Turinys
89 santykiai: Abraomas Kulvietis, Aismarės, Albrechtas Brandenburgietis, Alna (upė), Šilutės apskritis, Įsrutis (miestas), Baltramiejus Vilentas, Baudžiava, Berlyno Humboldtų universitetas, Brandenburgas, Frydrichas Vilhelmas I, Gumbinės apygarda, Halės lietuvių kalbos seminaras, Halės-Vitenbergo universitetas, Jonas Bretkūnas, Karaliaučiaus apygarda, Karaliaučiaus spaustuvės, Karaliaučiaus universitetas, Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras, Karaliaučius, Karalienės mokytojų seminarija, Klaipėda, Klaipėdos apskritis, Klaipėdos kraštas, Lažas, Labguvos apskritis, Lankos apskritis, Lenkai, Lietuvių kalba, Lietuvninkai, Lietuvos provincija, Liuteronybė, Mažoji Lietuva, Martynas Mažvydas, Nacizmas, Otto von Bismarck, Pilkalnio apskritis, Prūsai, Prūsija, Prūsijos kunigaikštystė, Prieglius, Ragainė, Ragainės apskritis, Reformacija, Reichstagas (institucija), Religija, Semba, Stanislovas Rapolionis, Tarybų Sąjunga, Tilžės apskritis, ... Išplėsti indeksą (39 daugiau) »
Abraomas Kulvietis
Jonavos rajono vietoje Abraomas Kulvietis (apie 1510 m. – 1545 m. birželio 6 d. Kulvoje) – viena žymesnių XVI a. asmenybių, lietuvių raštijos pradininkų, kultūros veikėjas, protestantas.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Abraomas Kulvietis
Aismarės
Aistmarių vaizdas iš kosmoso Aismarės, kitaip Aistmarės, Vyslos įlanka, Kaliningrado įlanka – lagūna Baltijos jūros pietryčiuose.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Aismarės
Albrechtas Brandenburgietis
Albrechtas Brandenburgietis (Albertas Brandenburgietis Hohencolernas,,, 1490 m. gegužės 17 d. Ansbachas, Vokietija – 1568 m. kovo 20 d. Tepliava, Prūsija, palaidotas Karaliaučiaus katedroje) – paskutinis Vokiečių ordino didysis magistras, pirmasis Prūsijos kunigaikštystės kunigaikštis.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Albrechtas Brandenburgietis
Alna (upė)
Alna (prūs. Alnā), Lava, Lyna – upė Lenkijoje, Varmijos Mozūrų vaivadijoje ir Rusijoje, Kaliningrado srityje.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Alna (upė)
Šilutės apskritis
Šilutės apskritis – 1818–1871 m.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Šilutės apskritis
Įsrutis (miestas)
Įsrutis (arba Černiachovskas) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srities centrinėje dalyje, Įsruties, Priegliaus ištakos Įsros ir Pisos upių santakoje, 86 km į rytus nuo Kaliningrado.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Įsrutis (miestas)
Baltramiejus Vilentas
Baltramiejus Vìlentas (apie 1525 m. Lietuvoje – 1587 m. Karaliaučiuje) – protestantas, vienas iš XVI a. lietuvių raštijos pradininkų.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Baltramiejus Vilentas
Baudžiava
VI-XII a. vergų ar baudžiauninkų kostiumai.Baudžiava – įteisinta feodalo galimybė naudotis valstiečio darbu, turtu ir asmeniu, tarp jų draudimas valstiečiams keisti šeimininką, keltis gyventi į miestą.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Baudžiava
Berlyno Humboldtų universitetas
Berlyno Humboldtų universitetas Universitetas 1850 m. Paminklas Vilhelmui fon Humboldtui Paminklas Aleksandrui fon Humboldtui Berlyno Humboldtų universitetas (iki 1949 m. Frydricho Vilhelmo universitetas (Friedrich-Wilhelms-Universität) – aukštoji mokykla Dorotejenštadte, (Vidurio apskritis, (Bezirk Mitte), Berlynas), Unter den Linden gatvėje.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Berlyno Humboldtų universitetas
Brandenburgas
Brandenburgas – federalinė žemė rytinėje Vokietijoje.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Brandenburgas
Frydrichas Vilhelmas I
Frydrichas Vilhelmas I (dar žinomas kaip „kareivių karalius“,; 1688 m. rugpjūčio 15 d. Berlyne – 1740 m. gegužės 31 d. Potsdame) – Šventosios Romos imperijos kurfiurstas, Brandenburgo markgrafas ir karalius Prūsijoje.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Frydrichas Vilhelmas I
Gumbinės apygarda
Gumbinės apygarda iki 1905 m. Gumbinės apygardos rūmai Gumbinės apygarda, Gumbinės administracinė sritis – 1818–1871 m.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Gumbinės apygarda
Halės lietuvių kalbos seminaras
Halės lietuvių kalbos seminaras – lietuvių kalbos studijų seminaras, veikęs 1727–1740 m. Halės universiteto Teologijos fakultete, šiam tapus pietizmo centru.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Halės lietuvių kalbos seminaras
Halės-Vitenbergo universitetas
Martinas Liuteris Universiteto aikštė Universiteto klinika Halės-Vitenbergo Martino Liuterio universitetas – vienas seniausių Vokietijos universitetų Halėje ir Vitenberge, Saksonija-Anhaltas.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Halės-Vitenbergo universitetas
Jonas Bretkūnas
Jonas Bretkūnas (1536 m. Bambliuose, netoli Bartų Romuvos – 1602 m. spalio 1 d. Karaliaučiuje) – vienas lietuvių raštijos pradininkų, religinių raštų rengėjas, Biblijos vertėjas, istorikas.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Jonas Bretkūnas
Karaliaučiaus apygarda
Karaliaučiaus apygarda, Karaliaučiaus administracinė sritis – 1818–1871 m.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Karaliaučiaus apygarda
Karaliaučiaus spaustuvės
Karaliaučiaus spaustuvės – poligrafijos įmonės, veikusios Karaliaučiuje 1524–1944 m.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Karaliaučiaus spaustuvės
Karaliaučiaus universitetas
Karaliaučiaus universitetas Senojo Karaliaučiaus universiteto vietąžymi akmuo Karaliaučiaus universitetas 1930 m. Įėjimas į UniversitetąSenato posėdžių salė Aula Aula Albertina Universiteto biblioteka Karaliaučiaus universitetas arba Albertina – pirmoji Prūsijos aukštoji mokykla, veikusi 1544–1945 m.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Karaliaučiaus universitetas
Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras
Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras – Karaliaučiaus universitete 1718–1944 m.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras
Karaliaučius
Karaliaučius (arba Kaliningradas,; iki 1255 m. Tvanksta) – miestas Rusijos vakaruose, Kaliningrado srites centras.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Karaliaučius
Karalienės mokytojų seminarija
Karalienės mokytojų seminarija – mokytojų seminarija, speciali vidurinė mokykla, rengusi pedagogus lietuviškoms mokykloms, 1811–1926 m.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Karalienės mokytojų seminarija
Klaipėda
Klaipėda – trečias pagal gyventojų skaičių ir plotąLietuvos miestas, įsikūręs Vakarų Lietuvoje, Pajūrio žemumoje, ties Kuršių marių ir Baltijos jūros santakos vieta.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Klaipėda
Klaipėdos apskritis
Klaipėdos apskritis – 1995–2010 m. valstybinio lygmens administracinis teritorinis vienetas Vakarų Lietuvoje, vienintelė, kurios krantus skalauja Baltijos jūra ir Kuršių marios.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Klaipėdos apskritis
Klaipėdos kraštas
Klaipėdos kraštas – šiaurinėje Mažosios Lietuvos dalyje ir palei Nemuno žemupį bei Baltijos jūrą1919–1939 m. egzistavęs teritorinis vienetas.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Klaipėdos kraštas
Lažas
Lažas – feodališkai priklausomo valstiečio darbas senjorui, viena atsiskaitymo už skirtinį sklypąformų, baudžiavos apraiška.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Lažas
Labguvos apskritis
Labguvos apskritis (1818–1945 m. Kreis Labiau, Landkreis Labiau) – 1818–1871 m.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Labguvos apskritis
Lankos apskritis
Lankos apskritis (nuo 1939 m. spalio 1 d. Landkreis Elchniederung, Pakalnės apskritis) – 1818–1871 m.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Lankos apskritis
Lenkai
šiaurėje) išplitimas 1880 metais Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus po Rusijos kariuomenės išvedimo per Pirmąjį pasaulinį karą. Lenkai – Vidurio Europos vakarų slavų tauta, gausiausiai gyvenanti Lenkijoje, bet dėl XIX-XX a.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Lenkai
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Lietuvių kalba
Lietuvninkai
Lietuvininkų gyvenamos žemės Rytų Prūsijos žemėlapyje Lietuvininkai – savita etninė grupė, susiformavusi XVI a. ir gyvenusi Rytprūsių provincijos šiaurės rytinėje dalyje – Įsručio, Labguvos, Ragainės, Tilžės, Tepliavos, Klaipėdos apskrityse.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Lietuvninkai
Lietuvos provincija
Lietuvos provincija, Prūsų Lietuva (Preussische Litauen), Lietuva (Litauen) – Prūsijos kunigaikštystė (1525–1701 m.), Prūsijos karalystės (nuo 1701 m.) dar žinoma kaip Mažoji Lietuva administracinio teritorinio vieneto Lietuvos departamento (1736–1818 m.) pagrindinė dalis.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Lietuvos provincija
Liuteronybė
Martynas Liuteris Liuteronybė – pagrindinė, ankstyviausia ir dabar labiausiai paplitusi protestantizmo kryptis, kilusi iš XVI a. krikščioniškosios reformacijos Vokietijoje.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Liuteronybė
Mažoji Lietuva
#FF0000 Mažoji Lietuva Mažoji Lietuva, arba Prūsų Lietuva – istorinis-etnografinis Prūsijos, o vėliau Rytprūsių regionas, apėmęs šiaurrytines Prūsijos provincijos dalis, kuriose gyveno lietuvininkai.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Mažoji Lietuva
Martynas Mažvydas
Gedimino Jakūbonio skulptūra Martyno Mažvydo bibliotekoje Kazio Kisieliaus skulptūra Martyno Mažvydo bibliotekoje Katekizmas 1549 m. išleisti Martyno Mažvydo vertimai „Giesmės krikščioniškos“, Pirmoji dalis – 1566 m. Lietuvos banko 50 litų moneta, skirta Mažvydo Katekizmo – pirmosios lietuviškos knygos 450-osioms metinėms (1997 m.) Martynas Mažvydas Vaitkūnas (apie 1510–1520 m., spėjama, Švėkšnos, Žemaičių Naumiesčio ar Gardamo apylinkėse – 1563 m.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Martynas Mažvydas
Nacizmas
Svastika – nacių simbolis Nacionalsocializmas, arba nacizmas (kartais vadinamas hitlerizmu) – kraštutinių dešiniųjų totalitarinė ideologija ir šios ideologijos įgyvendinimo praktika.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Nacizmas
Otto von Bismarck
Otas fon Bismarkas (1815 m. balandžio 1 d. Šionhausene, dabar Saksonijoje-Anhalte – 1898 m. liepos 30 d. Frydrichsru, netoli Hamburgo) – Prūsijos ir Vokietijos XIX a. politikas, būdamas Prūsijos ministru pirmininku 1862–1890 m., jis prižiūrėjo Vokietijos suvienijimą.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Otto von Bismarck
Pilkalnio apskritis
Pilkalnio apskritis prieš Antrąjį pasaulinį karąPilkalnio apskritis (nuo 1938 m. Šlosbergo apskritis, Landkreis Schloßberg) – 1818–1871 m.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Pilkalnio apskritis
Prūsai
Prūsai (senprūsiai) – vakarų baltų genčių grupė, gyvenusi tarp Nemuno ir Vyslos ir kalbėjusi prūsų kalba.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Prūsai
Prūsija
Prūsija – istorinė Europos valstybė pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Prūsija
Prūsijos kunigaikštystė
Prūsijos kunigaikštystė (Prūsijos hercogystė), arba Kunigaikštiškieji Prūsai – vokiečių valstybė pietryčių Pabaltijyje 1525–1701 m.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Prūsijos kunigaikštystė
Prieglius
Prieglius (rus. Преголя) – upė Rusijoje, Kaliningrado srityje.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Prieglius
Ragainė
Ragainė (arba Nemanas) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srityje prie Nemuno, buvęs Skalvos administracinis centras.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Ragainė
Ragainės apskritis
Ragainės apskritis – 1818–1871 m.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Ragainės apskritis
Reformacija
Reformacijos 500 m. jubiliejus Šilutės raj. Reformacija ('pertvarkymas') – religinis sąjūdis XVI-XVII a. Europoje, siekęs reformuoti Romos katalikybės doktriną, kultą, bažnyčią.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Reformacija
Reichstagas (institucija)
Reichstagas (. 1640 sitzung-des-immerwaehrenden-reichstags-regensburg-stich-merian 1-1560x1100.jpg|Šventosios Romos imperijos Reichstago posėdis 1640 m. KonstsitNDBT.jpg|Šiaurės Vokietijos konfederacijos Reichstago posėdis 1867 m. Bundesarchiv Bild 147-0978, Reichstag, Plenarsitzungssaal.jpg|Vokietijos imperijos Reichstago posėdis 1889 m.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Reichstagas (institucija)
Religija
Įvairių religijų simboliai Religija – išgyventas susitikimas su šventybe ir jos paveikto žmogaus atsakomoji veikla.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Religija
Semba
Prūsų žemės Semba (prūs. Semba) (arba Sema, Sama) – prūsų žemė, esanti pusiasalyje, kurį iš trijų pusių supa vandenys: iš Vakarų – Aistmarės, Baltijos jūra ir Kuršių marios, iš rytų – Deimenos upė (čia ribojasi su Nadruva), o iš pietų – Priegliaus upė (riba su Notanga).
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Semba
Stanislovas Rapolionis
Stanislovas Rapolionis (Rapalavičius) (1485 m. netoli Eišiškių – 1545 m. gegužės 13 d. Karaliaučiuje) – vienas lietuvių raštijos pradininkų, protestantas, reformacijos pradininkas Vilniuje, buvęs pranciškonų vienuolyno vienuolis, pirmasis Karaliaučiaus universiteto teologijos profesorius.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Stanislovas Rapolionis
Tarybų Sąjunga
Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga arba Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga, trumpiau Tarybų Sąjunga, Sovietų Sąjunga, TSRS, SSRS, TSR Sąjunga, SSR SąjungaArvydas Anušauskas.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Tarybų Sąjunga
Tilžės apskritis
Tilžės apskritis – 1736–1818 m.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Tilžės apskritis
Vėluva
Vėluva (1945–1946 m., nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. Znamenskas) – gyvenvietė Rusijoje, Kaliningrado srities centrinėje dalyje, Gvardeisko rajone, nuo 2008 m. birželio 30 d. Znamensko kaimo gyvenvietės kaimas Alnos ir Priegliaus santakoje.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Vėluva
Vokiečių kalba
Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Vokiečių kalba
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir Vokiečių ordinas
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir XIX amžius
XVI amžius
Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir XVI amžius
XVIII amžius
Aštuonioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1800 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir XVIII amžius
1525 m.
1525 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir 1525 m.
1528 m.
1528 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir 1528 m.
1542 m.
1542 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir 1542 m.
1544 m.
1544 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir 1544 m.
1586 m.
1586 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir 1586 m.
1713 m.
1713 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir 1713 m.
1718 m.
1718 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir 1718 m.
1727 m.
1727 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir 1727 m.
1736 m.
1736 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir 1736 m.
1740 m.
1740 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir 1740 m.
1741 m.
1741 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir 1741 m.
1810 m.
1810 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir 1810 m.
1811 m.
1811 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir 1811 m.
1861 m.
1861 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir 1861 m.
1864 m.
1864 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir 1864 m.
1871 m.
1871 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir 1871 m.
1872 m.
1872 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir 1872 m.
1873 m.
1873 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir 1873 m.
1875 m.
1875 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir 1875 m.
1876 m.
1876 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir 1876 m.
1881 m.
1881 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir 1881 m.
1882 m.
1882 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir 1882 m.
1890 m.
1890 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir 1890 m.
1897 m.
1897 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir 1897 m.
1898 m.
1898 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir 1898 m.
1910 m.
1910 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir 1910 m.
1911 m.
1911 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir 1911 m.
1912 m.
1912 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir 1912 m.
1923 m.
1923 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir 1923 m.
1926 m.
1926 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir 1926 m.
1939 m.
1939 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir 1939 m.
1944 m.
1944 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir 1944 m.
1945 m.
1945 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Mažosios Lietuvos švietimas ir 1945 m.