Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Diegti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Michailas Maksimovičius

Indeksas Michailas Maksimovičius

Michailas Maksimovičius (1804 m. rugsėjo 15 d. Tymkivščina, dab. Boguslavecas, Poltavos sritis – 1873 m. lapkričio 22 d. Michailova Gora, Poltavos sritis) – ukrainiečių rašytojas, botanikas, istorikas, archeologas, tautosakininkas.

33 santykiai: Aleksandras Puškinas, Archeologija, Būtųjų laikų pasakojimas, Botanika, Kazokai, Kijevo Rusia, Kijevo universitetas, Lapkričio 22, Maskva, Maskvos universitetas, Michailas Hruševskis, Nikolajus Gogolis, Poltavos sritis, Rugsėjo 15, Rusų Tiesa, Sakmė apie Igorio žygį, Tarasas Ševčenka, Ukrainiečiai, Ukrainiečių kalba, Ukrainos istorija, XX amžius, 1804 m., 1823 m., 1830 m., 1833 m., 1834 m., 1840 m., 1844 m., 1850 m., 1859 m., 1864 m., 1871 m., 1873 m..

Aleksandras Puškinas

Aleksandras Sergejevičius Puškinas (rus. Алекса́ндр Серге́евич Пу́шкин, tariama; 1799 m. birželio 6 d. – 1837 m. vasario 10 d.) – rusų romantizmo poetas ir rašytojas.

Nauja!!: Michailas Maksimovičius ir Aleksandras Puškinas · Žiūrėti daugiau »

Archeologija

Archeologija ('senovės mokslas', iš 'senas' + λόγος 'mokslas') – mokslas, tiriantis senovinių ir priešistorinių laikų žmonių materialinės kultūros paveldąbei hominidų fosilijas.

Nauja!!: Michailas Maksimovičius ir Archeologija · Žiūrėti daugiau »

Būtųjų laikų pasakojimas

Radvilų kronikoje Būtųjų laikų pasakojimas, taip pat Senųjų laikų pasakojimas – Kijeve apie 1113 m. senąja bažnytine slavų kalba surašyta Kijevo Rusios istorijos kronika, kurioje minimi tikri ir mitiniai įvykiai nuo biblinio Nojaus sūnų laikų iki maždaug 1110 m. Šis veikalas laikomas fundamentaliu rytų slavų istorijos šaltiniu.

Nauja!!: Michailas Maksimovičius ir Būtųjų laikų pasakojimas · Žiūrėti daugiau »

Botanika

Įvairūs botaniko reikmenys Botanika – biologijos mokslo šaka, tirianti augalų sandarąir formą(augalų anatomija, augalų morfologija), gyvybės reiškinius augaluose (augalų fiziologija), augalų klasifikaciją(augalų sistematika), pasiskirstymąŽemėje (augalų geografija), iškastinius augalus (paleobotanika), augalų ligas (fitopatologija).

Nauja!!: Michailas Maksimovičius ir Botanika · Žiūrėti daugiau »

Kazokai

Kazokai (козаки,,; totorių kalbos kilmės žodis, reiškęs laisvuosius kovotojus, pagal kitąversijąsavivardis kilęs nuo chazarų tautos vardo) – iš pradžių vadintos laisvųjų raitelių junginių bendruomenės.

Nauja!!: Michailas Maksimovičius ir Kazokai · Žiūrėti daugiau »

Kijevo Rusia

Rusia, arba Kijevo Rusia (sen. rusų kalba рѹсьскаѧ землѧ; gudų k. Кіеўская Русь), nuo IX a. II pusės iki XII a. vidurio daugiausia Nevos, Narvos, Volchovo, Dauguvos aukštupio bei vidurupio, Dniepro, Dniestro aukštupio, Volgos aukštupio ir Okos baseinuose egzistavusi r. slavų ankstyvojo feodalizmo valstybė.

Nauja!!: Michailas Maksimovičius ir Kijevo Rusia · Žiūrėti daugiau »

Kijevo universitetas

Kijevo nacionalinis Taraso Ševčenkos universitetas Kijevo nacionalinis Taraso Ševčenkos universitetas – seniausias ir vienas didžiausių Ukrainos universitetų.

Nauja!!: Michailas Maksimovičius ir Kijevo universitetas · Žiūrėti daugiau »

Lapkričio 22

Lapkričio 22 yra 326-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 327-a).

Nauja!!: Michailas Maksimovičius ir Lapkričio 22 · Žiūrėti daugiau »

Maskva

Maskva – Rusijos Federacijos sostinė, vienas iš trijų šalies federalinių miestų bei Centrinės federalinės apygardos ir Maskvos srities administracinis centras.

Nauja!!: Michailas Maksimovičius ir Maskva · Žiūrėti daugiau »

Maskvos universitetas

Maskvos valstybinis M. V. Lomonosovo universitetas – didžiausias Rusijos universitetas.

Nauja!!: Michailas Maksimovičius ir Maskvos universitetas · Žiūrėti daugiau »

Michailas Hruševskis

Michailas Serhijovičius Hruševskis (1866 m. rugsėjo 29 d. – 1934 m. lapkričio 24 d.) – ukrainiečių akademikas, politikas, istorikas ir valstybės veikėjas, vienas svarbiausių XX a. pradžios ukrainiečių tautinio atgimimo veikėjų.

Nauja!!: Michailas Maksimovičius ir Michailas Hruševskis · Žiūrėti daugiau »

Nikolajus Gogolis

Nikolajus Gogolis (1809 m. balandžio 1 d. Didieji Soročincai), Poltavos gubernija – 1852 m.

Nauja!!: Michailas Maksimovičius ir Nikolajus Gogolis · Žiūrėti daugiau »

Poltavos sritis

Poltavos sritis (arba Полтавщина) yra vidurio ir rytų Ukrainoje.

Nauja!!: Michailas Maksimovičius ir Poltavos sritis · Žiūrėti daugiau »

Rugsėjo 15

Rugsėjo 15 yra 258-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 259-a).

Nauja!!: Michailas Maksimovičius ir Rugsėjo 15 · Žiūrėti daugiau »

Rusų Tiesa

Rusų tiesa (sen. rusų kalba: Правда рѹсьскаꙗ; „tiesa" reikšmės –, graik. διχαίομα – teisė, teisingumas) – apie 1280 m. sudarytas Rusios teisynas.

Nauja!!: Michailas Maksimovičius ir Rusų Tiesa · Žiūrėti daugiau »

Sakmė apie Igorio žygį

„Sakmės“ iliustracija Sakmė apie Igorio žygį (sen. rus Слово о пълку Игоревѣ) – epinė poema, garsus senosios Rusios literatūros paminklas.

Nauja!!: Michailas Maksimovičius ir Sakmė apie Igorio žygį · Žiūrėti daugiau »

Tarasas Ševčenka

Tarasas Hryhorovyčius Ševčenka (taip pat žinomas kaip Kobzaras; 1814 m. kovo 9 d. Morynicėse, Rusijos imperijoje dab. Ukrainos Čerkasų sritis – 1861 m. kovo 10 d. Peterburge, Rusijos imperija) – ukrainiečių poetas, dailininkas, rašytojas, etnografas.

Nauja!!: Michailas Maksimovičius ir Tarasas Ševčenka · Žiūrėti daugiau »

Ukrainiečiai

Ukrainiečiai (Ukrainai) – rytų slavų tauta.

Nauja!!: Michailas Maksimovičius ir Ukrainiečiai · Žiūrėti daugiau »

Ukrainiečių kalba

Ukrainiečių kalba (ukrainų kalba) – slavų grupės kalba, Ukrainos valstybinė kalba.

Nauja!!: Michailas Maksimovičius ir Ukrainiečių kalba · Žiūrėti daugiau »

Ukrainos istorija

Šis straipsnis skirtas Ukrainos istorijos aprašymui.

Nauja!!: Michailas Maksimovičius ir Ukrainos istorija · Žiūrėti daugiau »

XX amžius

Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Michailas Maksimovičius ir XX amžius · Žiūrėti daugiau »

1804 m.

1804 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Michailas Maksimovičius ir 1804 m. · Žiūrėti daugiau »

1823 m.

1823 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Michailas Maksimovičius ir 1823 m. · Žiūrėti daugiau »

1830 m.

1830 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Michailas Maksimovičius ir 1830 m. · Žiūrėti daugiau »

1833 m.

1833 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Michailas Maksimovičius ir 1833 m. · Žiūrėti daugiau »

1834 m.

1834 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Michailas Maksimovičius ir 1834 m. · Žiūrėti daugiau »

1840 m.

1840 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Michailas Maksimovičius ir 1840 m. · Žiūrėti daugiau »

1844 m.

1844 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Michailas Maksimovičius ir 1844 m. · Žiūrėti daugiau »

1850 m.

1850 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Michailas Maksimovičius ir 1850 m. · Žiūrėti daugiau »

1859 m.

1859 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių (arba nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį, pagal 12-ka dienų lėtesnį Julijaus kalendorių.).

Nauja!!: Michailas Maksimovičius ir 1859 m. · Žiūrėti daugiau »

1864 m.

1864 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Michailas Maksimovičius ir 1864 m. · Žiūrėti daugiau »

1871 m.

1871 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Michailas Maksimovičius ir 1871 m. · Žiūrėti daugiau »

1873 m.

1873 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Michailas Maksimovičius ir 1873 m. · Žiūrėti daugiau »

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »