Greičiau nei naršyklėje!
34 santykiai: Bogdanas Sapiega (1530), Leonas Sapiega, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos pakancleris, Minsko vaivada, Naugarduko vaivada, Povilas Steponas Sapiega, Sapiegos, Tomas Sapiega, Vendeno vaivada, 1530 m., 1558 m., 1570 m., 1582 m., 1586 m., 1587 m., 1588 m., 1593 m., 1596 m., 1598 m., 1603 m., 1608 m., 1609 m., 1611 m., 1612 m., 1618 m., 1620 m., 1622 m., 1623 m., 1625 m., 1632 m., 1638 m., 1639 m., 1646 m..
Bogdanas Sapiega (1530)
Bogdanas Sapiega (apie 1530–1593) – LDK valstybinis veikėjas, Belzo pakamaris (nuo 1566 metų), Bresto (1579–1585 m.) ir Smolensko kaštelionas (1585–1588 m.), Minsko vaivada (1588–1593 m.), Gomelio seniūnas (1572–1582 m.).
Nauja!!: Mikalojus Sapiega (1558) ir Bogdanas Sapiega (1530) · Žiūrėti daugiau »
Leonas Sapiega
Leonas Sapiega (Lenkų Lew Sapieha,Gudų: Леў Сапега, 1557 m. balandžio 4 d. Ostrovnas, dab. Baltarusija – 1633 m. liepos 7 d. Vilnius) – LDK valstybės politinis veikėjas, Lietuvos didysis sekretorius (1580 m.), Lietuvos pakancleris (1585–1589 m.), Lietuvos didysis kancleris (1589–1623 m.), Vilniaus vaivada (nuo 1623 m.), LDK didysis etmonas (nuo 1625 m.), prisidėjo 1581 m.
Nauja!!: Mikalojus Sapiega (1558) ir Leonas Sapiega · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Mikalojus Sapiega (1558) ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos pakancleris
Pakanclerio herbas Lietuvos pakancleris – vienas aukščiausių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios pareigūnų, Lietuvos didžiojo kanclerio pavaduotojas.
Nauja!!: Mikalojus Sapiega (1558) ir Lietuvos pakancleris · Žiūrėti daugiau »
Minsko vaivada
Minsko vaivadijos herbas Minsko vaivadija XVII a. (pažymėta raudonai) Minsko vaivadija Abiejų Tautų Respublikos žemėlapyje Minsko vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Minsko vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.
Nauja!!: Mikalojus Sapiega (1558) ir Minsko vaivada · Žiūrėti daugiau »
Naugarduko vaivada
Naugarduko vaivadijos herbas Naugarduko vaivadija XVII amžiuje Naugarduko vaivadija Abiejų Tautų Respublikos žemėlapyje Naugarduko vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Naugarduko vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.
Nauja!!: Mikalojus Sapiega (1558) ir Naugarduko vaivada · Žiūrėti daugiau »
Povilas Steponas Sapiega
Povilas Steponas Sapiega (1565–1635 m. birželio 19 d., Alšėnai) – LDK valstybinis ir karinis veikėjas, dvariškis (nuo 1588 metų), Lietuvos didysis žirgininkas (1593–1623 m.), Lietuvos pakancleris (1623–1635 m.). Telšių ir Gomelio seniūnas.
Nauja!!: Mikalojus Sapiega (1558) ir Povilas Steponas Sapiega · Žiūrėti daugiau »
Sapiegos
Didysis Sapiegų herbas (F. Régamey litografija, 1858–1859 m. Sapiegos – rusėnų kilmės LDK didikų giminė, labiausiai sustiprėjusi XVII amžiuje.
Nauja!!: Mikalojus Sapiega (1558) ir Sapiegos · Žiūrėti daugiau »
Tomas Sapiega
Tomas Sapiega (g. iki 1598 m. – 1646 m. balandžio 2/8 d., Vilnius) – LDK valstybinis ir karinis veikėjas, Vendeno vaivada (1641–1643 m.) ir Naugarduko vaivada (1643–1646 m.).
Nauja!!: Mikalojus Sapiega (1558) ir Tomas Sapiega · Žiūrėti daugiau »
Vendeno vaivada
Vendeno vaivadijos herbas Vendeno vaivadija (pažymėta raudonai) Vendeno vaivada – aukščiausias Vendeno vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.
Nauja!!: Mikalojus Sapiega (1558) ir Vendeno vaivada · Žiūrėti daugiau »
1530 m.
1530 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Sapiega (1558) ir 1530 m. · Žiūrėti daugiau »
1558 m.
1558 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Sapiega (1558) ir 1558 m. · Žiūrėti daugiau »
1570 m.
1570 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Sapiega (1558) ir 1570 m. · Žiūrėti daugiau »
1582 m.
1582 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Sapiega (1558) ir 1582 m. · Žiūrėti daugiau »
1586 m.
1586 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Sapiega (1558) ir 1586 m. · Žiūrėti daugiau »
1587 m.
1587 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Sapiega (1558) ir 1587 m. · Žiūrėti daugiau »
1588 m.
1588 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Sapiega (1558) ir 1588 m. · Žiūrėti daugiau »
1593 m.
1593 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Sapiega (1558) ir 1593 m. · Žiūrėti daugiau »
1596 m.
1596 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Sapiega (1558) ir 1596 m. · Žiūrėti daugiau »
1598 m.
1598 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Sapiega (1558) ir 1598 m. · Žiūrėti daugiau »
1603 m.
1603 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Sapiega (1558) ir 1603 m. · Žiūrėti daugiau »
1608 m.
1608 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Sapiega (1558) ir 1608 m. · Žiūrėti daugiau »
1609 m.
1609 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Sapiega (1558) ir 1609 m. · Žiūrėti daugiau »
1611 m.
1611 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Sapiega (1558) ir 1611 m. · Žiūrėti daugiau »
1612 m.
1612 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Sapiega (1558) ir 1612 m. · Žiūrėti daugiau »
1618 m.
1618 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Sapiega (1558) ir 1618 m. · Žiūrėti daugiau »
1620 m.
1620 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Sapiega (1558) ir 1620 m. · Žiūrėti daugiau »
1622 m.
1622 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Sapiega (1558) ir 1622 m. · Žiūrėti daugiau »
1623 m.
1623 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Sapiega (1558) ir 1623 m. · Žiūrėti daugiau »
1625 m.
1625 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Sapiega (1558) ir 1625 m. · Žiūrėti daugiau »
1632 m.
1632 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Sapiega (1558) ir 1632 m. · Žiūrėti daugiau »
1638 m.
1638 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Sapiega (1558) ir 1638 m. · Žiūrėti daugiau »
1639 m.
1639 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Sapiega (1558) ir 1639 m. · Žiūrėti daugiau »
1646 m.
1646 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Mikalojus Sapiega (1558) ir 1646 m. · Žiūrėti daugiau »
Nukreipimus čia:
Mikalojus Sapiega (1558-1638), Mikalojus Sapiega (1558–1638).
