2013 m.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Grizelda Kristiņa · Žiūrėti daugiau »

Gruodžio 9

Gruodžio 9 yra 343-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 344-a).

Nauja!!: Lyvių kalba ir Gruodžio 9 · Žiūrėti daugiau »

Gustavas Bergmanis

Gustavas Bergmanis (1749 m. Adažiai – 1814 m. Rūjiena) – latvių evangelikų liuteronų teologas, literatas, kalbininkas, etnologas, švietėjas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Gustavas Bergmanis · Žiūrėti daugiau »

Helsinkis

Helsinkis – Suomijos sostinė ir didžiausias miestas, Ūsimos regiono administracinis centras.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Helsinkis · Žiūrėti daugiau »

Iliatyvas

Iliatyvas arba vidaus einamasis vietininkas – viena iš vietininko linksnio atmainų.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Iliatyvas · Žiūrėti daugiau »

Imigracija

Imigrantų pasiskirstymas įvairiose valstybėse Imigracija - atvykimas nuolat arba laikinai gyventi iš kitos valstybės.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Imigracija · Žiūrėti daugiau »

Indoeuropiečiai

Indoeuropiečiai Euroazijoje Indoeuropiečiai – visos tautos ir kultūros, kuriose kalbama indoeuropiečių kalbomis.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Indoeuropiečiai · Žiūrėti daugiau »

Indoeuropiečių kalbos

Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbomis vadinama didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Indoeuropiečių kalbos · Žiūrėti daugiau »

Indoiranėnų kalbos

Indoiranėnų kalbos – indoeuropiečių kalbų atšaka, apimanti rytines indoeuropiečių kalbas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Indoiranėnų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Inesyvas

Inesyvas (iš 'būti viduje') − linksnis, vidaus esamasis vietininkas, reiškiantis, kad veikėjas arba veiksmas yra viduje to daikto, kuris pasakomas šiuo linksniu, pvz., miške.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Inesyvas · Žiūrėti daugiau »

Instruktyvas

Instruktyvas – Baltijos finų ir kai kurių tiurkų kalbų linksnis, nurodantis priemonę ar objektą, kuriuos pasitelkiant, jiems tarpininkaujant atliekamas veiksmas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Instruktyvas · Žiūrėti daugiau »

Izochronija

Izochronija – tolygus, vienodas ritmo paskirstymas kalboje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Izochronija · Žiūrėti daugiau »

Janis Endzelynas

Janis Endzelynas (1873 m. vasario 22 d. Mičkėnų ūkyje, Kaugurų valsčiuje, dab. Valmieros rajone – 1961 m. liepos 1 d. Kuoknesėje, palaidotas Rygoje, Rainio kapinėse) – latvių kalbininkas, vienas žymiausių baltistų, žymiai prisidėjęs prie baltų prokalbės klausimų.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Janis Endzelynas · Žiūrėti daugiau »

Janis Princis (1796)

Janis Princis (vyresnysis) (1796 m. lapkričio 16 d. Mikeltuornio k., dab. Ventspilio saviv. – 1868 m. sausio 4 d. Ventspilyje) – lyvių vertėjas, poetas, visuomenės veikėjas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Janis Princis (1796) · Žiūrėti daugiau »

Jaunciemas

Jaunciemas – kaimas Ventspilio savivaldybės Targalės valsčiuje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Jaunciemas · Žiūrėti daugiau »

Jerubė

'' Tetrastes bonasia '' Jerubė – tetervininių (Tetraonidae) šeimos vištinis paukštis.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Jerubė · Žiūrėti daugiau »

Jungtukas

Jungtukas – nekaitoma, nesavarankiška kalbos dalis, kuri jungia sakinio dalis ir pačius sakinius.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Jungtukas · Žiūrėti daugiau »

Kalėdos

Kalėdinė eglutė Eglutės papuošalas „Piemenėlių susižavėjimas“ Agnolo Bronzino paveikslas Kalėdinė eglutė Kėdainiuose Kalėdos arba šventos Kalėdos – senas šaknis turinti žiemos saulėgrįžos, saulės sugrįžimo šventė.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Kalėdos · Žiūrėti daugiau »

Kalbinis sluoksnis

Kalbinis sluoksnis – kalbotyros terminas, reiškiantis vienoje kalboje esančius kitos kalbos įtakos požymius.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Kalbinis sluoksnis · Žiūrėti daugiau »

Kalbos dalis

Kalbos dalys – žodžių klasės, skiriamos pagal reikšmės, sintaksinių ryšių ir morfologinių požymių bendrumą.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Kalbos dalis · Žiūrėti daugiau »

Kamienas

Beržo kamienas Kamienas – sumedėjęs medžio arba krūmo stiebas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Kamienas · Žiūrėti daugiau »

Kanada

Kanada – valstybė Šiaurės Amerikos šiaurinėje dalyje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Kanada · Žiūrėti daugiau »

Karelų kalba

Karelų kalba – finougrų kalbų šeimos kalba.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Karelų kalba · Žiūrėti daugiau »

Kōrli Stalte

Karlis Staltė (1870 m. rugpjūčio 10 d. Mazirbėje, Rusijos imperijoje, dab. Latvijoje – 1947 m. sausio 12 d. Vokietijoje) – vienas iš lyvių tautos patriarchų, mokytojas, vertėjas, zakristijonas, vargonininkas, poetas ir publicistas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Kōrli Stalte · Žiūrėti daugiau »

Kijevo Pečorų laura

Kijevo Pečorų laura Kijevo Pečorų laura – stačiatikių vienuolynas Kijeve, Ukrainoje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Kijevo Pečorų laura · Žiūrėti daugiau »

Kilmininkas

Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).

Nauja!!: Lyvių kalba ir Kilmininkas · Žiūrėti daugiau »

Kirtis

Kirtis – vieno kurio nors skiemens išryškinimas tariant žodį.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Kirtis · Žiūrėti daugiau »

Kolka

Kolka – gyvenvietė Latvijoje, Kurše, Kolkos rage (tarp Baltijos jūros ir Rygos įlankos), Kolkos valsčiaus centras.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Kolka · Žiūrėti daugiau »

Komių kalba

Komių kalba (коми кыв) – Uralo kalbų šeimos, finougrų grupės kalba, vartojama Rusijos europinės dalies šiaurės rytuose gyvenančių komių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Komių kalba · Žiūrėti daugiau »

Komitatyvas

Komitatyvas – linksnis, rodantis bendrumą, draugiją ('su...', 'kartu su...').

Nauja!!: Lyvių kalba ir Komitatyvas · Žiūrėti daugiau »

Korėjiečių kalba

Korėjiečių kalba – kalba, kuria kalba korėjiečiai Šiaurės Korėjoje, Pietų Korėjoje, Šiaurės Kinijoje ir korėjiečių emigrantų bendruomenėse.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Korėjiečių kalba · Žiūrėti daugiau »

Kovo 18

Kovo 18 yra 77-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 78-a).

Nauja!!: Lyvių kalba ir Kovo 18 · Žiūrėti daugiau »

Kraštotyra

Kraštotyra – išsamus ar teminis šalies, regiono ar gyvenvietės tyrimas, atliekamas laisvalaikiu neprofesionalios visuomenės jėgomis.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Kraštotyra · Žiūrėti daugiau »

Krikščionybė

Pagrindinis krikščionybės simbolis – kryžius Krikščionybė – monoteistinė religija, grindžiama Jėzaus Kristaus gyvenimu ir mokymu, perteiktais Naujajame Testamente.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Krikščionybė · Žiūrėti daugiau »

Krikštas

Krikštas ankstyvajame krikščioniškajame mene Krikštas ( – „pasineriu", „esu panardinamas“, „nuskęstu“) – Katalikybėje ir stačiatikybėje – svarbiausias iš septynių sakramentų, kuris nuplauna nuodėmes ir įjungia pakrikštytąjį į Bažnyčią.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Krikštas · Žiūrėti daugiau »

Kronika

Nežinomas Lietuvos miestas. (Paveikslas 1493 m. Niurnbergo kronikoje). Kronika – viduramžių istoriografijos kūrinių rūšis.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Kronika · Žiūrėti daugiau »

Kultūros paveldas

Kultūros paveldas – per kelias kartas perimtos etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu svarbios kultūros vertybės.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Kultūros paveldas · Žiūrėti daugiau »

Kuošragas

Kuošragas – kaimas Dundagos savivaldybės Kolkos valsčiuje, Irbės sąsiaurio pakrantėje, Kurše.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Kuošragas · Žiūrėti daugiau »

Kuršas

Kuršas – istorinis etnografinis regionas dabartinėje Latvijoje, atskirais laikotarpiais apėmęs ir dalį dabartinės Lietuvos teritorijos.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Kuršas · Žiūrėti daugiau »

Kvadratinis kilometras

Kvadratinis kilometras (km²) – ploto mato vienetas, priimtas naudoti SI sistemos, lygus 1 000 000 kvadratinių metrų.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Kvadratinis kilometras · Žiūrėti daugiau »

Latgalių kalba

Latgalių kalba turi dvi reikšmes.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Latgalių kalba · Žiūrėti daugiau »

Latviai

Nėra aprašymo.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Latviai · Žiūrėti daugiau »

Latvių kalba

Latvių kalba (latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Latvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Latvija

Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Latvija · Žiūrėti daugiau »

Lūžnia

Lūžnia – kaimas Ventspilio savivaldybėje, Targalės valsčiuje, Baltijos jūros pakrantėje Kurše.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Lūžnia · Žiūrėti daugiau »

Leksika

Leksika (– žodinis) – kalbos žodžių visuma.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Leksika · Žiūrėti daugiau »

Lielirbė

Lielirbė – kaimas Ventspilio savivaldybės Targalės valsčiuje, Baltijos jūros pakrantėje, Kurše.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Lielirbė · Žiūrėti daugiau »

Lietuvių kalba

Lietuvių kalba – daugiausia vartotojų turinti rytų baltų kalba.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Limbažiai

Limbažiai – miestas Latvijoje prie Limbažių ežero Vidžemės regione.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Limbažiai · Žiūrėti daugiau »

Linksnis

Linksnis – linksniuojamų kalbos dalių gramatinė kategorija.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Linksnis · Žiūrėti daugiau »

Liudikai

Liudikai (savivardis: lyydilaizet) – senovinė pabaltijo finų gentis, taip pat etninė dabartinių karelų subgrupė, tiek savo kalba, tiek kultūra besiskirianti nuo tikrųjų karelų.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Liudikai · Žiūrėti daugiau »

Livonijos karas

Livonijos karas (1558–1583) buvo ilga karų serija tarp Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės ir jos vakarinių kaimynų (Danijos-Norvegijos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lenkijos karalystės ir Švedijos karalystės) dėl buvusio Livonijos ordino teritorijos kontrolės.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Livonijos karas · Žiūrėti daugiau »

Livonijos konfederacija

Livonijos konfederacija, Senoji Livonija, dar žinoma kaip Marijos žemė – konfederacinio pobūdžio valstybinis junginys, egzistavęs 1207–1561 m.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Livonijos konfederacija · Žiūrėti daugiau »

Londonas

Londonas () – Anglijos ir Jungtinės Karalystės sostinė – pagal gyventojų skaičių didžiausias šalies, pirmas Europos Sąjungos, trečias – Europos žemyno miestas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Londonas · Žiūrėti daugiau »

Lyviai

Lyviai arba lybiai (lyv. līvlizt; latv. lībieši, līvi;;; est. liivlased; suom. liiviläiset; senrusių kalba: либь) – Latvijos teritorijoje, prie Rygos įlankos gyvenanti vietinė Latvijos finougrų tauta.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Lyviai · Žiūrėti daugiau »

Lyvių himnas

Min izāmō – tautinis lyvių himnas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Lyvių himnas · Žiūrėti daugiau »

Lyvių pakrantė

Lyvių pakrantė – speciali pajūrio teritorija Šiaurės Kurše, Latvijoje, aprėpianti dvylika senųjų lyvių kaimų.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Lyvių pakrantė · Žiūrėti daugiau »

Lyvių-estų-latvių žodynas

Lyvių–estų–latvių žodynas – iki šiol išsamiausias 2012 m. išleistas lyvių kalbos žodynas, autoritetingas šių dienų lyvių gramatikos šaltinis, sudarytas naudojant bendrinės lyvių kalbos abėcėlę.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Lyvių-estų-latvių žodynas · Žiūrėti daugiau »

Marių kalba

Marių kalba (Mariškai – марий йылме) – finougrų kalba, kuria šneka dauguma Marijos (Rusijos autonomonės respublikos) gyventojų ir už Marijos ribų gyvenantys etniniai mariai. Skirstoma į dvi tarmes.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Marių kalba · Žiūrėti daugiau »

Mazirbė

Mazirbė – kaimas Latvijoje, Ventspilio savivaldybės Kolkos valsčiuje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Mazirbė · Žiūrėti daugiau »

Melnsilas

Melnsilas – kaimas Ruojos savivaldybės šiaurėje, Rygos įlankos pakrantėje, Kurše.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Melnsilas · Žiūrėti daugiau »

Mikeltuornis

Mikeltuornis – kaimas Baltijos jūros pakrantėje prie Irbės sąsiaurio, Kuršo šiaurėje, Ventspilio savivaldybės Targalės valsčiuje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Mikeltuornis · Žiūrėti daugiau »

Mokšų kalba

Mokšų kalba (мокшень кяль) – viena iš dviejų mordvių kalbų, priklausančių finougrų kalbų grupės Volgos finų kalboms.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Mokšų kalba · Žiūrėti daugiau »

Mordvių kalbos

Mordvių kalbos – Volgos finų kalbų pogrupis.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Mordvių kalbos · Žiūrėti daugiau »

Morfologija (kalbotyra)

Morfologija ('forma' + logos 'mokslas') – kalbotyros mokslo sritis, gramatikos sudedamoji dalis, nagrinėjanti kalbos dalis sudarančių žodžių gramatinę, semantinę ir morfeminę sudėtį, kaitybą, žodžio sandarą bei žodžių darybą.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Morfologija (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »

Naminis jautis

Naminis jautis, arba jautis, mot.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Naminis jautis · Žiūrėti daugiau »

Naudininkas

Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimą kam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektą nukreiptą ir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Naudininkas · Žiūrėti daugiau »

Naujasis Testamentas

Naujasis Testamentas (NT) – Biblijos dalis, 27 krikščionių veikalai, parašyti IV a., dauguma jų labai trumpi.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Naujasis Testamentas · Žiūrėti daugiau »

Neva

Neva prie Petropavlovsko tvirtovės Neva rytinėje Sankt Peterburgo dalyje Neva – upė šiaurės vakarų Rusijoje, ištekanti iš Ladogos ežero ir įtekanti į Suomijos įlanką.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Neva · Žiūrėti daugiau »

Nuosaka

Veiksmažodžio nuosaka – asmenuojamoji veiksmažodžio forma, nurodanti veiksmo santykį su tikrove, nustatomą kalbančiojo asmens, ketinimus.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Nuosaka · Žiūrėti daugiau »

Oloneco karelų kalba

Oloneco karelų kalba, rytų karelų kalba, livikų kalba – karelų kalbos dialektas, kuriuo kalba livikai (karelų pogrupis), įsikūrę prie Ladogos ir Onegos ežerų į šiaurę nuo Svirės.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Oloneco karelų kalba · Žiūrėti daugiau »

Onomatopėja

Onomatopėja ('žodžių kūrimas') – nekalbinių garsų pamėgdžiojimas; žodžių darymas mėgdžiojant gamtos ar žmonių veiklos garsus.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Onomatopėja · Žiūrėti daugiau »

Osetinai

Osetinai – iranėnų etninė grupė, nuo senovės gyvenanti Osetijoje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Osetinai · Žiūrėti daugiau »

Pažyminys

Pažyminys – antrininkė sakinio dalis, atsakanti į klausimus koks?, kokia?, kokie?, kokios?, kieno? Skiriami į dẽrinamuosius ir nedẽrinamuosius pažyminius.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Pažyminys · Žiūrėti daugiau »

Pabaltijis

Pabaltijo regiono valstybės Pabaltijis – Europos sritis, geografinis regionas, kurį dabar užima Baltijos valstybės.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Pabaltijis · Žiūrėti daugiau »

Padalyvis

Padalyvis – veiksmažodžio forma, turinti ir veiksmažodžio, ir prieveiksmio ypatybių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Padalyvis · Žiūrėti daugiau »

Pagonybė

Pagonys – monoteistinių judaizmo, krikščionybės ir islamo religijų atstovų naudojamas terminas, apibūdinantis senųjų ikikrikščioniškųjų religijų atstovus.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Pagonybė · Žiūrėti daugiau »

Papildinys

Papildinys yra sintaksės mokslo, kalbos dalių kategorija.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Papildinys · Žiūrėti daugiau »

Paradigma

Paradigma (parádeigma – „pavyzdys, mėginys“) turi kelias pagrindines reikšmes.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Paradigma · Žiūrėti daugiau »

Partityvas

Partityvas ('dalis') – kai kurių finų kalbų linksnis, kuriuo reiškiamas ne visas objektas, neapibrėžtas (dalies) kiekis, nežymėtas objektas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Partityvas · Žiūrėti daugiau »

Pasas

ES šalyse išduotų pasų viršelio viršuje valstybine kalba užrašoma „Europos Sąjunga" Argentinos piliečio pasas. Visų Pietų bendrosios rinkos (Mercosur) šalių narių pasai turi būti tamsiai mėlynu viršeliu ir su žodžiu „Mercosur“ lapo viršuje Pasas − oficialus dokumentas, patvirtinantis jo turėtojo asmens tapatybę ir pilietybę.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Pasas · Žiūrėti daugiau »

Pastorius

Pastorius B. Grahamas Pastorius ('ganytojas') – protestantiškos bažnyčios lyderis arba krikščioniškos bendruomenės vadovas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Pastorius · Žiūrėti daugiau »

Pūras (matavimo vienetas)

Pūras – senovinis tūrio matavimo vienetas, skirtas birioms medžiagoms matuoti.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Pūras (matavimo vienetas) · Žiūrėti daugiau »

Pētõr Damberg

Pėteris Dambergas (1909 m. kovo 9 d. Sykrage, dab. Latvijoje – 1987 m. balandžio 25 d. Adažuose, Latvijoje) – lyvių kalbos mokovas, lyvių poetas ir prozininkas, vertėjas, lyvių tautosakos tyrėjas, pedagogas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Pētõr Damberg · Žiūrėti daugiau »

Perfektas

Perfektas arba atliktinis laikas (iš 'tobulas, atliktas') – graikų, lotynų, sanskrito ir kai kurių kitų kalbų veiksmažodinė forma, pažyminti, kad veiksmas baigėsi praeityje, o jo rezultatas trunka dabartyje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Perfektas · Žiūrėti daugiau »

Perraša

Perraša arba transkripcija kalbotyroje – sistemiškas, nuoseklus kalbos perteikimas rašytiniu būdu.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Perraša · Žiūrėti daugiau »

Pilkasis kiškis

Pilkasis kiškis, kiškis, dažn.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Pilkasis kiškis · Žiūrėti daugiau »

Pirmasis pasaulinis karas

Sąjungininkų teritorijos (tamsiai žalia) ir kolonijos bei okupuotos teritorijos (šviesiai žalia), Centrinių valstybių teritorijos (oranžinė) ir kolonijos bei okupuotos teritorijos (geltona) Ipras Ipras, 1917 m. Po mūšio. Chateau miško likučiai Pirmasis pasaulinis karas (arba Didysis karas, Didžkaris) – vienas iš pasaulinių karų, vykęs 1914 m.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Pirmasis pasaulinis karas · Žiūrėti daugiau »

Pitragas

Pitragas – kaimas Dundagos savivaldybės Kolkos valsčiuje, Irbės sąsiaurio pakrantėje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Pitragas · Žiūrėti daugiau »

Plačiažnyplis vėžys

Plačiažnyplis vėžys (sin. Upinis vėžys) – vėžiagyvių (Crustacea) klasės gyvūnas, priklausantis dešimtkojų vėžių (Decapoda) būriui.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Plačiažnyplis vėžys · Žiūrėti daugiau »

Plūgas

Keturių korpusų plūgas Plūgas – geležinis padargas žemei arti.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Plūgas · Žiūrėti daugiau »

Pliuskvamperfektas

Pliuskvamperfektas ('daugiau negu perfektas', t. y. 'daugiau negu atliktas (tobulas)') – veiksmažodžio forma, reiškianti seniau už kitą veiksmą nutikusį įvykį, dažniausiai senesnį laiką negu reiškiama perfektu.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Pliuskvamperfektas · Žiūrėti daugiau »

Polinksnis

Polinksnis – kalbos dalis, kuri atlieka tas pačias funkcijas kaip ir prielinksnis, bet nuo prielinksnio skiriasi tuo, kad eina ne prieš, o po linksniuojamo žodžio.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Polinksnis · Žiūrėti daugiau »

Prabaltai

Prabaltai – baltų pirmtakai, jų tiesioginiai protėviai, kalbėję baltų prokalbe. Tai archeologų, istorikų, lingvistų, mitologų, etnologų ir kitų mokslų atstovų vartojama sąvoka.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Prabaltai · Žiūrėti daugiau »

Priešdėlis

Priešdėlis arba prefiksas – afiksas, kuris eina prieš savarankiškų žodžių – daiktavardžių (pvz., „priemiestis“), būdvardžių (pvz., „apygeris“), veiksmažodžių („suprasti“), prieveiksmių (pvz., „paeiliui“) – šaknį.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Priešdėlis · Žiūrėti daugiau »

Priebalsis

Priebalsis – kalbos garsas, kurį tariant iškvepiamo oro srovė burnoje sutinka kliūčių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Priebalsis · Žiūrėti daugiau »

Priegaidė

Priegaidė arba muzikinis kirtis − kalbotyros terminas, reiškiantis žodžio arba frazės intonavimo būdą, kai kinta tariamų kirčiuoto skiemens dalių (morų) garso aukštis.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Priegaidė · Žiūrėti daugiau »

Prielinksnis

Prielinksnis arba prepozicija – tarnybinė kalbos dalis, kuri rodo daiktavardžio arba daiktavardiškai pavartoto žodžio sintaksinius santykius su kitais savarankiškais žodžiais.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Prielinksnis · Žiūrėti daugiau »

Priesaga

Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Priesaga · Žiūrėti daugiau »

Prieveiksmis

Prieveiksmis – nei linksniais, nei asmenimis nekaitoma kalbos dalis.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Prieveiksmis · Žiūrėti daugiau »

Prokalbė

Prokalbė – istorinės kalbotyros sąvoka, apibūdinanti dažniausiai hipotetinę, rekonstruojamą, egzistavusią anksčiau kalbą, iš kurios išsirutuliojo viena, keletas, visa grupė giminingų kalbų arba visa kalbų šeima.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Prokalbė · Žiūrėti daugiau »

Pupa

Pupa – pupinių (Fabaceae) šeimos vikių (Vicia) genties augalas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Pupa · Žiūrėti daugiau »

Purizmas (kalbotyra)

Purizmas ('švarus, grynas') – kalbos gryninimas, stengimasis apsaugoti kalbą nuo kitų kalbų elementų, skolinių, tarptautinių žodžių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Purizmas (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »

Redukcija (kalbotyra)

Redukcija ('grąžinti') – kalbotyros terminas, reiškiantis girdimą kalbos garsų pokytį, susijusį su kirčiu, garsumu, trukme, skambumu, tarimu arba padėtimi žodyje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Redukcija (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »

Reforma

Reforma ('atkūrimas, atstatymas') – valstybės ar organizacijos pertvarkymo procesas, dažnai pradedamas prispyrus reikalui.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Reforma · Žiūrėti daugiau »

Religija

Įvairių religijų simboliai Religija – išgyventas susitikimas su šventybe ir jos paveikto žmogaus atsakomoji veikla.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Religija · Žiūrėti daugiau »

Rogės

Arklių traukiamos rogės Rogės – transporto priemonė, kuri vietoj ratų turi pavažas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Rogės · Žiūrėti daugiau »

Rugys

Rugys – miglinių (Poaceae) šeimos augalų gentis.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Rugys · Žiūrėti daugiau »

Ruojos savivaldybė

Ruojos savivaldybė – administracinis vienetas vakarų Latvijoje, Kurše.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Ruojos savivaldybė · Žiūrėti daugiau »

Rusų kalba

Rusų kalba (русский язык) – kalba, priklausanti rytų slavų kalbų grupei, kuri įeina į indoeuropiečių kalbų šeimą.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Rusų kalba · Žiūrėti daugiau »

Ryga

Ryga – Latvijos sostinė ir didžiausias Baltijos šalių miestas, išsidėstęs prie Rygos įlankos ties Dauguvos žiotimis.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Ryga · Žiūrėti daugiau »

Salaca

Salaca – upė Latvijos šiaurėje, Vidžemėje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Salaca · Žiūrėti daugiau »

Sankt Peterburgas

Sankt Peterburgas; nuo 1914 m. rugpjūčio 31 d. iki 1924 m. sausio 26 d. oficialiai vadintas Petrogradu, prieškario Lietuvoje dar vadintas Petrapiliu, nuo 1924 m. sausio 26 d. iki 1991 m. rugsėjo 6 d. vadinosi Leningradu – miestas Šiaurės Vakarų Rusijoje, svarbus Rusijos jūrų uostas; Leningrado srities centras.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Sankt Peterburgas · Žiūrėti daugiau »

Santuoka

Vestuviniai žiedai – vienas vedybų simbolių Santuoka – socialinė ir dažniausiai religinė, valstybės pripažįstama, civilinė asmenų sąjunga, sukurianti giminystę.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Santuoka · Žiūrėti daugiau »

Sarema

Sarema iš palydovo Sarema – didžiausia Estijos ir trečia pagal dydį Baltijos jūros sala.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Sarema · Žiūrėti daugiau »

Saunagas

Saunagas – kaimas Dundagos savivaldybės Kolkos valsčiuje, Irbės sąsiaurio pakrantėje, Kurše.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Saunagas · Žiūrėti daugiau »

Savivaldybė (Latvija)

Latvijos savivaldybės Savivaldybės Latvijoje – Latvijos administracinio suskirstymo vienetas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Savivaldybė (Latvija) · Žiūrėti daugiau »

Sėliai

Sėliai (iš – 'aukštutinis ') – baltų tauta, gyvenusi Sėloje, šių dienų Latvijos Sėlijoje, tai yra į pietus nuo Dauguvos upės šalies pietryčiuose ir Rokiškio, Kupiškio savivaldybėse, Biržų savivaldybės rytinėje dalyje, Zarasų savivaldybės šiaurinėje dalyje Lietuvoje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Sėliai · Žiūrėti daugiau »

Senoji Europa

Mino gyvačių deivė Senoji Europa – terminas, kuriuo (daugiausia archeologijoje) įvardijamas Europos žemynas iki tol, kol buvo apgyvendintas indoeuropiečių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Senoji Europa · Žiūrėti daugiau »

Siekinys

Siekinys arba supinas, supynas – nekaitoma veiksmažodžio forma, su slinkties veiksmažodžiais paprastai vartojama tikslo ir siekimo aplinkybėms reikšti.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Siekinys · Žiūrėti daugiau »

Skaitvardis

Skaitvardis − kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietą skaičiuojamoje eilėje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Skaitvardis · Žiūrėti daugiau »

Skiemuo

Skiemuo – trumpiausias garsinės kalbos vienetas, vienu kartu ištariama garsinė žodžio dalis, kurios pagrindą sudaro balsis, dvigarsis (dvibalsis, mišrusis dvigarsis).

Nauja!!: Lyvių kalba ir Skiemuo · Žiūrėti daugiau »

Skitai

Skitai senovės iranėnų tauta kalbanti indoeuropiečių kalba, gyvenusi Ponto stepėje (tuo metu vadinta Skitija).

Nauja!!: Lyvių kalba ir Skitai · Žiūrėti daugiau »

Skolinys

Skolinys – žodis, frazė, perimta iš kitos kalbos.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Skolinys · Žiūrėti daugiau »

Slavų kalbos

Slavų kalbos – artimai susijusių indoeuropiečių kalbų grupė.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Sodyba

Kaimo sodyba Pakruojo dvaro ūkiniai pastatai Sodyba (tarm. sodžius, suoda) – vienoje šeimos žemės valdoje išsidėstęs statinių ir juos supančios priklausomos žemės kompleksas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Sodyba · Žiūrėti daugiau »

Spanguolė

Spanguolė – erikinių šeimos (Ericaceae) visžali augalai.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Spanguolė · Žiūrėti daugiau »

Suomiai

Baltijos suomiai (iliustracija knygoje The Races of Europe, D. Appelton and Company, New York 1899) Suomiai (suom. suomalaiset) – tauta gyvenanti daugiausiai Suomijoje ir kalbanti suomių kalba. Suomių apibrėžimas gali varijuoti. Visais atvejais suomiais vadinami suomiškai kalbantys Suomijos gyventojai. Kartais jiems priskiriami suomiškai kalbantys Švedijos gyventojai ar švediškai kalbantys Suomijos gyventojai, nors pastarųjų priskyrimas suomiams diskutuotinas. Mažesnės žmonių grupės, kurias galima vadinti suomiais yra kvenai Norvegijoje, tornedalai Švedijoje, Ingrijos suomiai Rusijoje. Pagal tarmes suomiai skirstomi į gentis (heimo), bet šis skirstymas prarado reikšmę dėl vidinės migracijos. Suomių kalba priklauso Uralo kalboms ir yra artimiausia karelų kalbai ir estų kalbai, o švedų kalba priklauso indoeuropiečių kalboms. Suomių kalba turi daug skolinių iš švedų ir kitų indoeuropiečių kalbų, bet švedų kalboj yra ir suomiškų skolinių. Apskritai suomiai „labai skiriasi nuo kitų europiečių“.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Suomiai · Žiūrėti daugiau »

Suomių kalba

Savonijos. 7. Pietryčių. Suomių kalba (suomiškai – suomi) – kalba, kuria kalba dauguma Suomijos gyventojų ir etniniai suomiai, gyvenantys už Suomijos ribų.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Suomių kalba · Žiūrėti daugiau »

Suomija

Suomija, oficialiai Suomijos Respublika – valstybė Šiaurės Europoje, Fenoskandijos regione.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Suomija · Žiūrėti daugiau »

Sykragas

Sykragas – kaimas Dundagos savivaldybės Kolkos valsčiuje, Irbės sąsiaurio pakrantėje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Sykragas · Žiūrėti daugiau »

Tabakas

pypkėje Tabakas – iš tabako genties augalų lapų gaunamas agrikultūrinis produktas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Tabakas · Žiūrėti daugiau »

Talinas

Talinas – Estijos sostinė ir svarbiausias uostas, įsikūręs šalies šiaurėje, prie Baltijos jūros Suomių įlankos, 80 km į pietus nuo Helsinkio.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Talinas · Žiūrėti daugiau »

Tarmė

Tarmė arba dialektas – kurios nors kalbos rūšis, vartojama tam tikroje geografinėje teritorijoje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Tarmė · Žiūrėti daugiau »

Tarptautinė fonetinė abėcėlė

''IPA'' parašyta Tarptautine fonetine abėcėle Tarptautinė fonetinė abėcėlė arba TFA yra abėcėlinė fonetinio žymėjimo sistema, paremta lotynų abėcėle.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Tarptautinė fonetinė abėcėlė · Žiūrėti daugiau »

Tarpukaris

Europa 1929 – 1938 m. Tarpukariu (1918–1939 m.) dabartiniame Vakarų pasaulyje laikomas periodas nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki Antrojo pasaulinio karo pradžios.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Tarpukaris · Žiūrėti daugiau »

Tartu universitetas

Tartu universitetas Tartu universitetas naktį Skulptūra „Tartu studentai“ (arba „Studentų bučinys“) Tartu universitetas – aukštoji mokykla Estijoje, vienas iš dviejų Tartu miesto universitetų (kitas – Estijos gamtos mokslų universitetas).

Nauja!!: Lyvių kalba ir Tartu universitetas · Žiūrėti daugiau »

Tarybų Sąjunga

Gyventojų tankumo žemėlapis, 1982 m. Ateizmo politika: 1931 m. Maskvoje sprogdinama Kristaus Gelbėtojo cerkvė Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga arba Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga, trumpiau Tarybų Sąjunga, Sovietų Sąjunga, TSRS, SSRS, TSR Sąjunga, SSR Sąjunga – valstybė, gyvavusi nuo 1922 metų gruodžio 30 d. iki 1991 m.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Tarybų Sąjunga · Žiūrėti daugiau »

Tėve mūsų

1741 m. Europos kalbų žemėlapis su lietuviška „Tėve mūsų“ ištrauka Tėve mūsų, Viešpaties malda – labiausiai žinoma bei paplitusi krikščionių malda.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Tėve mūsų · Žiūrėti daugiau »

Tiit-Rein Viitso

Tytas Reinas Vytsas (g. 1938 m. kovo 4 d. Taline) – estų filologas (Baltijos finų kalbos), Tartu universiteto profesorius.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Tiit-Rein Viitso · Žiūrėti daugiau »

Tikrieji driežai

Tikrieji driežai – driežinių (Lacertidae) šeimos roplių gentis.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Tikrieji driežai · Žiūrėti daugiau »

Tiurkų kalbos

Turkų kalbos – Altajaus kalbų grupė.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Tiurkų kalbos · Žiūrėti daugiau »

Transliatyvas

Transliatyvas – vienas iš Uralo kalboms būdingų linksnių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Transliatyvas · Žiūrėti daugiau »

Trapusis gluodenas

Trapusis gluodenas, Gluodenas – žvynaroplių (Squamata) būrio roplys, priklausantis gluodenų (Anguidae) šeimai.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Trapusis gluodenas · Žiūrėti daugiau »

Tulžis

Tulžis (chole) – kepenų gaminamas klampokas, kartus, neutralus ar silpnai šarminės reakcijos žalsvai gelsvas sekretas, kuris kaupiamas tulžies pūslėje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Tulžis · Žiūrėti daugiau »

Turaida

Turaidos pilis Turaidos pilis Dainų kalnas Turaida – pilis ir dvaras Latvijoje, Vidžemėje, dešiniajame Gaujos upės krante, 3 km nuo Siguldos, 56 km nuo Rygos, Gaujos nacionalinio parko Turaidos muziejuje – rezervate.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Turaida · Žiūrėti daugiau »

Udmurtų kalba

Udmurtų kalba – Uralo kalbų šeimos kalba, priklausanti permių kalbų grupei.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Udmurtų kalba · Žiūrėti daugiau »

UNESCO

UNESCO vėliava UNESCO – Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija, įkurta Jungtinėse Tautose 1945 metais, siekiant skatinti bendradarbiavimą tarp skirtingų tautų švietimo, mokslo, kultūros ir komunikacijų srityse.

Nauja!!: Lyvių kalba ir UNESCO · Žiūrėti daugiau »

Ungurys

Ungurys, arba upinis ungurys – ungurinių (Anguillidae) šeimos žuvis.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Ungurys · Žiūrėti daugiau »

Universitetas

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Universitetas (nuo – visuma) – organizacija (aukštoji mokykla), kurioje siekiama laisvai dėstyti ir vystyti visas mokslo šakas, nepriklausomai nuo praktinio pritaikymo, turinti plačią autonomiją (savivaldą) su vyriausybės kontrole, bei suteikianti studijuojantiems platų užsiėmimų pasirinkimą.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Universitetas · Žiūrėti daugiau »

Uralo kalbos

Uralo kalbomis kalbama daugiausia Europoje ir Azijoje.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Uralo kalbos · Žiūrėti daugiau »

Utėlės

Utėlės – vabzdžių (Insecta) klasės būrys, kuriam priklauso žmonių ir gyvulių ektoparazitai, mintantys krauju, oda, ir platinantys infekcines ligas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Utėlės · Žiūrėti daugiau »

Vaidė

Vaidė – kaimas Dundagos savivaldybės Kolkos valsčiuje, Irbės sąsiaurio pakrantėje, Kurše.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Vaidė · Žiūrėti daugiau »

Vakarų pasaulis

Vakarų pasaulis gali turėti daug reikšmių priklausomai nuo konteksto.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Vakarų pasaulis · Žiūrėti daugiau »

Valgykla

Valgykla prekybos centre Valgykla JAV aukštojoje mokykloje Valgykla – ekonominės klasės maitinimo paskirties įstaiga orientuota į kasdienio masinio maitinimo poreikių tenkinimą.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Valgykla · Žiūrėti daugiau »

Valstybinis himnas

Valstybinis himnas – patriotinis muzikinis kūrinys, tam tikroje valstybėje įstatymais ar kitais teisiniais aktais paskelbtas oficialiu.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Valstybinis himnas · Žiūrėti daugiau »

Valt Ernštreit

Valtas Ernštreitas (1974) – lyvių kalbininkas, lyvių kalbos žinovas, vertėjas ir poetas, visuomenininkas, lyvių kalbos gaivinimo aktyvistas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Valt Ernštreit · Žiūrėti daugiau »

Vardininkas

Vardininkas – linksnis, įvardijantis subjektą (kuris atlieka veiksmą, turi tam tikras savybes ir t. t.). Vardininkas atsako į klausimą „kas?, koks?, kuris?“.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Vardininkas · Žiūrėti daugiau »

Vasario 4

Vasario 4 yra 35-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Vasario 4 · Žiūrėti daugiau »

Veikslas

Véikslas – veiksmažodžio kategorija, rodanti veiksmo suvokimą laiko atžvilgiu – ar veiksmas tebetrunka, ar baigęsis.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Veikslas · Žiūrėti daugiau »

Veiksmažodis

Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmą ar būseną ir atsako į klausimus „ką veikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka?“ Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Veiksmažodis · Žiūrėti daugiau »

Veiksnys

Veiksnys yra pagrindinė sakinio dalis, kuri atsako į klausimą kas? ir todėl dažniausiai yra reiškiama linksniuojamųjų kalbos dalių vardininku.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Veiksnys · Žiūrėti daugiau »

Vengrų kalba

Vengrų kalba – Uralo kalbų šeimos ugrų kalbų pogrupio kalba.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Vengrų kalba · Žiūrėti daugiau »

Ventspilio savivaldybė

Ventspilio savivaldybė – administracinis vienetas vakarų Latvijoje, Kurše.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Ventspilio savivaldybė · Žiūrėti daugiau »

Ventspilis

Irenos Degutienės, 2010 m. lankėsi moderniausioje Latvijoje Ventspilio bibliotekoje Ventspilis (arba Ventpilis) – didmiestis Latvijos šiaurės vakarinėje dalyje prie Baltijos jūros.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Ventspilis · Žiūrėti daugiau »

Vepsų kalba

Vepsų kalba (vepsän kel’) – finougrų kalba, kuria kalbama Karelijoje, vepsų tautos žmonių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Vepsų kalba · Žiūrėti daugiau »

Veru kalba

Veru kalba (võro kiil) – kalba, priklausanti Uralų kalbų šeimos Baltijos finų kalbų pogrupiui.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Veru kalba · Žiūrėti daugiau »

Vištos

Vištos, arba laukinės vištos, džiunglinės vištos – vištinių paukščių (Galliformes) būrio, fazaninių (Phasianidae) šeimos paukščių gentis.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Vištos · Žiūrėti daugiau »

Vidžemė

Vidžemė – istorinis-kultūrinis Latvijos regionas, įteisintas kaip vienas keturių šalies etninių regionų.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Vidžemė · Žiūrėti daugiau »

Vietininkas

Vietininkas – linksnis, nurodantis vietą (locus).

Nauja!!: Lyvių kalba ir Vietininkas · Žiūrėti daugiau »

Vietovardis

Vietovardis arba toponimas ( – „vieta“, ὄνομα – „vardas“) – tikrinis bet kokio geografinio objekto (vietovės) pavadinimas.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Vietovardis · Žiūrėti daugiau »

Virvelinės keramikos kultūra

Virvelinės keramikos kultūra arba kovos kirvių kultūra – vėlyvojo neolito archeologinė kultūra, maždaug 3200–1800 m.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Virvelinės keramikos kultūra · Žiūrėti daugiau »

Vodų kalba

Vodų kalba priklauso Uralo kalbų šeimai, finougrų grupei, Baltijos finų pogrupiui.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Vodų kalba · Žiūrėti daugiau »

Vokiečiai

reports 742,212 people of German ancestry in the 2001 Census.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Vokiečiai · Žiūrėti daugiau »

Vokiečių kalba

Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – indoeuropiečių kalbų šeimos germanų kalbų grupės vakarų germanų šakos kalba.

Nauja!!: Lyvių kalba ir Vokiečių kalba · Žiūrėti daugiau »

XI amžius

Vienuoliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1001 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 1100 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Lyvių kalba ir XI amžius · Žiūrėti daugiau »

XII amžius

Dvyliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1101 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 1200 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Lyvių kalba ir XII amžius · Žiūrėti daugiau »

XIII amžius

Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Lyvių kalba ir XIII amžius · Žiūrėti daugiau »

XIX amžius

Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Lyvių kalba ir XIX amžius · Žiūrėti daugiau »

XVI amžius

Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Lyvių kalba ir XVI amžius · Žiūrėti daugiau »

XVII amžius

Septynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1601 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 1700 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Lyvių kalba ir XVII amžius · Žiūrėti daugiau »

XX amžius

Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Lyvių kalba ir XX amžius · Žiūrėti daugiau »

1350 m.

1350 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1350 m. · Žiūrėti daugiau »

1550 m.

1550 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1550 m. · Žiūrėti daugiau »

1639 m.

1639 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1639 m. · Žiūrėti daugiau »

1778 m.

1778 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1778 m. · Žiūrėti daugiau »

1789 m.

1789 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1789 m. · Žiūrėti daugiau »

1846 m.

1846 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1846 m. · Žiūrėti daugiau »

1858 m.

1858 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1858 m. · Žiūrėti daugiau »

1860 m.

1860 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1860 m. · Žiūrėti daugiau »

1861 m.

1861 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1861 m. · Žiūrėti daugiau »

1863 m.

1863 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1863 m. · Žiūrėti daugiau »

1868 m.

1868 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1868 m. · Žiūrėti daugiau »

1880 m.

1880 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1880 m. · Žiūrėti daugiau »

1883 m.

1883 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1883 m. · Žiūrėti daugiau »

1888 m.

1888 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1888 m. · Žiūrėti daugiau »

1910 m.

1910 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1910 m. · Žiūrėti daugiau »

1920 m.

1920 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1920 m. · Žiūrėti daugiau »

1921 m.

1921 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1921 m. · Žiūrėti daugiau »

1923 m.

1923 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1923 m. · Žiūrėti daugiau »

1924 m.

1924 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1924 m. · Žiūrėti daugiau »

1925 m.

1925 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1925 m. · Žiūrėti daugiau »

1931 m.

1931 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1931 m. · Žiūrėti daugiau »

1935 m.

1935 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1935 m. · Žiūrėti daugiau »

1938 m.

1938 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1938 m. · Žiūrėti daugiau »

1939 m.

1939 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1939 m. · Žiūrėti daugiau »

1942 m.

1942 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1942 m. · Žiūrėti daugiau »

1943 m.

1943 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1943 m. · Žiūrėti daugiau »

1948 m.

1948 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1948 m. · Žiūrėti daugiau »

1950 m.

1950 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1950 m. · Žiūrėti daugiau »

1955 m.

1955 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1955 m. · Žiūrėti daugiau »

1956 m.

1956 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1956 m. · Žiūrėti daugiau »

1970 m.

Michailas Girtasimovas yra prof.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1970 m. · Žiūrėti daugiau »

1976 m.

1976 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1976 m. · Žiūrėti daugiau »

1980 m.

1980 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1980 m. · Žiūrėti daugiau »

1989 m.

1989 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1989 m. · Žiūrėti daugiau »

1990 m.

1990 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1990 m. · Žiūrėti daugiau »

1991 m.

1991 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį, kurie baigiasi taip pat antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1991 m. · Žiūrėti daugiau »

1992 m.

1992 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį ir pasibaigiantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1992 m. · Žiūrėti daugiau »

1993 m.

1993 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį ir pasibaigiantys tą pačią savaitės dieną pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1993 m. · Žiūrėti daugiau »

1994 m.

1994 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį ir pasibaigiantys tą pačią savaitės dieną pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1994 m. · Žiūrėti daugiau »

1995 m.

1995 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1995 m. · Žiūrėti daugiau »

1998 m.

1998 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1998 m. · Žiūrėti daugiau »

1999 m.

1999 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 1999 m. · Žiūrėti daugiau »

2000 m. pr. m. e.

2000 m. pr.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 2000 m. pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »

2003 m.

2003 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 2003 m. · Žiūrėti daugiau »

2012 m.

2012 m. yra keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 2012 m. · Žiūrėti daugiau »

2013 m.

2013 m. – nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 2013 m. · Žiūrėti daugiau »

4 tūkstantmetis pr. m. e.

Ketvirtasis tūkstantmetis prieš mūsų erą prasidėjo 4000-aisiais pr.

Nauja!!: Lyvių kalba ir 4 tūkstantmetis pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »