Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Parsisiųsti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Miesto seniūnas

Indeksas Miesto seniūnas

Miesto seniūnas – vienas iš Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos žemietijų valdžios pareigūnų.

15 santykiai: Abiejų Tautų Respublika, Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai, Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios urėdai, Abiejų Tautų Respublikos dvaro pareigūnai, Abiejų Tautų Respublikos Seimas, Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai, Žemaičių seniūnas, Jogaila, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Pavietas, Policija, Seniūnas, Teismas, 1398 m., 1611 m..

Abiejų Tautų Respublika

Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.

Nauja!!: Miesto seniūnas ir Abiejų Tautų Respublika · Žiūrėti daugiau »

Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai

Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai – žemesnieji Abiejų Tautų Respublikos valstybinės valdžios pareigūnai, vykdę valdžios funkcijas kunigaikštystėse, vaivadijose ir kituose teritoriniuose administraciniuose vienetuose.

Nauja!!: Miesto seniūnas ir Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai · Žiūrėti daugiau »

Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios urėdai

Centrinės valdžios urėdai – aukščiausi Abiejų Tautų Respublikos centrinės vykdomosios valdžios pareigūnai.

Nauja!!: Miesto seniūnas ir Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios urėdai · Žiūrėti daugiau »

Abiejų Tautų Respublikos dvaro pareigūnai

Abiejų Tautų Respublikos dvaro pareigūnai – Abiejų Tautų Respublikos pareigūnai, tiesiogiai atsakingi už monarchijos dvaro funkcijas.

Nauja!!: Miesto seniūnas ir Abiejų Tautų Respublikos dvaro pareigūnai · Žiūrėti daugiau »

Abiejų Tautų Respublikos Seimas

Varšuvos Karaliaus rūmuose Abiejų Tautų Respublikos Seimas – aukščiausias Lietuvos ir Lenkijos bendros valstybės – Abiejų tautų respublikos (lenk. Rzeczpospolita Obojga Narodów) įstatymų leidimo ir valstybinės valdžios organas, veikęs 1569–1795 m. Iš viso 1569–1793 m. įvyko 173 Seimai: XVI a. (nuo 1569 m.) – 30, XVII a. – 93, XVIII a. – 50.

Nauja!!: Miesto seniūnas ir Abiejų Tautų Respublikos Seimas · Žiūrėti daugiau »

Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai

Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai – aukščiausio valstybinio rango Abiejų Tautų Respublikos pareigūnai.

Nauja!!: Miesto seniūnas ir Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai · Žiūrėti daugiau »

Žemaičių seniūnas

Žemaičių seniūnijos herbasŽemaičių seniūnjia LDK žemėlapyje (raudona)Žemaičių seniūnas, aukščiausios Žemaičių seniūnijos bajorų savivaldos pareigos 1409/1411-1795 m.

Nauja!!: Miesto seniūnas ir Žemaičių seniūnas · Žiūrėti daugiau »

Jogaila

Jogaila (1352 m. – 1434 m. birželio 1 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1377–1401), taip pat tituluotas „Rusios valdovu ir tėvoniu“, ir Lenkijos karalius (1386–1434) Vladislovas II Jogaila.

Nauja!!: Miesto seniūnas ir Jogaila · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Nauja!!: Miesto seniūnas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Pavietas

Lenkijos pavietų žemėlapis Pavietas – buvęs administracinis-teritorinis vienetas LDK nuo XVI a. 2-osios pusės iki XVIII amžiaus.

Nauja!!: Miesto seniūnas ir Pavietas · Žiūrėti daugiau »

Policija

Lietuvos policijos logo Policijos automobiliai Raitoji policija Policijos patrulis Policijos transportas Policija (kilęs iš  – miesto valdymas) – valstybinė institucija prižiūrėti viešajai tvarkai.

Nauja!!: Miesto seniūnas ir Policija · Žiūrėti daugiau »

Seniūnas

Seniūnas – dažniausiai rinktas bendruomenės atstovas, pareigūnas, turintis specialius įstatymo ar bendruomenės suteiktus įgaliojimus.

Nauja!!: Miesto seniūnas ir Seniūnas · Žiūrėti daugiau »

Teismas

Teismas – teisininkų institucija, užsiimanti konfliktinių situacijų, teisinių pažeidimų nagrinėjimu ir sprendimais įgyvendinanti teisingumą.

Nauja!!: Miesto seniūnas ir Teismas · Žiūrėti daugiau »

1398 m.

1398 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Miesto seniūnas ir 1398 m. · Žiūrėti daugiau »

1611 m.

1611 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Miesto seniūnas ir 1611 m. · Žiūrėti daugiau »

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »